- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-05
- Bylos Nr.
- N-575-1007-09
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. Z. skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - ir Institucija) Širvintų rajono žemėtvarkos skyrių (b. l. 9), nurodydamas, kad 2003 m. jam Institucijos sprendimu grąžinta žemė (duomenys neskelbtini), Širvintų rajone. Šis žemės sklypas ribojasi su sklypu, kuris nuosavybės teise priklauso S. P. S. P. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 1998 m. balandžio 15 d. Kadangi žemės sklypo riboženkliai neišlikę, 2007 m. lapkričio 20 d. jis pakvietė UAB „Geokada“ matininkus, kurie įkalė strypus, žyminčius ribą, skiriančią jo ir P. sklypus. Tai užfiksuota antstolio V. Č. 2007 m. lapkričio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Buvo nustatyta, kad S. P. savavališkai užėmė 400 m² jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Dalį sklypo S. P. aptvėrė tvora, įrengė kanalizacijos šulinį ir pan. Prašė spręsti klausimą dėl S. P. administracinės atsakomybės ir įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą. Institucija skundo netenkino. Skundu Širvintų rajono apylinkės teismui (b. l. 2-3) aukščiau nurodytais motyvais V. Z. prašė panaikinti Institucijos Širvintų rajono Žemėtvarkos skyriaus atsisakymą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir įpareigoti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
II.
Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu V. Z. skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-912-2004 yra pasisakęs, kad organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis. Taip pat konstatuota, kad procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisėtumą ir pagrįstumą turi įvertinti rajono apylinkės teismas, kuris tokias bylas nagrinėtų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Žemėtvarkos skyrių prašė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. P. traukiant administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnį. Šias bylas nagrinėja rajono apylinkės teismai (ATPK 224 str. 1 d.). Šis organas turi teisę surašyti tokio pobūdžio protokolus (ATPK 259¹ str.). Teismas nurodė, kad protokolas pagal ATPK 259 straipsnio 1 dalį dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo surašomas po to, kai pareigūnas įsitikina, kad tam yra pagrindas (ATPK 259 str. 1 d.). Pagal protokolą pradedama administracinio teisės pažeidimo teisena, t. y. protokole konstatuojama, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas, fiksuojama jo sudėtis. ATPK 250 straipsnyje nurodyta, kada administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima. Šio straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, kad ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis: savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas. Pagal sudėtį, administracinio teisės pažeidimas, numatytas ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, yra padaromas tyčia, t. y. jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo, arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.). Teismas nurodė, kad iš proceso dalyvių apklausų, rašytinių įrodymų matyti, kad namų valdos žemės sklypu P. naudojasi nuo kolūkio laikų, nuo senų laikų jų žemės sklypas yra aptvertas tvora ir įrengti šuliniai, kanalizacija ir pan. 1998 m. jų žemės sklypo yra atlikti kadastriniai matavimai. Ar matavimai atlikti teisingai, ar teisingai nustatytos ribos administracinio teisės pobūdžio byloje nevertinama, nes tai atliko specialistai, o ne P. Pareiškėjui nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos 2003 m. Jam suabejojus dėl sklypo ribų, jis atliko riboženklių patikrinimą su specialistais ir galimai nustatė netikslumus žemės sklypo ribų. Tačiau tai taip pat neturi jokios reikšmės administracinio teisės pažeidimo veiksmams atsirasti, nes nėra nustatyti P. kalti veiksmai ir tyčia - savavališkas užėmimas svetimo sklypo. Akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs civilinis ginčas dėl žemės sklypo ribų, galimai ir dėl atliktų P. žemės sklypo matavimų, todėl nėra jokio pagrindo P. veiksmų, t. y. jų manymu jiems teisėtai priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo naudojimo vertinti savavališku svetimo sklypo užėmimu.
III.
V. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti apelianto V. Z. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad nesutinka su teismo teiginiu, jog tarp šalių yra kilęs civilinis ginčas dėl žemės sklypo ribų, nes apeliantas neginčija S. P. ir V. P. žemės sklypo ribų bei atliktų ir įregistruotų kadastrinių matavimų. Nurodo, kad S. P. ir V. P. neteisėtai užėmė dalį apelianto žemės sklypo.
Pažymi, kad teismas nesilaikė ATPK 248 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių bei ATPK 257 straipsnyje įtvirtinto principo ir konstatuoja, kad vienašališkas, nepilnas bylos ištyrimas ir išnagrinėjimas gali būti pagrindas panaikinti joje priimtą sprendimą. Pažymi, kad sprendimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną turi būti motyvuotas, tačiau teismo nutarime nėra pateikti motyvai dėl visų pareiškėjo nurodytų faktų. Teismas neprašė administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų pasiaiškinimų, neapklausė galimų liudytojų, neskyrė ekspertizės, neprašė pareiškėjo patikslinto skundo ir pan.
Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas tik tuo atveju, kai tinkamai bei tiksliai taikomas įstatymas. Paaiškina, kad 2008 m. balandžio 28 d. vykusio teismo posėdžio protokole nurodyta, kad „Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė M. S. teismui pateikia visą administracinės bylos medžiagą. Teisėja apžiūri pateiktą medžiagą ir grąžina VAVA Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus atstovei“. Apeliantas nurodo, kad tokiais veiksmais teismas pažeidė ATPK 283 straipsnį, nes teismui pateikta medžiaga nebuvo pateikta V. Z. bei jo atstovui susipažinti, teisėja nepaskelbė jos byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nurodo, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo rėmėsi teismas, yra Institucijos 2008 m. kovo 18 d. atliktas patikrinimas bei jo pagrindu surašytas 2008 m. kovo 18 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 1. Pažymi, kad šis patikrinimas buvo atliktas bei patikrinimo aktas surašytas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, tame tarpe – Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintu Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punktą, nes akte nėra nurodyta kokiu pagrindu B. B. ir G. D. atliko patikrinimą. Prieina prie išvados, kad žemės naudojimo patikrinimą atliko bei patikrinimo aktą surašė asmenys, tinkamai neįgalioti atlikti žemės naudojimo valstybinės kontrolės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad akte nurodyta, jog patikrinimo metu dalyvavo V. Z., tačiau jo parašo nėra. Pažymi, kad pagal S. P. ir V. P. žemės sklypo ribas turėjo būti tikrinamas žemės sklypo ilgis, plotis ir riboženkliai, ir tik pamatavus abu sklypus galėjo būti konstatuota, ar yra savavališko žemės užėmimo faktas, ar ne. Nurodo, kad žemės naudojimo patikrinimo akte nenurodyta, kokiu matavimo prietaisu atlikti matavimai. Nurodo, kad Institucijos atstovė negalėjo teismui pateikti dokumentų, jog matavimo prietaisas, su kuriuo buvo atlikti matavimai žemės naudojimo patikrinimo metu, yra tinkamai ir laiku metrologiškai patvirtintas, nebuvo pateikti paskutinę matavimo prietaiso metrologinę patikrą patvirtinantys dokumentai. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N6-254/2007 ir pažymi, kad Institucija, neturėdama tikslių matavimo prietaisų, vadovaujantis ATPK 277 straipsnio 1 dalyje, galėjo ir turėjo pasikviesti ekspertą. Atkreipia dėmesį, kad akte nėra nurodyta, kokia kartografine medžiaga Institucija rėmėsi, atlikdama patikrinimą ir darydama išvadą apie matininkės neva padarytą klaidą. Nesutinka su Institucijos atstovo pareikšta nuostata teismo posėdžio metu, kad pagrindinis dokumentas yra abrisas – pirminis žemės sklypo planas, o kadastriniai matavimai nėra tikslūs, juose padaryta klaida, nes S. P. ir V. P. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti dar 1998 m. balandžio 15 d., įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Nurodo Nekilnojamojo turto įstatymo 4 straipsnį ir pažymi, kad abriso neatitikimas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kadastriniams matavimams negali būti pagrindas teigti, kad kadastriniai matavimai yra neteisingi. Pabrėžia, kad P. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra nuginčyti, o tai konstatuodama Institucijos darbuotoja viršijo savo kompetenciją. Nurodo, kad abejotina, jog yra teisinis pagrindas atlikti naujus P. kadastrinius matavimus keičiant žemės sklypo koordinates, tokiu būdu labai paslenkant sklypą į vieną ar kitą pusę, bei pažymi, kad šių aplinkybių teismas nevertino. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į pateiktą įrodymą – antstolio V. Č. surašytą faktinių aplinkybių vertinimo protokolą Nr. 116-07-269.
Nurodo, kad teismas turėjo apklausti UAB „Geokada“ matininkus, paimti paaiškinimus iš S. P. bei V. P. Pažymi, kad bylos išnagrinėjimas nedalyvaujant S. P. galėjo pažeisti jo teises bei sąlygojo nevisapusišką bylos išnagrinėjimą.
Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir konstatuoja, kad asmuo atsakomybėn pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį traukiamas, jeigu jis veikė tyčia. Prieina prie išvados, kad P. nuo jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žinojo apie savo žemės sklypo ribas ir žinojo apie tai, kad yra užėmę apie 400 m² sau nepriklausančios žemės.
Atsiliepimas
Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti galioti, o V. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad nuo 2004 m. tarp šalių vyksta nesutarimai dėl savavališko žemės užėmimo ir riboženklių sunaikinimo. Pažymi, kad 2004 m. gruodžio 20 d. susitikimo dėl Seimo kontrolieriaus pažymoje išdėstyto išsprendimo protokole buvo S. P. pasiūlyta kviesti geodezininkus ir atstatyti namų valdos žemės sklypo ribas, nes 1997 m. atlikti kadastriniai matavimai yra netikslūs. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys taip pat netikslūs, nes koordinatės nustatytos analitiškai. Nurodo, kad S. P. namų valdos žemės sklypo bylos šiuo metu yra žemėtvarkos skyriuje, tačiau derinti ir rengti įstatymo projektą dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo negali, nes V. Z. 2008 m. sausio 31 d. su ieškiniu kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą, byloje uždėtas areštas namų valdos žemės sklypui. Pažymi, kad dėl antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo 2008 m. sausio 29 d. žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S-117 atsakė V. Z., kad UAB „Geokada“ atlikti ribų paženklinimo darbai netikslūs. Pažymi, kad Institucijos darbuotojos patikrino savavališkai užimtos žemės faktą ir jo nenustatė.
V. P. ir S. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti teismo sprendimą.
Nurodo, kad V. Z. meluoja, jog „ginčai dėl žemės sklypų nei teismine nei neteismine tvarka nevyksta“ ir išvardija ginčų proceso institucijose faktus. Pažymi, kad 2002 m. V. Z. grąžinant žemės sklypus, matavimai buvo atlikti neteisėtai, nes S. P. nebuvo pranešta, sklypo ribos pažymėtos jam nežinant, V. Z. sklypo ribų paženklinimo aktas nebuvo pateiktas susipažinti ir pasirašyti. Nurodo, kad V. Z. nepagrįstai teigia, kad S. P. kanalizacijos įrenginiai yra V. Z. priklausančiame sklype.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 45 straipsnio l dalyje nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – tai savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis).
Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui.
Iš byloje esančios medžiagos, S. P. ir V. P. paaiškinimo, V. P. parodymų teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo V. Z. atstovo parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu akivaizdu, kad tarp šių asmenų vyksta turtinis ginčas dėl žemės sklypo ribų. Teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo pateiktas bendrosios kompetencijos teismo įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo būtų buvęs anksčiau išspręstas šis turtinis ginčas. Be to, V. P. ir S. P. supratimas apie jų subjektines teises į žemės sklypą yra grindžiamas dokumentais, tam tikra teisine argumentacija. Nukentėjusysis V. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad S. P. ir V. P. užėmė jam priklausantį žemės sklypą, bet nepateikė šių asmenų tyčios įrodymų.
Todėl teismas vertina, kad šioje byloje nėra įrodyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas - pažeidėjų tyčia, t. y. nėra įrodyta, kad S. P. ir V. P. aiškiai suprasdami, kad V. Z. yra ginčo žemės sklypo dalies savininkas ir joks pagrįstas ginčas šiuo klausimu negali kilti, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja privatų sklypą. Įvertinus šias aplinkybes kiti V. Z. apeliacinio skundo argumentai dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nenagrinėtini.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius pagrįstai atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 d. 1 p.), o pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė V. Z. skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. Z. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.