Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-24 · Byla Nr. N-62-6789-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-24
Bylos Nr.
N-62-6789-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N062-6789/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.2.; 45.4.7.; 39.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 24 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus(kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nutarimo S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. birželio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 123 straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad S. G. 2009 m. birželio 9 d., apie 12.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini)gatvėje, vairavo automobilį „Mazda 323“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų, automobilio nesuvaldė ir kliudė stovintį automobilį. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Taip pat nepateikė automobilio registracijos dokumento ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 9, 16 ir 238 punktų reikalavimus.

II.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 26 d. nutarimu už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje bei 123 straipsnio 5 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą S. G. skyrė 4600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams ir 2 mėnesiams. Teismas konstatavo, kad S. G. padarytus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, paaiškinimas dėl eismo įvykio. Teismas nurodė, kad pažeidėjos atsakomybę sunkina tai, jog ji pakartotinai per vienerius padarė KET pažeidimus. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

III.

Administracinėn atsakomybėn patraukta S. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliantė pažymi, kad dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų savo kaltę pripažįsta dalinai ir nuoširdžiai gailisi. Pabrėžia, kad jos darbas buvo tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, netekusi specialiosios teisės, ji jau prarado darbą. Nurodo, kad jos organizme rastos psichiką veikiančios medžiagos, kadangi ji dalyvauja Priklausomybės ligų centre Metadono programoje. Pažymi, kad neturėdama specialiosios teisės negalės tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi bei 75 metų amžiaus mama, kurią reikia vežioti pas gydytojus.

Atsiliepimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nutarimą nepakeistą. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, įvertinęs kitas faktines aplinkybes, nutarimą priėmė teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu S. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje bei 123 straipsnio 5 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4000 iki 5000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <…>.

ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 Lt.

ATPK 123 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 Lt iki 120 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad įrodyta, jog apeliantė padarė administracinius teisės pažeidimus, o jos veika kvalifikuota tinkamai. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Nors S. G. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (žr. Administracinių teismų praktika, Bylos dėl administracinių teisės pažeidimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Pažymėtina, kad aplinkybės, jog pažeidėja gailisi, ji nenurodė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 18), todėl minėta aplinkybė vertinama kaip deklaratyvi, ir negali būti pripažinta lengvinančia pažeidėjos atsakomybę aplinkybe ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

Pažeidėjos darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jai skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Kitos apeliantės nurodytos aplinkybės taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Pažymėtina, kad S. G. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažeidėja vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų, savo veiksmais ji sukėlė eismo įvykį, padarė žalos kito asmens turtui, todėl vien tik simbolinės, pažeidėjos pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius