- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-03
- Bylos Nr.
- 2SA-7-340/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- B. V., R. V.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria skundas netenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. V. ir R. V. skundą dėl antstolės S. K. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0056/08/02975 iki bus išnagrinėtas skundas; panaikinti turto arešto aktus Nr.0056/08/02975 ir Nr.0056/08/02976. Nurodė, kad antstolė S. K. dviem 2009-01-14 turto areštų aktais areštavo jiems nuosavybės teise priklausančius tris butus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1357/10468 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Viso areštuoto turto vertė yra 103 000 Lt. Kadangi pagal 2007-01-05 vykdomąjį raštą antstolė vykdo išieškojimą dėl 80 000 Lt, areštuoto turto vertė yra žymiai didesnė nei kreditoriaus reikalaujama suma. Be to, antstolė, areštuodama trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), nepagrįstai sumažino areštuojamo turto vertę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu antstolė S. K. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skolininkams priklausančio areštuoto turto vertė neviršija įsiskolinimo sumos. Jai buvo pateikti du Vilniaus apygardos teismo išduoti vykdomieji raštai dėl 80 000 Lt skolos, 0,5 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų R. V. ir B. V. išieškotojo UAB „Vaikara“ naudai. Delspinigių 2009-07-01 dienai paskaičiuota 33 980 Lt, 5 procentų metinių palūkanų – 9 309,60 Lt, taigi bendras įsiskolinimas yra žymiai didesnis nei 80 000 Lt ir sudaro 123 289,60 Lt. Areštuojamo turto vertė buvo nustatyta pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro patvirtintą vidutinę rinkos vertę. 2009-01-14 arešto aktai registruotais laiškais buvo išsiųsti skolininkams, kurie, nesutikdami su turto įkainojimu, per 5 dienas nuo arešto akto gavimo galėjo antstoliui pareikšti prieštaravimus, tačiau jų nepateikė. Net ir dabar skolininkų prašymu galima būtų paskirti ekspertizę skolininkų turto vertei nustatyti ir paaiškėjus, jog turto vertė žymiai viršija skolos dydį antstolis gali sumažinti areštuoto turto mastą. Antra vertus areštu apribota tik disponavimo turtu teisė, paliekant valdymo ir naudojimo teises, tačiau kadangi jokia skolos dalis nėra grąžinta kreditoriui, naikinti areštų nėra teisinio pagrindo.
Švenčionių r. apylinkės teismas 2009-08-11 nutartimi pareiškėjų B. V. ir R. V. skundo netenkino. Teismas nustatė, kad 2008-12-16 turto arešto aktu vykdomojoje byloje 0056/08/02975 buvo areštuotas B. V. priklausantis turtas: 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 32 000 Lt; 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 30 000 Lt; 1357/10468 dalis 1,0468 ha Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 10 000 Lt. Viso turto už 72 000 Lt. Aukščiau paminėtu turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0056/08/02976 buvo areštuotas R. V. priklausantis turtas: 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 31 000 Lt. Viso pareiškėjų turto buvo areštuota už 103 000 Lt. Skolininkų turtą įkainavęs antstolis rėmėsi VĮ Registrų centro paskaičiavimais nustatant vidutines rinkos vertes atskirose zonose, tai reiškia, kad CPK 681 str. l d. nuostatų antstolis nepažeidė. Nors šis vertinimas atliktas ir pagal 2007-06-01 rinkos būklę, tačiau jokio kito jiems priklausančio turto įvertinimo pareiškėjai teismui nepateikė, taip pat per įstatymo nustatytą 5 dienų terminą nuo arešto akto gavimo nepareiškė jokių prieštaravimų ar pretenzijų antstolei dėl jų areštuoto turto įkainavimo, todėl nebuvo paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti (CPK 681 str. l d., 3 d.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų įsiskolinimas UAB „Vaikara“ per keletą metų ne tik kad nesumažėjo, bet ir žymiai padidėjo, nes delspinigiai 2009-07-01 dienai nuo 80 000 Lt skolos sudaro 33 980 Lt, 5 procentų metinės palūkanos – 9 309,60 Lt, viso įsiskolinta – 123 289,60 Lt. Apskundę teismui antstolės S. K. veiksmus pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jiems priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto (4 aukščiau minėtų objektų) vertė būtų žymiai didesnė nei nurodytoji vidutinė rinkos 2008-12-16 turto arešto akte. Pareiškėjo R. V. paaiškinimas apie tai, kad jo ir žmonos turto rinkos vertė yra kur kas didesnė nei nurodyta arešto akte vertintinas kritiškai, nes per pastaruosius metus nekilnojamojo turto kainos ir jo vertė rinkoje sumažėjo, o pareiškėjas bent apytikriai nenurodė, kiek šis turtas dabar galėtų kainuoti. Teismas pažymėjo, kad išieškotojo ar skolininkų prašymu antstolis turi teisę paskirti ekspertizę skolininkų turto vertei nustatyti ir paaiškėjus, jog turto vertė žymiai viršija skolos dydį antstolis gali perkainoti turtą ir sumažinti areštuoto turto mastą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0056/08/02975 iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas; sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0056/08/02976 iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas; pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad antstolė S. K., areštavo žymiai didesnės vertės turtą, negu kreditoriaus reikalaujama skola. Todėl šiuo pagrindu prašė panaikinti turto arešto aktus, nes jie suvaržė daugiau turto negu reiktų skolos padengimui užtikrinti. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjų įsiskolinimas UAB „Vaikara“ per keletą metų ne tik nesumažėjo, bet ir žymiai padidėjo, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų apie delspinigių priskaičiavimą ir konkrečias delspinigių sumas. Atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad tiek 2009-01-14 turto arešto akte Nr.0056/08/02975, tiek 2009-01-14 turto arešto akte Nr.0056/08/02976 įsiskolinimo suma nurodyta labai aiškiai – 80 000 Lt, o ne 123 289,60 Lt kaip nurodo pirmosios instancijos teismas. Teismas, vertindamas turto vertes nurodė, kad 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 30 000 Lt. Tačiau tai yra ne trijų kambarių butas, 1/4 namo dalis su autonominiu įėjimu, komunikacijomis, namo dalis, galinti funkcionuoti savarankiškai. Ši aplinkybė buvo nurodyta 2009-01-26 skunde dėl antstolės veiksmų, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino; nebuvo atsižvelgta, kad minėta namo dalis randasi 50 metrų nuo (duomenys neskelbtini) ežero ir Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė prašo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kuriame nurodyta, kad B. V. vardu registruotas Butas/patalpa-Butas, kurio tikslinė naudojimo paskirtis – butas. Taigi, motyvas, kad neteisingai įvardintas nekilnojamas turtas yra nepagrįstas. Nei R. V. nei B. V., gavę turto arešto aktus į antstolės kontorą nesikreipė, jokių siūlymų ar pretenzijų dėl areštų neteikė. Skolininkams nėra užkertama galimybė kviesti ekspertą vidutinei rinkos vertei nustatyti. Nustačius didesnę rinkos vertę, likusio turto areštas būtų panaikintas antstolio patvarkymu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų.
Kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2007-01-05 išdavė vykdomuosius raštus dėl 80 000 Lt sumos sumokėjimo išieškotojo UAB „Vaikara“ naudai; mokėjimai išdėstyti dalimis, paskutinio mokėjimo terminas nustatytas 2008-09-01; pažeidus įsipareigojimą R. V. ir B. V. privalo mokėti 0,05 procento delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną ir įstatymo nustatyto 5 procentų dydžio metines palūkanas. Skolininkams R. ir B. V. nustatytu terminu neįvykdžius įsipareigojimų, išieškotojas UAB „Vaikara“ kreipėsi į antstolę dėl priverstinio vykdomojo dokumento vykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, jog R. ir B. V. praleidus 80 000 Lt skolos sumokėjimo terminą, pradėti skaičiuoti 0,05 proc. delspinigiai bei 5 proc. palūkanos, dėl ko objektyviai įsiskolinimo suma padidėjo, todėl kolegija atmeta apeliantų argumentą, jog nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjų įsiskolinimas UAB „Vaikara“ per keletą metų ne tik nesumažėjo, bet ir žymiai padidėjo, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų apie delspinigių priskaičiavimą ir konkrečias delspinigių sumas. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). CPK 675 str. 2 d. yra įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į išdėstytą kolegija laiko, jog antstolis šio įpareigojimo nepažeidė, pažymėtina, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus Pažymėjime apie turto arešto akto įregistravimą turto areštų registre nurodytas turto arešto mastas 80 000 Lt.
Įstatymas nustato, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę (CPK 681 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi įstatymas įtvirtina esminę nuostatą, nurodydamas objektyvius kriterijus, kuriais privalo vadovautis antstolis, nustatydamas areštuojamo turto vertę. Pagrindinis iš minėtų kriterijų yra areštuojamo turto rinkos vertė. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, jog turto arešto aktai surašyti remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenimis pagal 2007-06-01 rinkos būklę; vertė pagal verčių žemėlapius įsigaliojusi 2008-05-01. Todėl kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CPK 681 str. l d. nuostatų antstolis nepažeidė. Nors šis vertinimas atliktas ir pagal 2007-06-01 rinkos būklę, tačiau jokio kito apeliantams priklausančio turto įvertinimo apeliantai teismui nepateikė, taip pat per įstatymo nustatytą 5 dienų terminą nuo arešto akto gavimo nepareiškė jokių prieštaravimų ar pretenzijų antstolei dėl jų areštuoto turto įkainavimo, todėl nebuvo paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti (CPK 681 str. l d., 3 d.). Kolegija pažymi, kad apeliantai patys vykdymo procese nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis kaip tai numato CPK 643 str.
Kolegija sutinka su antstolės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kuriame nurodyta, kad B. V. vardu registruotas Butas/patalpa-Butas, kurio tikslinė naudojimo paskirtis – butas. Taigi, apeliantų argumentas, kad nurodomas 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 30 000 Lt, yra ne trijų kambarių butas, 1/4 namo dalis su autonominiu įėjimu, komunikacijomis, namo dalis, galinti funkcionuoti savarankiškai, yra nepagrįstas bei neįrodytas, taip pat apeliantai nepateikė teismui įrodymų, kad jų nurodoma minėta namo dalis randasi 50 metrų nuo (duomenys neskelbtini) ežero ir Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje (CPK 178 str.).
Apeliantų prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0056/08/02975 bei vykdomojoje byloje Nr.0056/08/02976 iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas kolegija atmeta, kaip nemotyvuotą.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmestinas, paliekant Švenčionių r. apylinkės teismo 2009-08-11 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apeliantų B. V. ir R. V. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 8,60 Lt (po 4,30 Lt iš kiekvieno) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjų B. V. ir R. V. po 4,30 Lt (keturis litus, 30 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.