Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-07-08 · Byla Nr. TS-79-818/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-08
Bylos Nr.
TS-79-818/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Nuteistasis
K. G.
Kategorijos
  • 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas Nr. TS-79-818/2024Teisminio proceso: nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-1567 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam K. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. G. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 str. 2 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), 24 str. 3 d. (bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys - vykdytojas), 260 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu). Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 65 str., paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2015-08-06.

Bausmės pabaiga: 2026-08-06.

Neatliktos bausmės dalis 2024-05-29: 2 metai 2 mėnesiai 8 dienos.

Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. RV-25-1567 nuteistajam K. G. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Nuteistasis K. G. skunde prašo panaikinti Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. RV-25-1567 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam ir priimti naują sprendimą – taikyti K. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Šalies argumentai

Skunde teigiama, kad Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka faktinių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, vadovavosi tik K. G. praeities neigiamo elgesio įvertinimu, o ne dabar esamais ilgalaikiais teigiamais elgesio pokyčiais. Komisija tik formaliai pasisakė apie nuteistojo elgesį ir jo pokytį atliekant bausmę, tačiau išsamiai įvertino ir nurodė visus iki bausmės atlikimo buvusius neigiamus elgesio aspektus, kurių jis pakeisti niekaip negali, t. y. praeities neigiamas elgesys ir nulėmė tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, už kurią atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Vien praeities neigiamo elgesio vertinimas negali būti priežastis teigti, kad K. G. elgesys ir požiūris nėra pasikeitęs į gerąją pusę, kad jis nėra padaręs atitinkamų teigiamų išvadų, kad nuteistasis akivaizdžiai linkęs daryti nusikalstamas veikas ir, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, toliau jas darys bei gyvens nesilaikydamas visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarime (kaip ir ankstesniuose Komisijos nutarimuose dėl lygtinio paleidimo netaikymo) nurodyta, kad nuteistajam rekomenduojama tęsti dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

Vilniaus kalėjimo LPK pažymėjo, jog jis (K. G.) stokoja nuoseklios ir stabilios darbinės patirties, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat neišreiškia motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje išreiškė neigiamas nuostatas darbo bausmės atlikimo vietoje atžvilgiu (stebimos kriminalinę subkultūrą palaikančios nuostatos). Tokie pasisakymai yra akivaizdžiu melu, nes bausmės atlikimo laikotarpiu 2017-03-20 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius už naujų drausmės pažeidimų nepadarymą, aktyvų dalyvavimą organizuojamose užimtumo renginiuose, mandagų ir taktišką elgesį su administracijos atstovais, gerai atlikta kameros tvarkinio pareigas buvau paskatintas, bei pateikiau dokumentą, kad paleistas į laisvę būsiu priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai paneigia bet kokias subkultūros nuostatas.

Negalima sutikti su skundžiamos nutarties teiginiais apie „Darbine, mąstymo ir elgesio probleminėmis sritimis“. Laisvės atėmimo bausmę aš atlieku devyni metai ir šeši mėnesiai, todėl uždaroje aplinkoje akcentuojamos „probleminės sritys“, tokios kaip gyvenimo stilius, įsidarbinimas įkalinimo įstaigoje - yra visiškai priklausomomis nuo įkalinimo įstaigos, bet ne nuo mano asmens. Taigi tokie „argumentai“, kuriais siekiama pateisinti visiškai nemotyvuotą LPK nutarimą, yra nepriimtini kategoriškai, be kita ko Vilniaus kalėjimas neturi galimybių aprūpinti mus pagal turimas specialybes ir išsilavinimus, apmokamu darbu. Norėčiau teismo dėmesį atkreipti į tai, kad Vilniaus kalėjimo teritorijoje nėra iš vis jokių gamybinių patalpų kur būtų atliekami bet kokie darbai. Yra tik trys pastatai, tai, Vilniaus tardymo izoliatorius, administracinės patalpos, ir Vilniaus kalėjimo nuteistųjų gyvenamosios patalpos. Nėra jokių sąlygų Vilniaus kalėjime susirasti darbo ir įsidarbinti, pagal turimas specialybes, tuo labiau, kad yra ne vienas atvejis, kaip nuteistieji kreipiasi į kolonijos administraciją su prašymais dėl įdarbinimo, bet gaunami neigiami atsakymai, neva šių metu neturime laisvų darbo vietų, o teiginiai, dėl darbo paieškos Vilniaus kalėjime yra tik deklaratyvaus pobūdžio, bei nesuderinami su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma (lex non cogit ad impossibilid), be kita ko Konstitucinis teismas nekarta yra pasisakęs, kad tai kas neįmanoma įgyvendinti negali būti prievolė.

Šiuo metu esu atsidaręs (duomenys neskelbtini), ir nuo 2022-06-27 vykdau (duomenys neskelbtini) veiklą ((duomenys neskelbtini)). Aš nepažeidinėju vidaus tvarkos taisyklių ir vedu save pavyzdingai bei per 4 metų ir 10 mėn. bausmės atlikimo laikotarpį man Vilniaus kalėjimo direktorius jokių pretenzijų nereiškė. O už nepriekaištingą elgesį esu skatintas net 5 kartus, vykdau individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Darau viską ką galiu savo iniciatyva, bausmės atlikimo metu nuosekliai dalyvavau pozityvaus užimtumo priemonėse sporto rungtynėse, pataisos įstaigos renginiuose; nuo 2017-05-08 iki 2017-06-08 baigiau dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje". Susipažinau su bausmės atlikimo sąlygomis, nuteistojo teisine padėtimi bei jos pasikeitimo perspektyvomis, teisės aktais reglamentuojančiais bausmės atlikimo sąlygas; 2017-07-17 bendravau ZIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programos tematika. Išaiškinti ligos plitimo būdai, narkotiniu medžiagų vartojimo žala organizmui; 2019-12-16 dalyvavo pokalbyje, kriminalinės subkultūros prevencijos įkalinimo įstaigoje tematika. Išaiškintas programos tiksi atsakyta į nuteistajam užduodamus klausimus; dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje skirtoje priklausomybių turintiems asmenims. 2021 metais Vilniaus komunaliniu paslaugu mokykloje įgijau baldžiaus kvalifikaciją, 2022 - siuvėjo kvalifikaciją; 2021-10-11 vykdant nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos amuose, integracijos į visuomenę programą, kalbėtasi apie alkoholio vartojimo pasekmes. Apie Kylančias problemas piktnaudžiaujantiems alkoholiu. 2022-10-19 dalyvavau fondo „Looking at the stars" padovanoto Kanadoje sukurto dokumentinio filmo „Atgimimas" peržiūroje ir aptarime. 2022-11-04 dalyvavo viktorinoje „atspėk dainą; 2023 m. balandžio mėn. dalyvavau psichologinėse konsultacijose; 2023-11-11 dalyvavau 2 valandų trukmės „Finansinio raštingumo" mokymuose, kuriu metu sužinojau asmeninių finansų valdymo bazinius principus, susipažinau su investavimo bei taupymo, skolų valdymo ir išlaidu planavimo būdais ir pritaikyti Žinias praktinėje užduotyje. 2023-09-26 ir pakartotinai 2023-11-17 sėkmingai dalyvavau užsiėmimuose motyvuojančius sveikti nuo priklausomybės. Nuo 2024-04- 04 iki 2024-05-09 dalyvavau „Įžanginėje grupėje“, tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės; įgauti žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydimosi būdus; formuoti teigiamą nuostatą blaivybei bei pasiruošimą gydimuisi. Nuo 2024-05-06 iki 2024-06-03 dalyvavau 10 iš 10 AK. VAL. „Nesmurtinės komunikacijos valdymo“, programos užsiėmimuose.

Minėtos aplinkybės rodo nuteistojo manymu, jog jo elgesyje yra žymių korekcijos požymių, jis yra pavyzdingo elgesio nepriekaištingos reputacijos asmuo.

Vilniaus kalėjimo LP minimos komisijos psichologinės įžvalgos, dėl nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir elgesiui būdingi bruožai, bei asmenybės bruožų tyrimams yra naudojamos metodikos, kurios leidžia nustatyti tiek asmens kompulsyvumą, šizoidiškumą, ir kt. Tačiau apibūdinant mano psichologinę įžvalgą, viename sakinyje matome, prieštaringus vertinimus kurie akivaizdžiai rodo komisijos ir resocializacijos specialistų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Manyti, atliekant tyrimus negalima. Galima kelti hipotezes ir jas patvirtinti ar paneigti tyrimo duomenimis. „Iš dalies yra sietinas“, o „iš kitos dalies nesietinas“. Nenurodoma, iš kokios dalies, kokiomis proporcijos ir su kuo yra sietinas. Manytina, kad komisija teikdama psichologinę įžvalgą praleidžia sąvokų apibrėžimus, kuriais vadovaujasi, todėl tai lieka skambiomis frazėmis, kurios iš tiesų nesietinos su apibūdinamu elgesiu. Iš LPK socialinio tyrimo išvados, galima kelti pagrįstą prielaidą, kad apibūdinančius mano neigiamus charakterio bruožus įtakojantys veiksniai yra išvados rengėjų subjektyvus (interpretacinis) situacijos vertinimas, neišnagrinėjus visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos išvardintoms problemoms, taip pat ir pateiktų pavyzdžių akivaizdu, kad daromos interpretacijos, o ne objektyvia informacija grįstos prielaidos. Akivaizdu, jog Vilniaus kalėjimo LPK vertinime yra nemažai prieštaraujančios informacijos tarp elgesio apibūdinamo ir daromų išvadų, bei nevengto subjektyvaus vertinimo, kuris yra atliktas nesivadovaujant mokslinėmis metodologijomis: hipotezių kėlimu, faktinių aplinkybių lyginimu su moksline literatūra, terminų apibrėžimu, sąvokų apibrėžimu ir paaiškinimu, rėmimusi faktais, ne vien prielaidomis, ar nepagrįstomis įžvalgomis.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ nustato, kad pirmenybė pataisos procese turi būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Teigiama, kad K. G. atveju nėra jokių svarbių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti kalėjime, nes jis savo elgesiu įrodė, kad bausmės paskirtis jau yra realizuota.

Prie skundo K. G. pateikė papildomus duomenis: 2024 m. gegužės 9 d. Vilniaus kalėjimo išduoto pažymėjimo dėl jo dalyvavimo „Įžanginėje grupėje“ nuo priklausomybės ligų prevencijos sustipinimo, kopija; 2024 m. birželio 3 d. pažymos Nr. NSII-245 dėl dalyvavimo programoje „Nesmurtinės komunikacijos valdymo programos užsiėmimo“, kopija; 2024 m. gegužės 15 d. dėl nuteistojo sutuoktinės R. G. sutikimo dėl jo gyvenimo adresu (duomenys neskelbtini), kopija; 2024 m. gegužės 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuteistojo priėmimo į darbą, kopija;

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nuteistojo K. G. skundas atmetamas.

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo skunde nurodyta subjektyvaus pobūdžio išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visi – ne tik formalieji, bet ir materialieji – pagrindai taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistajam K. G. ar kad skundžiamas Komisijos nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo K. G. skundu, įvertinęs Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-1567 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju K. G. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir atlikusiam įstatyme nustatytą (šiuo atveju nustatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte) minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad dėl nuteistojo būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme nustatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

Nuteistojo K. G. skunde teigiama, kad Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, Komisija neteisingai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, todėl priėmė neteisingą sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo netaikymo. K. G. manymu, jis atitinka visas įstatyme nustatytas lygtinio paleidimo sąlygas, atlieka konkrečius veiksmus ir deda maksimalias pastangas minimalizuojant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, todėl yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas nesutinka su šiais skundo teiginiais, nes nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai išnagrinėjo K. G. lygtinio paleidimo klausimą, t. y. vertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, nusikalstamam elgesiui būdingą modelį, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį, nuteistojo motyvaciją darbui, Komisijos rekomendacijų įvykdymą ir kitas įvairias aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Tai matyti iš Komisijos priimto 2024 m. birželio 3 13 d. nutarimo Nr. RV-25-1567 turinio. Nenustatyta, kad Komisija, priimdama nutarimą, turėjo iš anksto susidariusią nuomonę apie nuteistąjį. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, nėra pagrindo. Vien tai, kad Komisija skundžiamu 2024 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. RV-25-1567 neįvertino nuteistojo taip, kaip tikėjosi K. G., savaime nereiškia, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir jam nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.

Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad K. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai pristatomas vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2/3 bausmės nuteistasis atliko 2022 m. gruodžio 6 d., K. G. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 9 kartus (du iš jų užsienio valstybėse), laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą (viena iš jų yra tęstinė). Lygtinio paleidimo metu, nuteistasis nevykdė jam skirtų įpareigojimų, taigi buvo grąžintas atlikti jam paskirtos bausmės į įkalinimo įstaigą. Nuteistasis nurodė, kad visose jo vykdytose nusikalstamose veiklose dalyvaudavo mažiausiai su dar vienu asmeniu. Visais savo praeities neteisėtais veiksmais, nusikaltimais siekdavo finansinės naudos. Narkotines medžiagas platindavo/siekė platinti pataisos namuose kalintiems asmenims (2011-10-13 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendis, 2017-02-20 Panevėžio apygardos teismo nuosprendis). Ankstesni teistumai rodo, kad K. G. linkęs daryti nusikalstamas veikas, kurioms būdingas finansinės naudos siekimo modelis, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamiką. Atkreiptinas dėmesys, kad jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo paleistas lygtinai, tačiau K. G. nepateisino teismo suteikto pasitikėjimo ir vėl nusikalsdavo. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, o nulemtas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas šiuo metu leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu dėl jo, kadangi praeityje nuteistajam parodytas pasitikėjimas teigiamų rezultatų nedavė.

K. G. skunde teigia, jog Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, per daug dėmesio skyrė jo praeities neigiamo elgesio įvertinimui, išsamiai įvertino ir nurodė visus iki bausmės atlikimo buvusius neigiamus elgesio aspektus, kurių nuteistasis pakeisti niekaip negali. Vien praeities neigiamo elgesio vertinimas negali būti priežastis teigti, kad nuteistojo elgesys ir požiūris nėra pasikeitęs į gerąją pusę, kad jis nėra padaręs atitinkamų teigiamų išvadų, kad nuteistasis akivaizdžiai linkęs daryti nusikalstamas veikas ir lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, toliau jas darys bei gyvens nesilaikydamas visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų klausimą, vertinama reikšmingų aplinkybių visuma, įskaitant ir praeities elgesio vertinimą, siekiant prognozuoti jo elgesį ateityje, todėl Komisija pagrįstai vertino ir analizavo ankstesnius K. G. teistumus ir jo elgesį praeityje.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti K. G. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Bylos duomenis rodo, jog K. G. nebuvo linkęs kritiškai įsivertinti savo neteisėto elgesio ir siekdamas savo poreikių bei lūkesčių tenkinimo išreiškė pritarimą nusikalstamai veikti. Vertinimo metu nenustatyta jog nuteistajam būdingas kitus diskriminuojantis požiūris, nusikalstamo elgesio raiškos sąsajos su diskriminacinėmis nuostatomis nenustatytos. Yra informacijos apie priežiūros sąlygų pažeidimus ar teismo įpareigojimų nesilaikymą. Šios bausmės atlikimo metu (nuo 2015-08-06) K. G. nustatytą tvarką pataisos įstaigoje pažeidė šešis (6) kartus, paskutinį kartą (2019-07-25), kas leidžia kelti prielaidą apie tam tikrus sunkumus net struktūruotoje aplinkoje varžyti savo elgesį ir vadovautis nustatytomis taisyklėmis. Už gerą elgesį pataisos įstaigose skatintas penkis (5) kartus. Be to, nuteistasis K. G. artimai bendrauja su sutuoktinę, socialinius ryšius palaiko skambindamas telefonu, lankomas pasimatymų metu. Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, kadangi santykių puoselėjimas su artimaisiais gali būti vienas iš apsauginių veiksnių, galinčių turėti teigiamų pasekmių jo elgesiui, tačiau šių teigiamų aplinkybių nepakanka, kad būtų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vien tai, kad, nuteistojo teigimu, jis aktyviai dalyvavo įvairiose programose, o pasiekti rezultatai vertinami kaip iš dalies sėkmingi, nelemia lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nestebima, jog nuteistasis išskirtinai pasižymi negatyviomis nuostatomis visuomenės atžvilgiu, tačiau nusikalstamas elgesys, jo ypatumai liudija, jog K. G. linkęs orientuotis į savo tikslų ar poreikių tenkinimą, nepaisydamas visuotinai priimtinų normų, taisyklių bei reikalavimų. Pokalbių metu neatrodo, jog nuteistasis geba įžvelgti savo veikų pavojingumą kitiems. Galima teigti, kad nuteistajam būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, pakartotinai ir sąmoningai vykdyti nusikaltimai, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sąsajas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Šiuo metu, siekiant pozityvaus resocializacijos procesų įgyvendinimo, aktualiu poreikiu išlieka pilietinių iniciatyvų palaikymo ir stiprinimo intervencinės kryptys, ugdant bei lavinant nuteistojo moralinių vertybių, socialinių kompetencijų komponentus.

Komisija, spręsdama klausimą dėl K. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo emocinę gerovę, mąstymą bei elgesį, nuostatas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi daug savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: nepakankami problemų sprendimo ir identifikavimo įgūdžiai, kategoriškas mąstymas, impulsyvumas, spontaniškas elgesys negalvojant apie pasekmes, klaidų kartojimas nepasimokant iš ankstesnio patyrimo, kontroliuojančio elgesio atvejai. Nors nuteistojo teigimu, jis ateityje nesieja savęs su nusikalstamų veikų darymu, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad pasekmių suvokimas išskirtinai orientuotas į subjektyvų vertinimą. Atlikdamas savęs vertinimo užduotį (neatsiejama teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos OASys dalis) K. G. nenurodo, nei vienos problemos susijusios su jo nusikalstamumu, kaip problemą šiuo metu įvardina „nerimavimą“, deklaruoja požiūrį jog daugiau nenusikals, kaip argumentą nurodydamas: ,,nebeturiu laiko sėdėti, noriu pabūti su anūkėm ir prižiūrėti namus bei ūkį Nuteistasis išskirtiniu mąstymo kategoriškumu nepasižymi, tačiau kasdienių situacijų metu linkęs pasikliauti savo požiūriu, įsitikinimais, remtis savo patyrimu. Analizuojamas nusikalstamas elgesys, jo ypatumai, sudaro prielaidas manyti, jog K. G. gali būti lengvai paveikiamas kitų asmenų, ypač esant finansinės naudos kriterijui. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima kelti prielaidą, kad nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, riboti įgūdžiai jas spręsti, savo elgesio pasekmių neįvertinimas buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo įvykdytais nusikaltimais.

Vertinant K. G. būsimo elgesio perspektyvą, Socialinio tyrimo išvada šiuo metu neleidžia daryti išvados, jog jis yra pasirengęs ir motyvuotas keisti gyvenimo būdą. Būtent tai kelia abejones dėl K. G. buvimo laisvėje nepažeidžiant įstatymų, o aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį šiuo metu toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Teismas taip pat pažymi, kad, 2024 m. gegužės 18 d. atlikus K. G. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta K. G. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas nesutinka su nuteistojo teiginiu, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad pirminėje Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. gegužės 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1433 nustatytų kriminogeninių veiksnių kiekis (5 statiniai kriminogeniniai veiksniai, 14 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, 6 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai) nepakito ir paskutinėje aptariamoje Socialinio tyrimo išvadoje. Matyti, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (asmens bylos I dalies l. 144), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką (dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekį), todėl dar yra nemažai tobulintinų sričių.

Skunde teigiama, kad nėra jokių svarbių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą K. G. bausmę tęsti kalėjime, nes jis savo elgesiu įrodė, kad bausmės paskirtis jau yra pasiekta. Be to, skunde nurodoma, kad pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendaciją „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ pirmenybė pataisos procese turi būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Teismas sutinka, kad nuteistųjų priežiūra kontroliuojant jų elgesį laisvėje, neizoliavus nuo visuomenės, daugeliu atvejų yra efektyvesnė priemonė, tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos ir teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad K. G. atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, tarptautiniai dokumentai neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (4 balsai prieš) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tai rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga K. G. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra ar be jos. Todėl Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. RV-25-1567, kuriuo atsisakyta taikyti K. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. G. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-1567 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam K. G..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius