- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- 1-235-470/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10530-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Kaltinamasis
- K. S.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S., 2016-03-03 apie 19 val., (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio tipo kambaryje Nr. 201, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį ranka savo šeimos nariui - mažametei dukrai U. S., gim. 2010 m., į dešinę koją ir sukėlė nukentėjusiajai U. S. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Kaltinamasis K. S. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., kaltu prisipažino visiškai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad namuose tarp jo ir žmonos Laimos įvyko žodinis konfliktas, jis buvo neblaivus ir labai susinervinęs. Kiek pamena, žmona buvo išėjusi į virtuvę, kaip jis dukrai U. sudavė vieną smūgį delnu į dešinę koją, kelio srityje. Smūgį sudavė U. sėdint ant sofos, tačiau dėl ko panaudojo fizinį smurtą prieš savo dukrą, negali paaiškinti. Tikslių aplinkybių nepamena dėl girtumo ir dėl to, kad buvo labai susinervinęs. Dėl to, kad smurtavo prieš dukrą, nuoširdžiai gailisi (b. l. 87-88, 91-92).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti žemiau išvardinti duomenys.
Apklausta nukentėjusioji U. S. parodė, kad tėtę buvo uždarę areštinėje, nes jis ją mušė. Tėtis ją pavadino ,,lakudra” ir su ranka mušė į pilvą, trenkė kumščiu 5-6 kartus į nugarą. Jai skaudėjo, kai trenkė, ji verkė. Į namus buvo atvažiavusi policija, ji pasakė, kad ją tėtė mušė. Policiją iškvietė sesė I. (b. l. 43-44).
Apklausta liudytoja L. S. parodė, kad 2016-03-03 į namus su savo dukromis I. ir U. grįžo apie 18.50 val. Namuose buvo neblaivus vyras. Kilo konfliktas. Po to ji iš kambario išėjo į bendrojo naudojimo tualetą. Grįžusi po 10 min., įėjusi į kambarį, pamatė apsiverkusią dukrą Ugnę, kuri parodė ir pasakė, kad ją mušė tėtis, suduodamas smūgius ranka į dešinę ranką ir koją. D. I. tai matė ir patvirtino. Ji taip pat paskambino policijai ir pranešė, kad prieš dukrą smurtavo tėtis. D. I. sakė, kad tėtis Ugnę mušė po to, kaip ji paprašė valgyti ir jam kažkas nepatiko, taip pat dukrą Ugnę pavadino ,,lakudra”. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 28-29, 33-35).
Apklausta liudytoja I. S. parodė, kad 2016-03-03 nuėjo į namus (duomenys neskelbtini), kadangi bijojo dėl sesės, kad ją gali sumušti tėtė, kadangi jam ,,užeina” kaip neblaivus, tampa agresyvus, nes geria alkoholį, vadinamą ,,kauke”. Eidama link buto, būdama koridoriuje, išgirdo triukšmą savo tėvų bute. Tėvai barėsi tarpusavyje dėl skolų, dėl pinigų. Sesuo išsigando ir pradėjo verkti. O tėtis priėjo prie jos ir sesers ir delnu sudavė vieną smūgį jai į kairį kelį. Po smūgio sesė U.dar labiau pradėjo verkti. Suduodamas smūgį tėtis U. nieko nesakė, tačiau buvo susinervinęs. S. U. numovė pėdkelnes ir pastebėjo mėlynuojančią dėmę sumušimo vietoj. Sesė sakė, kad skaudėjo kelį (b. l. 57-58).
Apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad š. m. kovo 03 d. dirbo ekipaže su vyriausiuoju patruliu D. B.. 19.53 val. Alytaus policijos budėtojas nurodė nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) nes gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Iš karto nuvykus nurodytu adresu, bendrojo naudojimo koridoriuje pasitiko I. S., kuri prisistatė ir pasakė, kad būtent ji kvietė policiją, nes tėvas K. S. būdamas girtas iškeikė mažametę sesę ir sumušė, suduotų smūgių nekonkretizavo. Įėjus į kambarį Nr. 201 ant lovos sėdėjo K. S., jo žmona ir mažametė jų dukra U.. Matėsi, kad mergaitė buvo apsiverkusi, liūdna, pasimetusi. Kuomet mergaitės paklausė, kas atsitiko, ji pati pasakė, kad tėtė ranka sumušė jai ranką ir koją bei parodė į dešinės rankos riešą ir dešinę koją ties blauzda sakydama, kad būtent čia ją mušė tėtis. Taip pat pasakė, kad tėtis ją vadino ,,lakudra”. Kambaryje buvęs K. S. buvo ramus, prisipažino, kad sudavė smūgį į koją, tačiau tikslesnių įvykio aplinkybių nepasakojo. Ar ant mergaitės buvo matomi trauminiai poveikiai, negali pasakyti, kadangi mergaitės neapžiūrėjo, siekiant jos netraumuoti. Įvykio metu ji dėvėjo pėdkelnes ir buvo apsirengusi marškinėliais ilgomis rankovėmis, striuke (b. l. 51-53).
Įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta - kambarys, (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-21).
Specialisto išvadoje Nr. G 240/2016(06) nurodyta, kad apžiūrint U. S., jos kūno paviršiuje sužalojimo žymių nėra. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (b. l. 15).
Asmens blaivumo testas, kad K. S. nustatytas 1,54 promilių girtumas. (b. l. 76).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, t. y. nustatyta, kad kaltinamasis K. S. dėl priešiškų asmeninių santykių tyčia mažametei dukrai U. S., gim. 2010 m., sudavė vieną smūgį ranka į dešinę koją ir sukėlė nukentėjusiajai U. S. fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veiksmai, kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. Už šią nusikalstamą veiką K. S. gali būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
Kaltinamasis pasirašė protokole, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausme (b. l. 96).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas (b. l. 60), 2014-04-11 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 65-66), nebaustas administracine tvarka (b. l. 67), nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 69, 70), į psichiatrinio-priklausomybių kabineto įskaitą įrašytas (b. l. 72), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad netikslinga jam atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 75). Atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). K. S. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., skirtina bauda.
Pagal 2013-07-13 įsigaliojusį BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir paskirtoji laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 12 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. S. 8 MGL t. y. 304 (trijų šimtų keturių eurų) Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti K. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-03 iki 2016-03-04 (vieną parą), vieną sulaikymo dieną prilyginat dviejų MGL (t. y. 76 Eur) dydžio baudai.
K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Į. K. S.teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.