Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-483-376-2011

Teisėjas Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01347-2010-5

2011 m. gegužės 12 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Zarasuose, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, pagrindinio išsilavinimo, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Zarasų r., teisto, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. nuteistas už tai, kad 2010-08-05, apie 00.35 val., Gedimino pr. 1, Vilniuje, viešoje vietoje, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. P. priklausantį turtą: iš jo kairės išorinės švarko kišenė - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N85“, 1000 Lt vertės, iš kelnių kišenės - piniginę su joje buvusiais asmens dokumentais, mokėjimo kortelėmis, 2000 litų grynųjų pinigų, viso pagrobė turto už 3000 litų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas, nes Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Nuteistasis neginčija veikos kvalifikacijos, ginčija jam paskirtos bausmės dydį ir nurodo, kad nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai yra netikslūs.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

LR BK 178 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Byloje surinktais iš ištirtais įrodymais nuteistojo kaltė, kad jis 2010-08-05, apie 00.35 val., Gedimino pr. 1, Vilniuje, viešoje vietoje, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. P. priklausantį turtą: iš jo kairės išorinės švarko kišenės - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N85“, 1000 Lt vertės, iš kelnių kišenės - piniginę su joje buvusiais asmens dokumentais, mokėjimo kortelėmis, 2000 litų grynųjų pinigų, viso pagrobė turto už 3000 litų, yra pilnai įrodyta. Pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2010-08-04 kartu su savo pažįstamu važiavo į Antakalnio mikrorajoną. Po to ėjo link centro, eidami pro Katedrą pastebėjo sėdintį vyriškį, priėjęs prie jo paklausė ar kas atsitiko, šalia pastebėjo gulinčią piniginę, kurią paėmė, joje buvo apie 20 Lt. Pastebėjęs ateinančius jaunuolius, paėmęs piniginę pabėgo, vėliau jį pasivijo draugas, pinigus pasidalino, piniginėje buvo asmens dokumentai, piniginę su dokumentais ruošėsi grąžinti savininkui, po įvykio su užsieniečiais gėrė alkoholinius gėrimus, jie davė jam 20 eurų, piniginę paliko daiktų saugykloje geležinkelio stotyje, nes ji buvo permirkusi. Iš nukentėjusiojo J. P. parodymų matyti, jog 2010-08-05 trys vaikinai iš jo kairės švarko kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną ir piniginę, kurioje buvo asmens dokumentai bei 2000 Lt. Liudytoja R. B. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio pradžioje ji kartu su savo draugėmis ėjo pro Katedrą, Vilniaus m., tai buvo nakties metas, kitoje gatvės pusėje pastebėjo sėdintį vyriškį, prie jo buvo du vaikinai, vienas stovėjo atokiau, kitas vaikinas kažką traukė iš sėdinčio vyro drabužių, netrukus vaikinai pabėgo, kai ji su drauge priėjo prie vyriškio, pastebėjo, kad pastarasis neblaivus, paklausus ar jis nieko nepasigedo, vyras atsakė, kad nėra mobilaus ryšio telefono ir piniginės, ji iškvietė policiją. Liudytoja J. J. parodė, kad minėtą naktį ėjo su draugėmis pro Katedrą Vilniaus m. Ant laiptų kitoje gatvės pusėje pastebėjo sėdintį vyrą, prie jo buvo vienas vaikinas, o kitas stovėjo netoliese, šalia vyriškio buvęs vaikinas kažką traukė iš sėdinčio vyriškio kišenės, kas būtent nepastebėjo, netrukus vaikinai pabėgo, jos priėjo prie sėdinčio vyriškio ir paklausė ar nieko pastarasis nepasigedo, vyras iš karto pasakė, kad nėra piniginės ir mobilaus ryšio telefono, iškvietė policiją.

Taigi apeliacinio skundo teiginys, kad liudytojų parodymai netikslūs, yra nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojos nuosekliai, nuo pat pradžių aiškino aplinkybes, kurios sutampa esminėse detalėse, jų parodymai yra tikslūs ir išsamūs. Priešingai, išanalizavus bylos medžiagą, matyti, kad paties nuteistojo parodymai yra netikslūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, jog nukentėjusiojo piniginėje pinigų nebuvo, buvo tik dokumentai, o iš nukentėjusiojo švarko kišenės, pakėlus švarko atlapą, pradėjo byrėti geležiniai pinigai, apie 22 litus, kuriuos nuteistasis susirinko. Teisminio nagrinėjimo metu jau šių aplinkybių nebeliko – nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiojo kišenių netikrino, o piniginėje buvo 20 litų. Ž. K. paaiškinimas, kad piniginės paėmimo jis nelaiko vagyste, jis paėmė nukentėjusiojo piniginę, kad nukentėjusysis jos nepamestų, yra visiškai nelogiškas, vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nuteistojo parodymus vertino kritiškai ir rėmėsi liudytojų bei nukentėjusiojo parodymais.

Tokiu būdu Ž. K. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d., yra visiškai įrodyta.

Apylinkės teismas, atsižvelgęs bei įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skyrė Ž. K. pagrįstą bausmę. Teismas atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, jo pobūdį, asmenybę, į tai, kad nuteistasis praeityje yra ne vieną kartą teistas. Tai rodo, jog nuteistasis tinkamų išvadų nedaro, be to yra baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, yra absoliučiai nepagrįstas, nes kaip matosi iš bylos medžiagos jis neigia pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną, o piniginės paėmimo apskritai nelaiko vagyste.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių svarių argumentų, kurių pagrindu nuteistajam reikėtų švelninti skirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.