Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-06-23 · Civilinė byla Nr. e2VP-17094-433/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-23
Bylos Nr.
e2VP-17094-433/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12474-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Edvardas Juozėnas (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
S. N. M., D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-17094-433/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12474-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. N. M., D. M., antstolei Astai Stanišauskaitei dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja nurodo, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo išieškojimą pareiškėjos naudai dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. N. M.. Vykdymo proceso metu buvo areštuotas skolininkui priklausantis bendras su kitais asmenimis turtas – skolininko sutuoktinės piniginės lėšos banko sąskaitose. Skolininkas antstolei per nustatytą terminą nepateikė notarinė tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Pareiškėja nurodo, kad gavo antstolės raštą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotieji asmenys S. N. M., D. M., antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-36028 dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. N. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. M.; galiojančių asmens vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutarčių nesudaryta; skolininkas nedirba; atidarytų sąskaitų, esančių Lietuvos bankuose, nėra; piniginių lėšų iki 2022 m. gegužės 26 d. išieškota nebuvo; nekilnojamojo turto neturi; transporto priemonių neturi. Skolininko sutuoktinė nedirba; skolininko sutuoktinės vardu yra atidarytos banko sąskaitos, esančios AB Šiaulių banko Vilniaus filiale. 2022 m. balandžio 26 d. antstolė turto arešto aktu Nr. S022-8008 areštavo skolininko sutuoktinės D. M. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. balandžio 26 d. patvarkymu Nr. S022-7956 pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolė 2022 m. gegužės 26 d. patvarkymu Nr. S022-10278 pasiūlė vykdymo proceso šalims bei skolininko sutuoktinei kreiptis į teismą ir nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų pateikęs notarine tvarka patvirtintą sutikimo formą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu.

Kaip žinoma, vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje nustatyta, kad turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, kreditorės reikalavimams patenkinti, nepakanka (nėra) (CPK 175 straipsnis).

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Vykdymo procese nustatyta, jog suinteresuoti asmenys S. N. M. ir D. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra nustatyta, kad šie asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Skolininko sutuoktinės D. M. piniginės lėšos, esančios AB Šiaulių banko Vilniaus filialo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė su S. N. M. sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis, antstolė 2022 m. balandžio 26 d. priėmė patvarkymą pasiūlyti nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jam priklausančios turto dalies. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas, jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Pažymėtina, kad nors pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui S. N. M. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinės D. M. banko sąskaitose esančių piniginių lėšų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant pareiškimą, paduotą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 666 straipsniais, teismas

nutaria:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti, kad skolininko S. N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro: 1/2 dalis jo sutuoktinės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, esančių AB Šiaulių banko Vilniaus filialo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas