- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2YT-12322-812/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06552-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Pareiškėjas
- Č. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Č. M. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo mamos P. D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti (e. b. 1 t., b. l. 1-4).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. M.. Po tėvo mirties jo palikimą priėmė pareiškėjas, jo mama P. D. M. ir pareiškėjo brolis V. M. kaip įpėdiniai pagal įstatymą. Pareiškėjo brolis V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Brolis buvo ligotas, gyveno kartu su mama, savo šeimos nebuvo sukūręs, vaikų neturėjo. Brolio palikimą priėmė pareiškėjas. Pareiškėjo ir jo brolio mama P. D. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties atsirado palikimas, tačiau paveldėjimo dokumentai nebuvo sutvarkyti. Po mamos mirties liko ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus mamai, namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), likęs gyventi pareiškėjo brolis V. M. naudojosi name buvusiais baldais, namų apyvokos daiktais. Brolis dar 2016 m. sausio 4 d. buvo sudaręs sutartį su UAB „Ekonovus“ dėl komunalinių atliekų išvežimo. Po mamos mirties V. M. mokėjo mokesčius už komunalinių atliekų išvežimą bei suvartotą elektros energiją, kurią tiekė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“. Tokiu būdu P. D. M. palikimą priėmė pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, t. y. jos sūnus V. M.. Esant minėtoms aplinkybėms nustatytina, jog (duomenys neskelbtini) mirusios P. D. M. palikimą priėmė sūnus V. M., miręs (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas) pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodoma, jog Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos P. D. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. D. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti įstatyme nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje 2022 m. gegužės 18 d. paskelbiant pranešimą bei išsiunčiant jiems nutarties apie rašytinio proceso tvarka vyksiantį bylos nagrinėjimą kopiją ir teismo pranešimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Č. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir P. D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnūs (e. b. 1 t., b. l. 11-12). Sutuoktuvių liudijimas patvirtina, kad P. D. M. ir V. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 10). Iš Mirties liudijimų matyti, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini), P. D. M. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 16, 7). Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 15). Nekilnojamojo turto registro duomenimis P. D. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1) ½ dalis žemo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registre nėra įregistruotų P. D. M. sudarytų testamentų ir palikėjos palikimo priėmimo arba atsisakymo faktų.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjo brolis V. M. po savo motinos P. D. M. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti – V. M. toliau rūpinosi turtu, naudojosi name buvusiais baldais, namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius. Šį faktą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.
Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjo brolis V. M. po savo motinos P. D. M. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį po motinos mirties palikimą aktyviais veiksmais – pradėjo valdyti visą jos turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasis, rūpindamasis ir juo disponuodamas, kaip savininkas (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos P. D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.