- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-08
- Bylos Nr.
- 1A-18-113-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
- Nukentėjusysis
- M. J.
- Nuteistasis
- V. P. N.
- Advokatai
- Monika Motiejauskienė
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-113/2009
Teisėja Danutė Valošinaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1.; 2.4.6.3.4.
2009 m. sausio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-12 nuosprendžio, kuriuo V. P. N. nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Iš V. P. N. nukentėjusiajam M. J. priteista 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. P. N. nuteistas už tai, kad jis 2007-09-07, apie 11.28 val., Šilutės pl.–Baltijos pr., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė pavojų saugiam eismui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 300 metrų, trijų eismo juostų kelyje, persirikiuodamas iš antrosios eismo juostos į trečiąją, nedavė kelio trečiąja eismo juosta važiavusiam automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. J. , ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų M. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį grindė, jo nuomone, kritiškai vertintinais nukentėjusiojo parodymais. Apelianto teigimu, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. J. net du kartus pakartojo, kad jis pats trenkėsi į jo automobilio ratą, tačiau nuosprendyje teismas, aptardamas nukentėjusiojo parodymus, nurodė priešingai. Jei jis būtų savo automobilio priekiu trenkęsis į nukentėjusiojo automobilį, būtų buvęs sudaužytas jo automobilio buferis, o dabar įvykio metu buvo sulankstytas tik jo automobilio kairės pusės sparnas. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jam persirikiuojant į trečiąją eismo juostą ir įvažiavus vos keliasdešimt centimetrų, pasiekti tokį greitį, kad nukentėjusiojo automobilis būtų apverstas ant stogo, nebuvo įmanoma. Nuteistojo nuomone, iš to darytina išvada, kad, kaip jau nurodyta, nukentėjusysis pats trenkėsi į jo automobilio ratą, nes važiavo dideliu greičiu ir nespėjo išvengti susidūrimo. Persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą jis pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, iš nugaros atvažiuojančių automobilių nematė, todėl ir suko. Apeliantas taipogi mano, kad priteista 15 000 Lt neturtinė žala yra nerealiai didelė, ją priteisiant neatsižvelgta į jo kaltę, turtinę padėtį, nukentėjusiojo fizinius praradimus. Nukentėjusysis po autoįvykio nuo 2007 spalio mėnesio net du kartus buvo išvykęs į užsienį uždarbiauti, ten išbūdavo po tris mėnesius, nors nuosprendyje teigiama, kad jis ilgą laiką gydėsi rankos traumą, dėl to buvo atimta galimybė dirbti. Apelianto teigimu, jis yra pensininkas, jo gaunamos pensijos dydis dabar yra 320 Lt, dėl sveikatos jis nedirba, kito pragyvenimo šaltinio, santaupų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Nuteistasis V. P. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-12 nuosprendį, byloje priimti naują sprendimą.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai bei motyvuotai V. P. N. pripažino kaltu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį grindė kritiškai vertintinais nukentėjusiojo parodymais, atspindi subjektyvią nuteistojo nuomonę, neatitinka tikrovės. Visos reikšmingos aplinkybės teisingam sprendimui priimti byloje nustatytos, visi reikšmingi duomenys nagrinėjant bylą yra įvertinti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiojo M. J. parodymus apylinkės teismas vertino sistemiškai su kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios A. J. parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, atsižvelgė į jų visumą, tarpusavio ryšį. Šie įrodymai, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištirti įrodymai – kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno V. G., eksperto V. Pačebuto parodymai, peržiūrėta iš televizijos „Balticum“ gauta filmuota medžiaga iš autoįvykio vietos – papildo, patvirtina vieni kitus, sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą, atskleisdami išsamų nusikalstamos veikos vaizdą ir neginčijamai patvirtindami V. P. N. kaltę pagal LR BK 281 str. 1 d.
LR BK 281 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę, pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas konstatavo, kad V. P. N., vairuodamas automobilį, pažeidė KET 51, 53, 145 punktuose numatytus reikalavimus ir dėl to nesunkiai sužalojo M. J. . Tarp nurodytų V. P. N. KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusysis M. J. pats trenkėsi į jo automobilio ratą, nes važiavo dideliu greičiu ir nespėjo išvengti susidūrimo, kad jam persirikiuojant į trečiąją eismo juostą ir įvažiavus vos keliasdešimt centimetrų, pasiekti tokį greitį, kad nukentėjusiojo automobilis būtų apverstas ant stogo, nebuvo įmanoma, kad jei jis būtų savo automobilio priekiu trenkęsis į nukentėjusiojo automobilį, būtų buvęs sudaužytas jo automobilio buferis, o dabar įvykio metu buvo sulankstytas tik jo automobilio kairės pusės sparnas, nepaneigia nei jo kaltės, nei priežastinio ryšio tarp jo veikos ir kilusių padarinių. KET 51 p. įpareigoja eismo dalyvius išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis, 53 p. įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, 145 p. numatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą jis pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, iš nugaros atvažiuojančių automobilių nematė, todėl ir suko, bylos duomenys rodo, kad V. P. N. nesilaikė nurodytų KET reikalavimų, rikiuodamasis iš antrosios eismo juostos į trečiąją, buvo neatidus ir neatsargus. Atlikdamas šį manevrą, jis neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio trečiąja eismo juosta važiavusiam M. J. automobiliui, tuo sudarė jam kliūtį, dėl to M. J. ir V. P. N. vairuojami automobiliai susidūrė ratais, po smūgio M. J. automobilis apvirto ant stogo, ir M. J. patyrė sužalojimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. Pačebutas paaiškino tokio eismo įvykio mechanizmą, kodėl nukentėjusiojo automobilis apsivertė. Nukentėjusysis tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu nuosekliai teigė, kad važiavo trečiąja eismo juosta, privažiavęs Šilutės pl.–Baltijos pr. žiedinę sankryžą sustojo praleisti jam iš kairės važiavusių automobilių, pamatęs, kad arti automobilių nebėra, įsijungęs pirmąją pavarą pradėjo judėti į priekį ir iš karto pajuto smūgį į dešinę automobilio pusę. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas V. G., ekspertas V. Pačebutas patvirtino, kad nukentėjusiojo M. J. vairuojamo automobilio greitis buvo mažas, tai, pasak jų, liudija ir automobilių sužalojimai, kurie, buvus didesniam greičiui, galėjo būti taip pat didesni. Taigi išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog anksčiau aptarti nuteistojo V. P. N. veiksmai buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis, jų būtina sąlyga. Jis, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, privalėjo vadovautis KET 53, 145 punktuose numatytais reikalavimais – elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieš persirikiuodamas įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) šia eismo juosta važiavusiam nukentėjusiojo automobiliui. Pažeisdamas šiuos KET reikalavimus, nuteistasis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos gali kilti eismo įvykis, gali būti sužaloti žmonės, tačiau to nenumatė. Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. P. N. kaltė įvykdžius LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą visiškai įrodyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo ištirtais ir patikrintais įrodymais, todėl už padarytą veiką jis turi atsakyti.
Tačiau skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-12 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (LR BPK 328 str. 4 p.). Nuteistasis V. P. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad priteista 15 000 Lt neturtinė žala yra nerealiai didelė, ją priteisiant neatsižvelgta į jo kaltę, turtinę padėtį, nukentėjusiojo fizinius praradimus. Apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino nukentėjusiojo M. J. teisę gauti dėl nusikaltimo patirtos neturtinės žalos atlyginimą iš šį nusikaltimą padariusio V. P. N. . LR CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nustato nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus. Pažymėtina, kad LR CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas byloje pareikštą 15 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į šių kriterijų visumą. Teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtą sužalojimą, dėl to sukeltus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau tinkamai neišanalizavo nuteistojo turtinės padėties, neįvertino, ar nuteistojo turtinės galimybės leis atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos sumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. P. N. yra pensininkas, turi sveikatos problemų, gauna 320 Lt pensiją, daugiau jokių pajamų, piniginių lėšų bankų sąskaitose, kito turto taipogi neturi. Atsižvelgiant į V. P. N. amžių, jo įsidarbinimo galimybės yra menkos. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija mano, kad apylinkės teismas savo sprendimu dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio neužtikrino nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyros. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, mažinant iš nuteistojo V. P. N. nukentėjusiajam M. J. priteistos neturtinės žalos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-12 nuosprendį pakeisti.
Iš V. P. N. nukentėjusiajam M. J. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 10 000 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.