- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- e2-127-558/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00866-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- Z. R.
- Atsakovas
- H. R.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.5
2024 m. sausio 16 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. R. ieškinį atsakovei H. R. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Z. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo Z. R. ir atsakovės H. R., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti turimas pavardes: „R.“, „R.“.
Nurodė, kad su atsakove susipažino jam gyvenant ir dirbant J. K.. Nusprendus susituokti, šalys sugrįžo į Lietuvą. Santuokinio gyvenimo pradžioje abiejų tarpusavio santykiai klostėsi gerai, jokių konfliktų, ginčų šeimoje nebuvo. Gyvenant santuokoje vaikų nesusilaukė. Pagyvenus Lietuvoje ir nepavykus susirasti darbo abu nutarė grįžti atgal į J. K.. Gyvenant Anglijoje, šeimoje prasidėjo nesutarimai, išryškėjo charakterių skirtumai, dėl kiekvieno menkniekio prasidėjo konfliktai.. Dingus tarpusavio pasitikėjimui apsigyveno atskirai. Ieškovas pareiškė norą grįžti į Lietuvą, o atsakovė su juo atsisakė vykti, tuomet santykiai visiškai pašlijo. Šiuo metu ieškovas gyvena Lietuvoje ir iki šiol jokių tarpusavio ryšių nepalaiko ir nei vienas nerodo iniciatyvos tęsti šeimos santykius. Mano, kad santuoka iširo, jos atkurti yra neįmanoma, todėl tikslinga ją nutraukti. Iširus santuokai, dėl procesinių dokumentų rengimo jis bandė susisiekti su atsakove, tačiau nepavyko ir jis kreipėsi į VGTPT Kauno skyrių dėl neteisminės mediacijos atlikimo. Mediatorei susisiekus su atsakove, ji buvo pareiškusi, kad sutinka nutraukti šalių santuoką, tačiau jokių dokumentų nepasirašė. Prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokoje jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Abi šalys yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymo sau nereikalauja. Gyvenant santuokoje jokių bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Prašo palikti santuokinę pavardę (2023-04-26, CBP-3112).
Atsakovei H. R. procesiniai dokumentai į J. K. buvo siųsti pagal 1965 m. Hagos konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – 1965 m. Hagos konvencija), tačiau jokių duomenų apie įteikimą/neįteikimą byloje nėra, taip pat atsakovei procesiniai dokumentai buvo teikiami jos elektroninio pašto adresu halynaradlinskiene@gmail.com, o atsakovei nepatvirtinus procesinių dokumentų gavimo – įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Iš pateiktos į bylą mediatorės A. K. pažymos matyti, kad atsakovė H. R. atsiuntė mediatorei pranešimą, jog sutinka skirtis su ieškovu (2023-04-26, CBP Nr. 3112, Priedas Nr. 1). Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovei yra žinoma apie santuokos nutraukimo bylą.
Teismo posėdžio metu ieškovas Z. R. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad charakterių skirtumai įtakojo santuokos iširimą, nes prasidėjo nuolatiniai konfliktai šeimoje. Šalys 2016 metais susipažino (duomenys neskelbtini) ir tais pačiais metais atvyko į Lietuvą, kur buvo įregistruota santuoka. Santuokoje vaikų nesusilaukė, jokio turto neįgijo. Pagyvenus Lietuvoje ir nesusiradus darbo abu išvyko į J. K.. Nuo 2019 metų jie pradėjo gyventi skyriumi, nes prasidėjo šeimoje barniai, nesutarimai. Ieškovas patyrė insultą, gulėjo ligoninėje, atsakovė jo nelankė ir nesirūpino, nes jie kartu nebegyveno. Po ligos jis sugrįžo į Lietuvą, kur šiuo metu ir gyvena. Ieškovas ne kartą bandė su atsakove susisiekti telefonu, tačiau atsakovė su juo nebendrauja, telefono nekelia. Atsakovė nenori kartu gyventi su ieškovu, tačiau nieko nedaro, kad santuoka būtų nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
Teismas ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės atstovės paaiškinimus, nustatė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, bendrai ūkio netvarko, tarpusavio ryšių nepalaiko, atsakovės dabartinė buvimo vieta nežinoma. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai sutuoktiniai beveik metus gyvena skyrium, jokių tarpusavio ryšių nepalaiko ir neturi bendrų ateities planų, teismas mano, kad jokių galimybių išsaugoti santuoką nėra. Šalių santuoka turi būti nutraukta (CK 3.49 straipsnio 2 dalis).
Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Tokiu atveju teismas laiko, kad abu sutuoktiniai nustojo gerbti vienas kitą, paisyti vienas kito interesų, nesistengė išsaugoti santuokos, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei paliktinos turimos pavardės – „R.“, „R.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalauja, o byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teisę į išlaikymą, todėl teismas daro išvadą, jog šalims tarpusavio išlaikymas nepriteistinas.
Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).
Ieškovas iki santuokos sudarymo, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra įgijęs nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris nėra įtrauktinas į dalintino turto balansą, nes tai yra ieškovo asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1dalies 1punktas).
Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo turto bei registruotino kilnojamojo turto.
Ieškovas nurodė, jog sutuoktiniai kreditorių neturi. Atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje bei Antstolių informacinės sistemos registre ir Turto arešto aktų registruose ieškovas kreditorių neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovas Z.R. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)-ATS-C-2022-07273 buvo 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Minėtas sprendimas galiojo iki 2023 m. gruodžio 13 d. Ieškovas dėl naujo sprendimo priėmimo teikti jam antrinę teisinę pagalbą nesikreipė, teismo posėdžio metu nurodė, jog jis atstovo paslaugomis nesinaudos. Išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudaro 264,08 Eur.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovo ieškinys yra patenkintas visiškai, valstybei iš atsakovės priteistina 264,08 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 14,40 Eur. Patenkinus ieškinį iš atsakovės priteistinos 14,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, tarp ieškovo Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės H. R., gimusios (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę pavardę – R., atsakovei turimą pavardę – R..
Priteisti iš atsakovės H. R., gimusios (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą: 14,40 Eur sumą (keturiolikos eurų 40 ct) pašto išlaidos, kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660 ir 264,08 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 8 ct) sumą už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją (duomenys neskelbtini) rajono CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.