Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-28 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės V. Š.: 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų - atsakovo I. S. naudai; 9,65 Lt bylinėjimosi išlaidų - valstybės naudai. Teismas nustatė, jog ieškovę ir atsakovą siejo sutartiniai vartojimo rangos teisiniai santykiai. 2009-12-03 užsakymo sutartimi Nr. 20091203 atsakovas, dirbantis pagal verslo liudijimą, įsipareigojo pagaminti virtuvės baldus ir perduoti juos ieškovei (b.l. 15-16); 2009-12-04 sutartimi Nr. 2009-12-04 atsakovas įsipareigojo pagaminti spintas su stumdomomis durimis ir perduoti juos ieškovei (b.l. 17-18). Vartojimo rangos sutartyje užsakovui galioja bendroji užsakovo pareiga apžiūrėti ir priimti atliktą rangos darbą ir pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, nedelsiant apie tai pranešti rangovui. 2010-01-27 tarp šalių buvo pasirašytas defektų nustatymo aktas, kuriame nurodyti defektai ir nustatytas terminas iki 2010-02-05 šiems defektams pašalinti (b.l. 12). Atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo, kad buvo nustatyti atliktų darbų defektai, tačiau nurodė, kad jie buvo pašalinti. Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas tarp šalių pasirašytas 2010-02-03 (b.l. 13). Pagal CK 6.662 str. 2 d. užsakovas, priimdamas atliktą darbą ir pastebėjęs trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pareikšti vėliau. Priėmimo perdavimo akte ieškovė nurodė, kad su darbų kokybe sutinka ir pretenzijų dėl darbų kokybės neturi, su sąlyga, kad bus sutvarkyta ir pataisyta spintelė, kurioje montuojama mikrobangų krosnelė (b.l. 13). Teismas pažymėjo, jog šioje išlygoje nenurodyta, kada konkrečiai vykdytojas turi sutvarkyti ir pataisyti spintelę, ką konkrečiai jis turi padaryti. Kitokių išlygų dėl atsakovo atliktų darbų kokybės ieškovė nepareiškė. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad buvo verčiama pasirašyti darbų perdavimo aktą, tačiau byloje be ieškovės paaiškinimų nėra jokių įrodymų dėl šios aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, todėl atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-17 nutartys civilinėje byloje 3K-3-505/2010). Teismas nurodė, jog ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas vėlavo atlikti darbus. Teismas pažymėjo, jog tokiu atveju ieškovė galėjo pasinaudoti CK 6.680 str. nustatytomis gynybos priemonėmis. Kai darbo rezultato trūkumai nustatomi darbą atlikus – jo (rezultato) priėmimo ar naudojimo metu, užsakovo teises reglamentuoja CK 6.678 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 str. nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 str. numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Patirtą 1149,50 Lt žalą ieškovė grindžia virtuvės baldų defektų šalinimo sąmata, sudaryta UAB ,,Lisnora“ (b.l. 11), PVM sąskaita - faktūra ir kasos pajamų orderiu (b.l. 28-29), nuotraukomis (b.l. 31-39). Teismas konstatavo, jog pateikta UAB ,,Lisnora“ pažyma apie padarytos žalos faktą ir dydį negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu ieškovės faktiškai sumokėtas sumas. Dokumentas, patvirtinantis sumokėtą sumą, galėtų būti mokėjimo pavedimas. Be to, pateiktoje sąmatoje nurodyti nekonkretūs darbai, kiekiai, taip pat ji nepatvirtina aplinkybės, kad pagal minėtą sąmatą darbus atliko UAB ,,Lisnora“. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog reikalavimus grindžia ir pateiktomis PVM sąskaita - faktūra bei kasos pajamų orderiu, patvirtinančiais plokščių pirkimą (b.l. 28-29), tačiau duodama paaiškinimus teisme nurodė, jog šiuose dokumentuose nurodytos sumos neįskaičiuotos į ieškinio kainą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 829 pati ieškovė, kaip UAB „Literta“ direktorė, pardavė savo vyrui plokštes, kurių pavadinimai nesutampa su plokštėmis, naudojamoms ieškovės virtuvės baldų gamybai (b.l. 28, 57). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Literta“ užsiima tik buhalterine apskaita, o ne medžiagų baldams prekyba (b.l. 53), todėl į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad pagal minėtą sąmatą plokštės buvo pirktos būtent ieškovės, kaip fizinio asmens, t.y. vartotojo, virtuvinės spintelės perdarymui. Ieškovė patirtą žalą grindžia ir į bylą pateiktomis nuotraukomis. Teismas pažymėjo, jog iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, nei kada jos darytos, nei kokie konkrečiai objektai fotografuoti, kur jie yra, todėl nuotraukos nelaikytinos tinkamu įrodymu. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės darbų priėmimo perdavimo akte įrašyta sąlyga dėl spintelės pataisymo turėjo būti atsakovo ištaisyta, kai ieškovė įsigis mikrobangų krosnelę ir apie tai praneš atsakovui, nors susitarimo dėl buitinės technikos montavimo šalys nebuvo pasirašiusios. Ieškovės paaiškinimai dėl faktinių bylos aplinkybių yra prieštaringi. Ieškinyje nurodyta, kad defektai priėmimo perdavimo akto pasirašymo metu nebuvo pašalinti, o teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pasirašant darbų priėmimo perdavimo aktus defektų ji nematė, jie buvo nustatyti tik 2010-03-25. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė 1149,50 Lt žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovė taip pat prašė priteisti 2500 Lt nuostolius, padarytus dėl buitinės technikos sugadinimo. Kai šalis sieja vartojimo sutartiniai santykiai, verslininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, greta specialiųjų teisių gynimo būdų, gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.263 str. 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas nurodė, jog šiuo atveju šalis siejo vartojimo santykiai, todėl verslininko atsakomybė, pažeidus sutartį, atsiranda be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Ieškovė turėjo įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010-03-25 išrinko baldus, be kitų pažeidimų pastebėjo ir gartraukio bei indaplovės pažeidimus. Pažymėta, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl sugadintų buitinių prietaisų atsakovui būtų reiškusi pretenziją. Šių prietaisų sugadinimo aktą ieškovė grindžia garantinio aptarnavimo ataskaitomis. Iš minėtų ataskaitų nustatyta, kad atsakovė dėl indaplovės ir gartraukio sugadinimo fakto konstatavimo į specialistus kreipėsi tik 2010-11-19, t.y. praėjus net 10 mėnesių po darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo. Garantinio aptarnavimo ataskaitose specialistas nustatė, kad minėti prietaisai sugadinti dėl neteisingo montavimo (b.l. 8-9). Nors buitinės technikos montavimas nebuvo tarp šalių sudarytų sutarčių dalykas, šalys neginčijo, kad atsakovas buitinę techniką įmontavo. Atsakovas paaiškino, kad perduodant atliktus darbus, buvo patikrinta ir nustatyta, kad įmontuota buitinė technika veikia, tai posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė. Ieškovė nurodė, kad 2010-03-25 buitinę techniką išmontavo ir permontavo pati su vyru, padedant kažkokiam žmogui. Išmontuojant baldus, buvo pastebėta eilė pažeidimų. Tačiau ieškovė nepaaiškino, kodėl nurodytus darbus ėmėsi atlikti pati, nepareiškusi pretenzijos atsakovui, nepakvietusi pastarojo dalyvauti baldų išmontavime. Teismas padarė išvadą, kad minėtų buitinių prietaisų sugadinimus galėjo atlikti bet kuris asmuo, atliekantis prietaisų permontavimo darbus. Teismas konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių, susijusių su indaplovės ir gartraukio sugadinimu. Nesant bent vienos civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovui nekyla civilinė atsakomybė. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2000 Lt dydžio neturtinę žalą. Ieškinį atmetus, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taipogi yra atmetamas (LR CK 6.256 str. 4 d., 6.665 str., 6.666 str., 6.678 str.).