Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-687-174/2011

Teisėja Ingrida Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00341-2005-0

2011 m. lapkričio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. H. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-11 nuosprendžio, kuriuo M. H. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio dalį (2 epizodai), 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl įgaliojimo suklastojimo ir jo pateikimo tyrėjui) – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Melesta“ turto įgijimo apgaule) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Intoma“ turto įgijimo apgaule) – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; šia bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apimtos bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo M. H. priteista UAB „Melesta“ – 27 982,61 Lt, UAB „Intoma“ – 60 407,62 Lt ir UAB „Bandužiai“ – 10 466,14 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. H. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą išvengti turtinės prievolės, UAB „Cekrika“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) naudai, apgaule, t. y. iš anksto neketindamas vykdyti UAB „Cekrika“ vardu prisiimtų prievolių, tačiau sudarydamas įspūdį, kad prievolės bus vykdomos, panaudodamas žinomai suklastotą 2005-03-01 įgaliojimą, tariamai suteikiantį jam teisę UAB „Cekrika“ vardu sudaryti patalpų, esančių Herkaus Manto g. 27, Klaipėdoje, nuomos sutartį su UAB „Bandužiai“ ir pasirašyti visus dokumentus, susijusius su šių patalpų nuomos sutartimi, pateikdamas šį įgaliojimą UAB „Bandužiai“ direktoriui R. P., 2005-03-01 Herkaus Manto g. 27, Klaipėdoje, UAB „Cekrika“ vardu sudarė patalpų Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 27, nuomos sutartį su UAB „Bandužiai“, tačiau UAB „Cekrika“ vardu šia sutartimi prisiimtos prievolės – mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2005-04-11 – neįvykdė, taip apgaule UAB „Cekrika“ naudai išvengė turtinės 6 916,48 Lt prievolės.

Be to, M. H. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, jog įgaliojimas, tariamai suteikiantis jam teisę UAB „Cekrika“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vardu nutraukti patalpų Herkaus Manto g. 27, Klaipėdoje, nuomos sutartį su UAB „Bandužiai“ bei pasirašyti visus dokumentus, susijusius su šia patalpų nuomos sutartimi bei patalpų perdavimu, yra suklastotas, laikotarpiu nuo 2005-04-07 iki 2005-04-11, nenustatytoje vietoje ir laiku, pateikė šį įgaliojimą UAB „Bandužiai“ direktoriui R. P., taip šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo.

Be to, M. H. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio mėn., tiksli data nenustatyta, UAB „Cekrika“ direktorei D. M. pateikė pasirašyti praėjusia, t. y. 2004-08-20 data atspausdintą įgaliojimą, suteikiantį jam teisę iki 2005-08-22 atstovauti UAB „Cekrika“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) interesams. D. M., nesuprasdama nusikalstamų M. H. veiksmų pobūdžio ir ketinimų, pasitikėdama juo, įgaliojime pasirašė, taip M. H. šį įgaliojimą suklastojo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. H. 2005-08-02, Taikos pr. 63, Klaipėdoje, savo iniciatyva šį suklastotą įgaliojimą pateikė Klaipėdos miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui Donatui Blinstrubiui, kuris dėl to užpildė daiktų, dokumentų pateikimo protokolą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 30-1-00341-05, taip M. H. šį žinomai suklastotą įgaliojimą panaudojo.

Be to, M. H. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą UAB „Cekrika“ naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kaip UAB „Cekrika“ akcininkas, 2004 m. rugsėjo mėn., apgaule, t. y. žinodamas, kad UAB „Cekrika“ neturi galimybės įvykdyti ketinamų prisiimti sutartinių įsipareigojimų ir neketindamas šių įsipareigojimų vykdyti, suklaidino UAB „Melesta“ atstovą S. J., įtikindamas jį, jog jo atstovaujama įmonė „Cekrika“ yra moki bei turi galimybę įvykdyti įsipareigojimus, ir žodžiu susitarė sudaryti metalo gaminių pirkimo sutartį. Vėliau jis įkalbėjo UAB „Cekrika“ direktorę D. M. pasirašyti šią sutartį, o ši, nesuprasdama jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir ketinimų, 2004-09-03 pasirašė metalo gaminių pirkimo sutartį su UAB „Melesta“, kurios pagrindu M. H.:

– 2004-09-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001286 UAB „Cekrika“ vardu apgaule užvaldė 22 637,68 Lt vertės svetimą turtą;

– 2004-09-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001391 UAB „Cekrika“ vardu apgaule užvaldė 12 099,11 Lt vertės svetimą turtą;

– 2004-09-14 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001431 UAB „Cekrika“ vardu apgaule užvaldė 12 273,75 Lt vertės svetimą turtą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas apgaule užvaldyti daugiau UAB „Melesta“ turto, M. H. 2004-09-27 pagal kasos pajamų orderį KLA Nr. 20 UAB „Cekrika“ vardu už įsigytas prekes UAB „Melesta“ sumokėjo 10 000 Lt, taip sudarydamas mokios ir patikimos įmonės įvaizdį. Taip M. H., apgaulingai veikdamas, įgijo UAB „Melesta“ pasitikėjimą, o ši, būdama suklaidinta dėl jo apgaulės, jam, veikusiam UAB „Cekrika“ vardu, perdavė:

– 2004-09-27 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001644 turto už 12 138,75 Lt;

– 2004-09-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001662 turto už 12 105,01 Lt;

– 2004-10-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001864 turto už 6 728,31 Lt.

Taip M. H. apgaule UAB „Cekrika“ naudai užvaldė 77 982,61 Lt vertės UAB „Melesta“ turtą.

Be to, M. H. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą apgaule UAB „Cekrika“ naudai įgyti svetimą UAB „Intoma“ turtą, 2005-03-01, Gedimino pr. 18, Vilniuje, veikdamas kaip UAB „Cekrika“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas bei prisistatydamas kaip įgaliotas atstovas, apgaule, t. y. nurodydamas, kad pirkėjai UAB „Cekrika“ nėra jokių kliūčių, trukdančių prisiimti ar vykdyti numatytus atsiskaitymo bei kitus įsipareigojimus, o įmonė yra moki, žinodamas, kad įmonė neturi galimybės atsiskaityti, ir neketindamas to daryti, pasirašė įrangos pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Intoma“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) dėl grožio salono įrangos pirkimo ir pagal ją bei pagal 2005-03-01 priėmimo–perdavimo aktą prie įrangos pirkimo–pardavimo sutarties UAB „Cekrika“ vardu įgijo 60 407,62 Lt vertės turtą.

Dėl sandorio su UAB „Melesta“ sudarymo apeliantas teigia, jog teismas, nesigilindamas į bylos aplinkybes, konstatavo, kad jo vadovaujama įmonė buvo nemoki, neturėjo turto ir realios galimybės atsiskaityti už įsigyjamus metalo gaminius. Tačiau, apelianto teigimu, byloje nustatyta, kad jis už metalo gaminius, nors ir pažeisdamas buhalterinės apskaitos reikalavimus (nefiksavo metalo įmonės buhalterinėje apskaitoje, nepagrindė dokumentais metalo realizavimo, perdavimo ir saugojimo), sumokėjo UAB „Melesta“ didžiąją dalį skolos – 50 000 Lt iš 77 982 Lt. Teismas privalėjo įvertinti ir jį teisinančius įrodymus, tačiau visi prašymai apklausti jo liudytojus dėl aplinkybių, dėl kurių nepavyko įgyvendinti verslo plano dėl pusfabrikačių gamybos, teismo buvo atmesti. Teismas, konstatuodamas sunkią jo ir įmonės padėtį, privalėjo išsiaiškinti, iš kokių šaltinių buvo surinkti ir atgauti minimi UAB „Melesta“ sumokėti pinigai. Tačiau buvo nueita lengviausiu keliu ir konstatuota, kad įmonė neturėjo realios galimybės atsiskaityti už įsigyjamus metalo gaminius. Verslo partneris Valerijus net nebuvo apklaustas šioje byloje. Aplinkybė, kad E. R. atstovaujamai įmonei buvo parduoti metalo lakštai už 10 litų mažesnę nei rinkos kaina, nėra pagrindas tvirtinti, kad tokiu būdu jis sukčiavo, nes įmonei buvo parduotas ne iš UAB „Melesta“ pirktas metalas. Aplinkybė, kad jo įmonei nepasisekė metalo pusfabrikačių verslas ir nebuvo gautas planuotas pelnas, negali būti vertinama kaip jo siekis tiesiogine tyčia užvaldyti UAB „Melesta“ turtą.

Dėl sandorių su UAB „Bandužiai“, UAB „Intoma“ sudarymo nuteistasis aiškina, jog jis, kaip UAB „Cekrika“ savininkas, nusprendė užsiimti grožio salonų verslu, nes nesisekė prekyba aukso dirbiniais. Tuo tikslu veikė kryptingai – išsinuomojo grožio salono patalpas ir išsimokėtinai įsigijo grožio salono įrangą. Šios sutartys buvo sudarytos abiejų sandorio šalių valia, vadovaujantis įstatymais, jo atstovaujamai įmonei siekiant užsidirbti pelno. Tačiau verslas nesisekė, dėl to iš dalies kalti buvo ir patys UAB „Intoma“ savininkai, kurie pasakojo apie labai gerus pelnus, tačiau nuslėpė, kad jiems verslas sekėsi itin sunkiai, ir tai buvo pagrindinė jų veiklos Klaipėdoje nutraukimo priežastis (I. J. 2006-05-22 apklausos protokolas), ir jį įkalbinėjo užsiimti šiuo tariamai labai pelningu ir perspektyviu verslu. Vėliau patys ne kartą jam pripažino džiaugęsi, jog sugebėjo parduoti šį jiems nuostolingą verslą. Teismas šiuo aspektu vertino tik suinteresuotų bylos eiga nukentėjusiųjų parodymus. Teismas nurodė, kad jo apgaulė pasireiškė tuo, kad buvo panaudotas suklastotas įgaliojimas ir kad jis nutylėjo apie sunkią įmonės finansinę padėtį bei sudarė mokaus kliento įvaizdį. Dėl įgaliojimo jau pasisakyta, be to, kad sutarties sudarymo metu buvo naudojamas tikras įgaliojimas, patvirtina ir pati K. P., dėl savo aplaidumo nepasilikusi šio įgaliojimo kopijos. Mokaus kliento įvaizdis yra labai subjektyvus vertinimo kriterijus, net nevadintinas prielaida, kuria galima būtų įrodinėti jo kaltę. Nuteistasis pripažįsta, kad formaliai įmonės būklė nebuvo itin gera, tačiau, pasak jo, daug veiklos buvo vykdoma neįtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą, todėl jis pagrįstai tikėjosi, kad ši įmonės veiklos rūšis nebus nuostolinga. Be to, kaip nustatyta byloje, įmonė kelis mėnesius vykdė veiklą, buvo gaunamos pajamos ir, jei nebūtų areštuotas įmonės turtas, greičiausiai nauja verslo rūšis būtų leidusi uždirbti pakankamai pelno bei atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. Juo labiau, kad jis nuo kreditorių nesislapstė ir stengėsi spręsti iškilusias verslo problemas gera valia ir abipusiu sutarimu. Šias aplinkybes ir jo parodymus patvirtina ir salone dirbę darbuotojai O. R., D. A., J. Ū., R. R., nurodę, kad apyvarta, kad ir nedidelė, buvo. Su „Balticum“ televizija netgi buvo sudaryta sutartis ir nufilmuotas reklaminis klipas, tą patvirtino visi darbuotojai, tai taipogi įrodo, kad įmonė planavo ilgalaikę veiklą. Tačiau šio klipo tyrėjas kažkodėl nepridėjo prie bylos medžiagos. Apeliantas pripažįsta, kad gautos pajamos tik iš dalies atsispindi įmonės buhalterinėje apskaitoje dėl aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos, tą patvirtino specialisto išvada, bet tai realiai neatspindinti įmonės veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje priimtą kasacinio teismo 2011-06-21 nutartį, nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėja pagal pirminį kaltinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teisme prokurorei BPK 256 straipsnio tvarka pateikus rašytinį prašymą kaltinime ir nuosprendyje nurodytų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, teismas nustatė, kad nuteistasis M. H. išvengė turtinės prievolės ir įgijo svetimą turtą ne UAB „Cekrika“, o savo naudai, pasinaudodamas UAB „Cekrika“ vardu, ir atitinkamai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pakeitęs pirmosios instancijos teismo pripažintų įrodytomis nuteistojo M. H. nusikalstamų veikų aplinkybes, viršijo nuteistojo apeliacinio skundo ribas ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių įrodymų teisinančiais, todėl juos netinkamai įvertino. Apylinkės teismas byloje esančius duomenis tyrė ir juos vertino atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, nesiaiškino jų ryšio su kitais surinktais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl M. H. kaltės pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. H. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule UAB „Cekrika“ naudai įgijo didelės 77 982,61 Lt vertės UAB „Melesta“ turtą bei didelės 60 407,62 Lt vertės UAB „Intoma“ turtą, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule UAB „Cekrika“ naudai išvengė turtinės 6 916,48 Lt prievolės UAB „Bandužiai“.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino tarp šalių susiklosčiusių santykių ir prievolės pobūdį, nes visi sandoriai, dėl kurių jis nuteistas, buvo sudaryti gera sutarties šalių valia, atitiko šalių išreikštą valią, jis tikrai neturėjo tyčios apgauti savo partnerius ar jiems nesumokėti, užvaldyti svetimą turtą apgaulės būdu, jam tiesiog nepasisekė verslas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistojo M. H. apgaulė ir išankstinė tyčia nevykdyti sutartinių įsipareigojimų pasireiškė tuo, jog jis, pristatydamas save kaip UAB „Cekrika“ įgaliotą atstovą, veikiantį UAB „Cekrika“ interesais, šios įmonės vardu sudarė sutartis su minėtomis bendrovėmis, nors žinojo, kad UAB „Cekrika“ realių galimybių atsiskaityti pagal sudarytas sutartis neturi, kad kreditoriai negalės civilinėmis teisinėmis priemonėmis išsiieškoti skolos iš UAB „Cekrika“, ir tai nutylėjo, priešingai – sudarė patikimos ir mokios sandorio šalies įspūdį, taip suklaidino minėtų bendrovių atstovus, dėl to pastarieji, manydami, kad UAB „Cekrika“ yra moki bei patikima įmonė, vykdysianti prisiimtus įsipareigojimus, įsitraukė į jiems nenaudingus sandorius. Tačiau tokios teismo išvados nepagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma.

Vertindamas M. H. veiksmus (neveikimą) kaip sunkios UAB „Cekrika“ finansinės padėties nuslėpimą, pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis veikė ne kaip fizinis asmuo, o oficialiai registruotos UAB „Cekrika“ vardu, taigi jo kontrahentai turėjo galimybę pasidomėti ir, kaip matyti iš UAB „Melesta“ atstovo S. J. paaiškinimų teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pastarasis domėjosi UAB „Cekrika“ veikla – prieš sandorį tikrino, ar ši įmonė yra veikianti įmonė, ar jos turtas nėra areštuotas.

Byloje nustatyta, kad M. H. už iš „Melestos“ įsigytus metalo gaminius, nors ir pažeisdamas buhalterinės apskaitos reikalavimus (nefiksavo metalo įmonės buhalterinėje apskaitoje, nepagrindė dokumentais metalo realizavimo, perdavimo ir saugojimo), sumokėjo šiai įmonei didžiąją dalį skolos – 50 000 Lt iš 77 982 Lt, tai paneigia apylinkės teismo išvadą, jog M. H. žinojo neturintis realių galimybių įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – atsiskaityti už įsigyjamus metalo gaminius – ir neketino to daryti. Šią teismo išvadą paneigia ir 2006-01-31 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada Nr. 5-3/10, kurioje konstatuota, jog UAB „Cekrika“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus „Melestai“, galėjo vykdyti dalį finansinių įsipareigojimų už iš jos įsigytas prekes, ir tai patvirtina paminėta aplinkybė, jog didžiąją dalį įsipareigojimų pagal sutartį su „Melesta“ įvykdė, tačiau ir į šią specialisto išvadą apylinkės teismas neatsižvelgė. Skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje paminėta aplinkybė, jog UAB „Cekrika“ E. R. atstovaujamai įmonei pardavė metalo lakštus už 10 Lt mažesnę nei rinkos kainą, nėra pagrindas šiuos M. H. veiksmus vertinti kaip sukčiavimą, nesant duomenų apie tai, jog šiai įmonei UAB „Cekrika“ pardavė būtent iš „Melestos“ įsigytą metalo produkciją. Vien ta aplinkybė, jog M. H. įmonė, nepasisekus metalo pusfabrikačių verslui, negavo planuoto pelno ir negalėjo įvykdyti sutartimi su „Melesa“ prisiimtų turtinių prievolių, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, nėra pagrindas tvirtinti, jog M. H. turėjo išankstinę tyčią nevykdyti sutartinių įsipareigojimų „Melestai“, nes pati savaime sunki bendrovės finansinė padėtis negali suponuoti nuteistojo išankstinės tyčios nevykdyti nukreiptų į ateitį sutartinių įsipareigojimų. Tokią apylinkės teismo išvadą paneigia ir anksčiau minėta aplinkybė, jog UAB „Cekrika“ sumokėjo didžiąją dalį pinigų „Melestai“, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Dėl sandorių su „Intoma“ ir „Bandužiais“ apeliantas nurodo, jog nesisekant prekybai aukso dirbiniais, jo atstovaujamai įmonei siekiant užsidirbti pelno, jis, kaip UAB „Cekrika“ savininkas, nusprendė užsiimti grožio salonų verslu, dėl to išsinuomojo grožio salono patalpas (sutartis su „Bandužiais“) ir išsimokėtinai įsigijo grožio salono įrangą (sutartis su „Intoma“). Tačiau ir šis verslas nesisekė, dėl to, apelianto teigimu, iš dalies buvo kalti patys „Intomos“ savininkai, kurie įkalbinėjo jį užsiimti šiuo tariamai labai pelningu ir perspektyviu verslu, nuslėpdami esminę aplinkybę, kad šis verslas buvo nuostolingas, ir tai buvo pagrindinė jų veiklos Klaipėdoje nutraukimo priežastis (I. J. 2006-05-22 apklausos protokolas).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. H. apgaulė dėl sandorių su UAB „Intoma“ ir UAB „Bandužiai“ pasireiškė tuo, kad buvo panaudotas suklastotas įgaliojimas (dėl to bus pasisakyta vėliau) ir kad jis nutylėjo apie sunkią įmonės finansinę padėtį bei sudarė mokaus kliento įvaizdį. Tačiau nuteistasis neneigia, jog tuo metu formaliai įmonės finansinė būklė nebuvo itin gera, tačiau nurodo, kad jo vadovaujama įmonė nemaža veiklos vykdė neįtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą (dėl aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos UAB „Cekrika“ gautos pajamos tik iš dalies atsispindėjo įmonės buhalterinėje apskaitoje), todėl jis pagrįstai tikėjosi, kad grožio salono veikla nebus nuostolinga, juolab, kad šį verslą pardavusios „Intomos“ atstovai, siekdami parduoti šį verslą, melagingai tvirtino, esą grožio salono veikla yra labai pelninga. Tai rodo, kad sutartis su „Intoma“ buvo sudaryta abiejų sutarties šalių valia ir iniciatyva, ir nuteistasis planavo gauti pajamų bei vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis – atsiskaityti su „Intoma“ už parduotą grožio salono įrangą ir mokėti patalpų nuomos mokestį „Bandužiams“ už jose vykdomą grožio salono veiklą. Šios sutartys buvo sudarytos abiejų sandorio šalių valia, vadovaujantis įstatymais, sandorio su „Intoma“ sudaryme dalyvavo pastarosios įmonės advokatė, be to, pažymėtina, jog M. H. vadovaujama įmonė už iš „Intomos“ įsigytą grožio salono įrangą pagal sutartį turėjo atsiskaityti per trejų metų laikotarpį. Grožio salono veikla kurį laiką buvo vykdoma, ir UAB „Cekrika“ gavo pajamų, tai patvirtina grožio salone dirbę darbuotojai O. R., D. A., J. Ū., R. R., nurodę, kad apyvarta, kad ir nedidelė, buvo. Tačiau ir šis verslas nelabai sekėsi, be to, buvo areštuotas UAB „Cekrika“ turtas, dėl to iškilo problemų, kurios lėmė įsipareigojimų pagal sutartis su „Intoma“ ir „Bandužiais“ nevykdymą. Tai, jog UAB „Cekrika“, vykdydama naują veiklą, negavo planuojamų pajamų ir dėl to neturėjo finansinių galimybių laiku vykdyti turtines prievoles pagal sutartis su „Intoma“ ir „Bandužiais“, tai yra mokėti „Intomai“ už grožio salono įrangą pagal sutartyje nustatytą tvarką, „Bandužiams“ – patalpų nuomos mokestį, priešingai apylinkės teismo išvadai, jokiu būdu nerodo, jog nuteistasis turėjo išankstinę tyčią nevykdyti į ateitį nukreiptų sutartinių įsipareigojimų šioms įmonėms bei siekė apgaule įgyti UAB „Intoma“ priklausantį turtą bei išvengti prievolės mokėti nuomos mokestį „Bandužiams“.

M. H., sudarydamas sutartis su UAB „Melesta“, UAB Intoma“ ir UAB „Bandužiai“, nurodė išsamius savo anketinius duomenis, nebandė iškreipti sutarčių esmės, noriai bendradarbiavo su nukentėjusiaisiais, domėjosi vykdymo procesu, nedarė jokių kliūčių išieškojimo procese, todėl nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad apgaulė yra esminė.

Aptartų duomenų visuma paneigia apylinkės teismo išvadą, jog nuteistasis sutartis su UAB „Melesta“, UAB „Intoma“ ir UAB „Bandužiai“ sudarė turėdamas išankstinę tyčią nevykdyti šiomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, todėl M. H. pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Priėmus sprendimą išteisinti M. H. dėl sukčiavimo, UAB „Melesta“, UAB „Intoma“ ir UAB „Bandužiai“ civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl M. H. kaltės dėl žinomai suklastoto įgaliojimo panaudojimo, pateikiant jį UAB „Bandužiai“ direktoriui R. P.

M. H. šioje byloje taip pat buvo nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą išvengti turtinės prievolės, UAB „Cekrika“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) naudai, apgaule, t. y. iš anksto neketindamas vykdyti UAB „Cekrika“ vardu prisiimtų prievolių, tačiau sudarydamas įspūdį, kad prievolės bus vykdomos, panaudodamas žinomai suklastotą 2005-03-01 įgaliojimą, tariamai suteikiantį jam teisę UAB „Cekrika“ vardu sudaryti patalpų, esančių Herkaus Manto g. 27, Klaipėdoje, nuomos sutartį su UAB „Bandužiai“ ir pasirašyti visus dokumentus, susijusius su šių patalpų nuomos sutartimi, pateikdamas šį įgaliojimą UAB „Bandužiai“ direktoriui R. P., 2005-03-01 Herkaus Manto g. 27, Klaipėdoje, UAB „Cekrika“ vardu sudarė patalpų Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 27, nuomos sutartį su UAB „Bandužiai“, tačiau UAB „Cekrika“ vardu šia sutartimi prisiimtos prievolės – mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2005-04-11 – neįvykdė, taip apgaule UAB „Cekrika“ naudai išvengė turtinės 6 916,48 Lt prievolės.

Be to, M. H. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, jog įgaliojimas, tariamai suteikiantis jam teisę UAB „Cekrika“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vardu nutraukti patalpų Herkaus Manto g. 27, Klaipėdoje, nuomos sutartį su UAB „Bandužiai“ bei pasirašyti visus dokumentus, susijusius su šia patalpų nuomos sutartimi bei patalpų perdavimu, yra suklastotas, laikotarpiu nuo 2005-04-07 iki 2005-04-11, nenustatytoje vietoje ir laiku, pateikė šį įgaliojimą UAB „Bandužiai“ direktoriui R. P., taip šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo. Ši nuosprendžio dalis taip pat naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes M. H. nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad M. H. buvo vienintelis UAB „Cekrika“ akcininkas ir veikė šios įmonės vardu. Nuteistasis nurodė, jog jis UAB “Cekrika“ direktoriumi nebuvo tik todėl, kad tuo metu neturėjo pilietybės ir pagal įstatymus negalėjo vadovauti įmonei, todėl tam darbui buvo paskirta D. M., nors realiai įmonės veiklą planavo ir vykdė jis. M. H. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu parodė, jog D. M. nurodydavo, kur ir ką reikia pasirašyti, o ši tiesiog darė viską, ką jis liepdavo. Tarp jo ir formaliai paskirtos įmonės direktorės D. M. buvo susiklostę pasitikėjimu grįsti santykiai, ji, prieš išvykdama į užsienį, buvo pasirašiusi ne vieną tuščią popieriaus lapą, ir jis turėjo teisę savo nuožiūra naudoti juos įvairiems verslo reikalams, todėl jam beprasmiška buvo klastoti įgaliojimą ar kitus įmonės dokumentus. Apylinkės teismas, remdamasis tiek paties kaltinamojo M. H., tiek kaip liudytojos apklaustos tuometinės UAB „Cekrika“ direktorės D. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, konstatavo, jog realiai UAB „Cekrika“ vadovavo M. H.. Todėl aplinkybė, jog M. H., veikdamas savo įmonės vardu, pateikė UAB „Bandužiai“ direktoriui R. P. įgaliojimą, suteikianti jam teisę savo vadovaujamos įmonės UAB „Cekrika“ vardu sudaryti bei vėliau nutraukti su UAB „Bandužiai“ patalpų nuomos sutartį, kurį vietoj formaliai paskirtos UAB Cekrika“ direktorės D. M. pasirašė pats M. H. ir kurį, be kita ko, parengė ne jo vadovaujama įmonė UAB „Cekrika“, o tuometinė UAB „Bandužiai“ direktoriaus pavaduotoja M. P., neduoda pagrindo išvadai, jog M. H., pateikdamas šį įgaliojimą, parengtą būtent pačios UAB „Bandužiai“, šios įmonės direktoriui P., turėjo tyčią teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, dėl šių M. H. veiksmų nebuvo sutrikdyta normali valstybės institucijos veikla, pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai, todėl ir dėl šios veikos M. H. išteisintinas.

Dėl M. H. kaltės dėl įgaliojimo suklastojimo ir žinomai suklastoto įgaliojimo panaudojimo, pateikiant jį Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui Donatui Blinstrubiui

M. H. šioje byloje taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio mėn. (tiksli data nenustatyta), UAB „Cekrika“ direktorei D. M. pateikė pasirašyti praėjusia, 2004-08-20 data atspausdintą įgaliojimą, suteikiantį jam teisę iki 2005-08-22 atstovauti UAB „Cekrika“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) interesus. D. M., nesuprasdama nusikalstamų M. H. veiksmų pobūdžio ir ketinimų, pasitikėdama juo, įgaliojime pasirašė, taip M. H. šį įgaliojimą suklastojo. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. H. 2005-08-02, Taikos pr. 63, Klaipėdoje, savo iniciatyva šį suklastotą įgaliojimą pateikė Klaipėdos miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui D. Blinstrubiui, šis dėl to užpildė daiktų, dokumentų pateikimo protokolą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 30-1-00341-05. Taip M. H. šį žinomai suklastotą įgaliojimą panaudojo. Ši nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes M. H. nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad M. H., 2005 m. birželio mėn. apklaustas tyrėjo D. Blinstrubio, parodė galėjęs veikti UAB „Cekrika“ vardu, nes turėjo direktorės įgaliojimą, tačiau tuo metu įgaliojimo pateikti negalėjo, įgaliojimą tyrėjui pateikė savo iniciatyva, praėjus dviem mėnesiams po apklausos. Byloje nustatyta, kad įgaliojimas iš tikrųjų buvo surašytas atgaline data, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad M. H. šį įgaliojimą parengė ir pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui tik siekdamas patvirtinti savo, kaip įtariamojo, gynybinę versiją, kad jis galėjo veikti UAB „Cekrika“ vardu, o ne siekdamas paleisti šį įgaliojimą į teisinę apyvartą. Baudžiamoji atsakomybė įtariamajam už tikrovės neatitinkančių gynybinių versijų pateikimą nekyla, priešingai, jam užtikrinama teisė į gynybą. Būtent ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga yra, paneigiant tikrovės neatitinkančias gynybines versijas, atskleisti nusikalstamą veiką, jos aplinkybes ir ją padariusį asmenį. Dėl M. H. veiksmų nebuvo sutrikdyta normali valstybės institucijos veikla, pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai, o tai yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo tiesioginis objektas. Be to, jo veiksmuose nebuvo būtinojo šio nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, kaip minėta, nuteistasis šiuos veiksmus atliko neturėdamas tyčios teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo M. H. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-11nuosprendį panaikinti:

M. H. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl įgaliojimo suklastojimo ir jo pateikimo tyrėjui), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Melesta“ turto įgijimo apgaule),BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Intoma“ turto įgijimo apgaule) išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Panaikinti M. H. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

UAB „Melesta“, UAB „Intoma“ ir UAB „Bandužiai“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.