Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakovės atstovėms Aivei Medeišytei ir Laimai Petrinaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Bernelių smuklė“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį pareiškėjos atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant. Teisme buvo gautas bendrovės prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (II t., b. l. 1, 3).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – atsakovė, Tarnyba, VVTAT) 2009-12-29 nutarimu Nr. 12MS-23 „Dėl UAB „Bernelių smuklė“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“ (toliau – Nutarimas) UAB „Bernelių smuklė“ (toliau - pareiškėja, bendrovė, įmonė) už Maisto įstatymo 4 str. 1 d., 4 str. 2 d. 1 p. pažeidimus paskirtos (20000 Lt) baudos dydžio (I t., b. l. 6-16, 175-185).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl pareiškėjos įvykdyto Produktų saugos įstatymo 23 str. 6 d. nustatyto pažeidimo fakto. Pareiškėja pateikė į rinką pavojingus produktus, kurie padarė žalą vartotojų sveikatai.

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Tarnybos Nutarimu paskirtos baudos dydžio teisėtumas bei pagrįstumas, o ginčo objektas – atsakomybės pateikus į rinką nesaugius produktus taikymo tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad atsakovė, remdamasi Patikrinimo aktais Nr. 0107124 ir Nr. 0107340, Protokolu bei Protokolo patikslinimu, nustatė, kad bendrovė per Jūros Šventę, vykusią Klaipėdoje, teikdama viešojo maitinimo paslaugas, teikė į rinką pavojingus maisto produktus: spirgučių padažą ir virtus cepelinus (I t., b. l. 59-64, 71-74, 77, 79).

Klaipėdos apskrities tarnybos laboratorijos 2009-08-07 tyrimo protokole Nr. 2665 M-l ir 2009-08-17 tyrimo protokolo Nr. 2665 M-l papildyme nustatyta, kad spirgučių padaže aptikta S. enteritidis. Pagal 2009-08-07 tyrimo protokolą Nr. 2666 M-l ir 2009-08-17 tyrinio protokolo Nr. 2666 M-l papildymą, virių cepelinų mėginyje taip pat aptikta S. enteritidis. Patiekalai, pagaminti 2009-07-31, 2009-08-01 ir 2009-08-02 UAB „Bernelių smuklė“, įtakojo salmoneliozės protrūkio Jūros šventėje, Klaipėdoje, atsiradimą ir išplitimą (I t., b. l. 77, 79, 80, 81, 82).

Dėl anksčiau paminėtų faktų salmoneliozė buvo patvirtinta 38 asmenims (I t., b. l. 40-42, 129-166).

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2009-10-14 pateikė išvadas, kad š. m. rugpjūčio 1-4 d. Klaipėdos mieste buvo užregistruotas ūmios salmoneliozės protrūkis, kurio metu susirgo 62 asmenys: 38 ligoniams buvo nustatytas ligos sukėlėjas – S.enierilidis (Salmonella enteritica, serotipas Enteritidis, biotipas Jena). Protrūkio priežastimi buvo nesaugus maistas, t. y. žirniai su spirgučiais (spirgučių padažo mėginyje buvo aptikta S. enteritidis), pirktas ir valgytas š. m. liepos 31 – rugpjūčio 2 d. UAB „Bernelių smuklė“ palapinėse. Susirgimų atsiradimą sąlygojo maisto saugos ir higienos reikalavimų pažeidimai. 39 ligoniai gydėsi ligoninėse, 23 – ambulatoriškai. 38 susirgusiems buvo nustatytas ligos sukėlėjas – Salmonella enteritidis (Salmonella enteritiea, serotipas Enteritidis, biotipas Jena). Atlikus protrūkio epidemiologinį tyrimą buvo nustatyta, kad visi ligoniai savo susirgimus siejo su š. m. liepos 31 – rugpjūčio 2 d. Jūros šventėje UAB „Bernelių smuklė“ palapinėse valgyta žirnių koše su spirgučiais. Visi ligoniai nurodė, kad žirnių košę su spirgučiais valgė Klaipėdos mieste pastatytoje palapinėje ant Danės upes krantinės, išskyrus vieną, kuris tą patį maistą valgė palapinėje, pastatytoje Anikės aikštėje. Iš visų susirgusiųjų, buvo 2 bendrovės darbuotojai, kurie savo susirgimus taip pat siejo su liepos 31 d. įmonės palapinėje valgytu maistu. Jautrumo antibiotikams tyrimo rezultatai parodė, kad kultūrų, išskirtų iš ligonių bei iš įtariamo maisto produkto, jautrumas tiems patiems antibiotikams buvo vienodas, 38 ligoniams buvo nustatytas ligos sukėlėjas – S. enteritidis (Salmonella enteritica. serotipas Enteritidis, biotipas Jena) (I t., b. l. 53-54).

Remiantis Klaipėdos apskrities tarnybos laboratorijoje 2009-08-17 surašytu tyrimų protokolo Nr. 2666 M-l papildymu, virtų cepelinų mėginiuose nustatyta salmonelės – salmonella spp (S. E.). Vadovaujantis Klaipėdos apskrities tarnybos laboratorijoje 2009-08-17 surašytu tyrimų protokolo Nr. 2665 M-l papildymu, spirgučių padažo mėginyje taip pat rasta salmonelių – salmonella spp (S. E.) (I t., b. l. 79, 81).

Be kita ko, byloje nustatyta, kad UAB „Bernelių smuklė“, be anksčiau paminėtų pažeidimų, patikrinimo metu 2009-08-02 buvo nustatyti ir maisto tvarkymo pažeidimai: netinkama grindų danga (virtuvė įrengta tiesiog ant žalios vejos), neatskirti stalai žaliai ir galutinei produkcijai (ant vieno stalo veriami marinuoti šašlykai ir pjaustomi šildymui virti cepelinai), darbuotojų rūbai laikomi atvirai virtuvėje, rankų plovimui vieta neįrengta, neturi dezinfekavimo priemonių, valymo inventoriaus, gamybiniai stalai uždengti linininėmis staltiesėmis, neturi jokių paviršių dezinfekavimo priemonių, galutiniai nefasuoti produktai pervežti netinkamoje taroje, neužtikrinama, kad visi maisto tvarkymo vietose dirbantys asmenys laikosi asmens higienos, darbuotojai nežino, kokiais principais pagrįsta savikontrolė, savikontrolės įrašai nėra atliekami, dalis galutinių patiekalų laikomi neuždengti, turi tik vieną šaldytuvą, skirtą vaisvandenių laikymui, kiti produktai laikomi aplinkos (+28C), neužtikrinama maisto žaliavų ir produktų, pagamintų patiekalų tinkamumo vartoti terminų kontrolės, rasta 8-1 kg garnyro ir 41 porcija patiekalų, pagaminti patiekalai atvežti iš Kauno neženklintoje taroje, paruošti patiekalai laikomi nefasuoti, taip pat buvo atvežti netinkamoje, kitų gamintojų taroje, virti žirniai – dėžėje nuo žalios paukštienos, virti cepelinai – mėsos taroje (I t., b. l. 71-74).

Kadangi pareiškėja bylos nagrinėjimo metu neginčijo padaryto pažeidimo ir pripažino savo kaltę dėl pavojingų maisto produktų – žirnių su spirgučiais, spirgučių padažo ir cepelinų su spirgučių padažu – sukėlusių asmenų susirgimus salmonelioze, pateikimu i rinką, todėl VVTAT, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, dalyvių pateiktus žodinius paaiškinimus, padarė išvadą, kad bendrovė, tiekdama viešojo maitinimo paslaugas, pateikė į rinką pavojingus produktus, kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, šie produktai buvo 38 asmenų susirgimų salmonelioze priežastimi. Pareiškėja pažeidė Maisto įstatymo 4 str. 1 d., 4 str. 2 d. 1 p. reikalavimus. Tarnyba pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad įmonė pažeidimo tyrimo metu geranoriškai bendradarbiavo, vykdė kontrolės institucijų sprendimus ir nurodymus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Todėl, remdamasi Maisto įstatymo 7 str. 2 d., Produktu saugos įstatymo 23 str. 6 d. ir 24 str. 3 d., už Maisto įstatymo 4 str. 1 d., 4 str. 2 d. 1 p. reikalavimų pažeidimus pareiškėjai paskyrė (duomenys neskelbtini) litų baudą (I t., b. l. 6-16, 171-174, 175-185).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Maisto įstatymas, Produktų saugos įstatymas ir kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Maisto įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas. Pagal to pačio straipsnio 2 d. 1 p., maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus.

Produktų saugos įstatymo 4 str. 1 d. reglamentuojama, kad į rinką teikiamas produktas turi būti saugus. Galimybė užtikrinti aukštesnį saugos lygį arba gauti kitus produktus, kuriuos vartojant yra mažesnė rizika negu leistina, neturi būti pagrindas priskirti produktą prie pavojingų, jeigu jis atitinka teisės aktuose nustatytus produktų saugos reikalavimus. Pagal minimo įstatymo 8 str. 1 p., gamintojas privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui pavojingu gaminiu padarytą žalą. Paslaugos teikėjas privalo teikti vartotojui tik saugią paslaugą (Produktų saugos įstatymo 10 str. 1 p.).

Kaip minėta, bendrovė neginčija, kad ji į rinką pateikė pavojingus produktus, kurie padarė žalą vartotojų sveikatai. Tačiau pareiškėja mano, kad jai Nutarimu paskirta bauda yra neproporcinga (neadekvati) jos padarytam pažeidimui, nes pažeidimo mastas nebuvo didelis, pareiškėja pažeidimo tyrimo metu geranoriškai bendradarbiavo su Tarnyba, vykdė kontrolės institucijų sprendimus ir nurodymus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, bendrovė atsakomybės nevengė, anksčiau už Maisto įstatymo pažeidimus nebuvo bausta, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, todėl Nutarimu bendrovei turėjo būti skirta įstatyme numatyta minimali bauda, t. y. vietoje (duomenys neskelbtini) Lt – 5000 Lt.

Pagal Maisto įstatymo 7 str. 2 d., gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Remiantis Produktų saugos įstatymo 23 str. 6 d., gamintojui, platintojui ar paslaugos teikėjui, pateikusiems į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama nuo 5 000 iki 40 000 litų bauda. To paties įstatymo 24 str. 2 d. nustatyta, kad, nustatant baudos dydį, atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmenys, padarę pažeidimą, jį pašalino, gera valia atlygino vartotojams padarytą žalą, ir kitos reikšmingos aplinkybės. Skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo pakartotinai per vienerius metus nuo ankstesnio pažeidimo padarė tos pačios rūšies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Tarybos ar kontrolės institucijų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą.

Byloje nustatyta, kad UAB „Bernelių smuklė“ padaryto pažeidimo neginčijo, savo kaltę pripažino, pažeidimo tyrimo metu geranoriškai bendradarbiavo, vykdė kontrolės institucijų sprendimus ir nurodymus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Be kita ko, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bendrovė vienai iš nukentėjusiųjų atlygino jos patirtą 700 Lt žalą sveikatai 2009 m. rugpjūčio mėn.(I t., b. l. 201).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-12-22 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-15-1056/2004 yra nurodęs, kad ekonominės sankcijos pagal prigimtį atitinka administracinių teisės pažeidimų teisę ir jeigu straipsnyje nėra taisyklių, kurios būtų priskirtinos bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, turi būti konstatuojama teisės spraga ir taikomos administracinių teisės pažeidimų bendrosios dalies normos.

Kadangi ginčo atveju taip pat buvo taikyta ekonominė sankcija, o specialiuose įstatymuose nėra numatytos baudos skyrimo taisyklės, todėl teisėjų kolegija, remdamasi ankščiau paminėta suformuluota teisės aiškinimo taisykle, taikys Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas.

Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nustačiusi, kad pareiškėjos atžvilgiu nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos atsakomybę lengvina tai, kad ji neginčija padaryto pažeidimo, savo kaltę pripažįsta, pažeidimo tyrimo metu geranoriškai bendradarbiavo, vykdė kontrolės institucijų sprendimus ir nurodymus, pažeidimą padarė pirmą kartą, asmeniui, kuris kreipėsi dėl žalos sveikatai atlyginimo – žalą atlygino, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Nutarimu paskirta bauda keistina. Tarnybos Nutarimu pareiškėjai paskirta (duomenys neskelbtini) Lt dydžio bauda keistina į mažesnę piniginę baudą Įstatymo 23 str. 6 d. sankcijos ribose. Pareiškėjai už Maisto įstatymo 4 str. 1 d., 4 str. 2 d. 1 p. reikalavimų pažeidimus skirtina 10 000 Lt dydžio bauda (ABTĮ 88 str. 4 p.). Skirti minimalią baudą – 5000 Lt nėra pagrindo. Nors ir yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau konstatuotina, kad susirgo nemažas skaičius žmonių. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, priimdama Nutarimą, nei procesinės, nei materialinės teisės normų nepažeidė, neviršijo jai suteiktos įstatymo kompetencijos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Bernelių smuklė“ skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2009-12-29 nutarimą Nr. 12MS-23 „Dėl UAB „Bernelių smuklė“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“, kuriuo UAB „Bernelių smuklė“ už Maisto įstatymo 4 str. 1 d., 4 str. 2 d. 1 p. pažeidimus buvo skirta (duomenys neskelbtini) Lt bauda, ir UAB „Bernelių smuklė“ paskirti 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) dydžio baudą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.