Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje B. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Biržų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Biržai, vedęs, (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. birželio 18 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 90 parų areštu, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 232 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. 2013 m. rugsėjo 30 d. 09³⁰ val., Biržų m., Maironio g. 4, būdamas Biržų rajono apylinkės teisme, administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, kur būdamas kaip asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn, viešai pareikšdamas, kad bylą nagrinėjanti teisėja V. P. yra papirkta R. B., D. K. prašymu, teigdamas, kad Lietuvos teismai jam sugriovė gyvenimą, teismą prilygindamas su Stalino laikų teismu, bei teigdamas, kad jis B. K., kovojęs dėl Lietuvos sausio 13 d., rizikuodamas gyvybe, o teisėja tuo metu sėdėjusi šiltai bei klausdamas, kur randamės – ar Afrikoje, ar bananų šalyje, tai yra šiais žodžiais užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją – V. P. bei teismą dėl jų veiklos.

Šiais savo veiksmais B. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 232 str.

Motyvuojamoji dalis

B. K. apklausos protokolu, kuriame jis visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad teisme išsakė tai, kas tuo metu buvo jam „ant liežuvio“. Nepagarbą jis išreiškė ne Biržų teismui, o tik teisėjai V. P.. 2013 m. rugsėjo 30 d. Biržų rajono apylinkės teisme vyko administracinės bylos nagrinėjimas. Teisėjos V. P. nepažįsta ir jokių asmeninių reikalų su ja nėra turėjęs. Tačiau gerai pažįsta R. B., kuri yra jo dukros K. buvusi anyta ir jam yra tekę girdėti, kad jos su teisėja V. P. yra geros draugės. Girdėjo tai iš kalbų Biržų mieste, nes tai yra mažas miestelis. Apie papirkimą jis girdėjo tik iš kalbų, tačiau nieko apie tai pasakyti negali. Apie tai kalbėjo D. K. su R. B. išgėrimų metu. Jis gailisi, kad išsakė visus tuos žodžius, kurie surašyti, nes jis taip teisme ir pasakė. (b.l. 24, 29).

Nukentėjusiosios V. P. apklausos protokolu, kuriame nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu, kuriame ji pirmininkavo nagrinėjant administracinę bylą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. K. išsakė, kad ji, teisėja, esanti papirkta R. B., D. K. prašymu. Sakė, kad parašys skundą dėl kyšio ėmimo ir turi svarbesnių dalykų nei rūpintis kažkokia suknista byla. Sakė, ar čia Stalino laikai, kai ateina trys ir nusprendžia – žmogų į katorgą uždaryti, ar 25 metus nuteisti. Klausė, kaip atrodo, kur randamės, ar Afrikoje ar bananų šalyje? Sakė, kad jis kovojo dėl Lietuvos sausio 13 d. , rizikavo savo gyvybe, buvo pasirengęs mirti, kai ji – V. P. sėdėjusi šiltai. O kas dabar įsigalėjo? Rašys tiesiai Teisingumo ministerijai dėl jos personos. Tokiais žodžiais jis įžeidė visą teismų sistemą, teisėjų korpusą ir ją kaip teisėją, dėl ko B. K. buvo pašalintas iš posėdžių salės ir bylos nagrinėjimas vyko be jo. Ji asmeniškai nei D. K., nei B. K., nei R. B. nepažįsta (b.l. 13).

Liudytojos L. S. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad kiek pamena vyko administracinės bylos nagrinėjimas. Tai galėjo būti 2013 m. rugsėjo 30 d. Pažeidėjas byloje buvo B. K.. Visko gerai nebepamena, tačiau ji tame posėdyje sekretoriavo ir viską surašė teismo posėdžio protokole, kurį patvirtino teisėja V. P.. Prašo vadovautis teismo posėdžio protokolu (b.l. 15).

Liudytojos D. K. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. Biržų rajono apylinkės teisme, adresu Maironio g. 4, Biržai, vyko bylos dėl melagingo pranešimo policijai nagrinėjimas. Teisėjos, kuri nagrinėjo bylą, vardo ir pavardės nežino. Pažeidėjas byloje buvo B. K.. Prasidėjus posėdžiui salėje buvo tik ji ir jos marti, R. K., posėdžių sekretorė bei pažeidėjas B. K.. Posėdis negalėjo vykti, kadangi B. K. garsiai šaukė, kad nušalina teisėją, nes ji yra R. B. papirkta. R. B. yra jos dukros Kristinos anyta, tačiau kodėl jis taip šaukė, nežino. B. K. vis dar yra jos sutuoktinis, nors skyryboms dokumentai pateikti. B. K. ir toliau nepagarbiai kalbėjo su teisėja, sakė, kad teisėja ima kyšius. Sakė kad jis ją apskųs ir tada ją patampys. Teisėja vis B. K. įspėjo, kad už rimties nesilaikymą jis gali būti pašalintas iš salės, tačiau jis į tai nereagavo. Jis sakė, kad mirs, kad prokurorą ir jo vaikus prakeikė, kad teismai sugriovė jo gyvenimą, suknista byla ir kad nieko daugiau nekalbės. Aiškino, kad jis kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, o ji teisėja – persona, sėdėjo šiltai ir dar kažką panašaus. Tada teisėja pašalino B. K. iš salės, o posėdžio nagrinėjimas buvo tęsiamas be jo. B. K. iš salės išvedė pareigūnai (b.l. 16).

Liudytojos R. K. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. vyko administracinės bylos nagrinėjimas, kur pažeidėjas buvo B. K., nukentėjusioji, D. K., jos anyta. Ji palydėjo D. K. į teismą, kad jai būtų drąsiau. Atėjus teisėjai į posėdžių salę, B. K. jos neklausė, sakė, kad ją nušalins, kad teisėja esanti papirkta R. B.. Kalbėjo, kad byla suknista ir jis tylės, nekalbės. Teisėja jį perspėjo, kad B. K. už nepagarbą teismui gali būti pašalintas iš salės, tačiau jis nesiklausė, vis kalbėjo, kad teisėją nušalina, kad teisėja ima kyšius, kad gal dabar Stalino laikai. Visko tiksliai nepamena. Ji pati asmeniškai teisėjos nepažįsta. R. B. yra buvusi D. K. dukters K. anyta, tačiau ji teisme nedalyvavo. Kodėl B. K. taip kalbėjo, ji nežino. Buvo nemalonu klausytis kaip jis negražiai elgiasi su teisėja (b.l. 17).

Liudytojos R. B. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad ji yra buvusi K. B. anyta. Šiuo metu K. su jos sūnumi išsiskyrusi, tačiau yra anūkas, kuriam 9 metai todėl jos su K. mama D. K. palaiko gerus santykius. B. K. yra K. tėvas. Ji yra girdėjusi, kad paskutiniu metu jis turi reikalų su policija, teismais ir šiuo metu yra suimtas. Biržų rajono apylinkės teisme yra buvusi kaip liudytoja, tačiau tai buvo gal prieš 18-20 metų. Ji neprisimena koks teisėjas tuo metu nagrinėjo bylą. Biržų rajono apylinkės teismo teisėjos V. P. ji nepažįsta, nėra jos mačiusi ir nei asmeninių nei kitokių reikalų su ja nėra turėjusi. Apie teisėją su D. K. nėra kalbėjusi, nebent apie B. K.. Ji net negali pagalvoti, kad būtų galima papirkti teisėją ar padaryti kažką panašaus. Kodėl B. K. galėjo taip sakyti, kad teisėja yra papirkta R. B., ji nežino, bet tai yra netiesa. Paskutiniu laiku B. K. sugalvoja įvairų dalykų, kuriais kenkia savo šeimai, kaimynams ir dėl to vyksta teismai (b.l. 18).

2013 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio protokolu, iš kurio matyti ką posėdžio metu kalbėjo B. K. (b.l. 6-8).

2013 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) garso įrašu (b.l. 12).

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo B. K. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str., kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis B. K. viešai žodžiais užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ir teisėją dėl jų veiklos.

Lietuvos Aukščiausias Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-385/2006) yra suformavęs praktiką, kad teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą (t. y. jo garbės ar orumo žeminimą) matė ar girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo. Įžeidime dalyvauja dvi pusės – kaltinamasis ir nukentėjusysis, kuomet kaltinamasis išsako žeminančius žodžius, o nukentėjusysis juos išgirsta. Tretysis asmuo gali būti bet koks kitas žmogus, išskyrus tą asmenį, kuris įžeidžia ir tą asmenį, kurį įžeidžia. Tretysis asmuo jokiu būdu nereiškia vieno pašalinio asmens, pašalinių žmonių, suvokusių įžeidimą gali būti neribotas skaičius. Jeigu apie nepagarbų atsiliepimą apie teisėją išgirsta bet koks pašalinis asmuo laikoma, kad įžeidimas padarytas viešai.

Kaltinamasis B. K. padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Administracine tvarka baustas (b.l. 54-65), teistas (b.l. 41-45), psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas (b.l. 67), pensininkas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Parenkant bausmės rūšį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

B. K. bei nukentėjusioji V. P. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. B. K. su prokuroro siūloma bausme –areštu, sutinka (b. l. 73).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismui yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus areštą (LR BK 49 str.). Taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str. teismas

nusprendžia:

B. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 232 str. ir skirti – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. B. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo momento, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, B. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Pasvalio rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis nepaduoda prašymo reikalaujančio surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.