Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau BK) 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. - laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;

- pagal BK 138 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. J. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su neatlikta laisvės atėmimo bausme pagal Šiaulių apygardos teismo 1996-06-12 nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo 2003-10-30 nutartį ir S. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 1 p., S. J. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš S. J. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 4 610,30 Lt už nukentėjusiosios J. R. ir 49,20 Lt už nukentėjusiosios J. S. gydymą VšĮ Šiaulių ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2005-06-28 apie 23.10 val. Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas girtas, metaliniu arbatinuku, metaliniu dulkių siurblio kotu ir plaktuku tyčia sudavė nukentėjusiajai J. R. į galvą, veidą, abi rankas ir kojas ne mažiau kaip 44 kartus, padarydamas jai kairio momenkaulio ir kairės kaktikaulio pusės atvirą įspaustinį skeveldrinį lūžį, galvos smegenų kietojo dangalo sužalojimą, muštines žaizdas pakaušyje, abiejuose momenyse, kairiame smilkinyje, kaktoje, kairiame skruoste, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, abejose šlaunyse, abejose blauzdose, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairio momenkaulio ir kaktikaulio kairės pusės atviro įspaustinio skeveldrinio lūžio, tokiu būdu pasikėsino nužudyti J. R. , bet nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be to, jis 2005-06-28 apie 23.10 val. Šiaulių mieste, Tilžės g. 121-122 esančiame bute, metaliniu dulkių siurblio kotu sudavė nukentėjusiajai J. S. vieną kartą į galvą ir į veidą, padarydamas jai muštines žaizdas dešiniame skruoste ir kairiame momenyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl gilios veido muštinės žaizdos J. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau 10 dienų. Šiais savo veiksmais S. J. padarė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo S. J. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, patikrino byloje surinktus įrodymus ir jais pagrindė teismo išvadas bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. Teismas teisingai įvertino ir nuosprendyje aptarė tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, teismo medicinos specialistų išvadas bei kitą rašytinę bylos medžiagą. S. J. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodyta paties nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais įrodymais. Nuteistasis S. J. neginčija faktinių bylos aplinkybių bei nuosprendžio dalies dėl jo nuteisimo pagal BK 138 str. 1 d., todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

Teisėjų kolegijos nuomone, S. J. veika pagrįstai kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. Nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko ty­čiai at­im­ti gy­vy­bę. Ty­či­nis svei­ka­tos su­trik­dy­mas, pa­da­ry­tas esant tie­sio­gi­nei api­brėž­tai ty­čiai at­im­ti gy­vy­bę, kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip pa­si­kė­si­ni­mas nu­žu­dy­ti pa­gal BK 22 str. 1 d., 129 str. Apie kal­ti­nin­ko ty­čios tu­ri­nį teis­mas spren­džia at­si­žvelg­da­mas į vi­sas pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes: nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo įran­kius, bū­dą, su­ža­lo­ji­mų kie­kį, jų po­bū­dį, vie­tą (pvz., kai su­ža­lo­ti gy­vy­bei svar­būs or­ga­nai), nu­si­kals­ta­mų veiks­mų in­ten­sy­vu­mą ir jų nu­trau­ki­mo prie­žas­tis, kal­ti­nin­ko ir nu­ken­tė­ju­sio­jo tar­pu­sa­vio san­ty­kius, el­ge­sį įvy­kio me­tu, taip pat prieš nu­si­kal­ti­mą ir po jo pa­da­ry­mo. Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusiajai J. R. buvo suduota nemažiau kaip 44 smūgių, nemažiau kaip 16 smūgių suduota į galvą. Sunkus sužalojimas padarytas dėl kairio momenkaulio ir kairės kaktikaulio pusės atviro įspaustinio skeveldrinio lūžio. Kiti sužalojimai vertinami kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai (t. 1, b. l. 30, t. 2, b. l. 251). Nuteistasis pripažįsta, kad sudavė J. R. arbatinuku į galvą, jai nukritus jis rankomis numetė ją ant sofos ir mušė rankomis, po to paėmęs šepetį mušė ją aštriu kotu, bet pamatęs, kad J. R. rėkia, šaukia pamanė, jog tam, kad ji nutiltų reikia stipriau suduoti smūgius. Jis prisiminė, kaip skaitytoje knygoje esesininkai kankino kalinius, kai iš pradžių kaliniui duodavo parūkyti, o po to plaktuku suduodavo smūgius į pakaušį. Todėl jis koja primynė J. R. ir plaktuku tris kartus sudavė jai per galvą. Po pirmo smūgio ji dar šaukė, tačiau pagalvojo, kad gali iki galo nespėti, nes vis tiek kas nors iškvies policiją, todėl sudavė dar kartą į galvą plaktuku. Po antro smūgio nukentėjusioji dejavo, todėl sudavė dar trečią smūgį, po kurio J. R. galva nusviro ant kairio peties. Tada jis pasakė „darbas baigtas“, nes J. R. nebešaukė. Kai sudavė trečią kartą plaktuku J. R. į galvą, į butą įėjo policija (t. 1, b. l. 248-249). Nukentėjusioji J. S. taip pat parodė, kad tuo metu, kai S. J. mušė J. R. ji buvo pasislėpusi spintoje. Kai ji nebegirdėjo J. R. balso, pradėjo jos ieškoti. Tuo metu S. J. atidarė spintos duris, ją už plaukų ištraukė ir du kartus metaliniu strypu sudavė į galvą, po to - į skruostą. S. J. ją nustojo mušti, kai į duris pradėjo belstis pareigūnai (t. 1, b. l. 220-221). Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis suduodamas 44 smūgius, iš kurių 16 – J. R. į gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, be to, pavojingus gyvybei smūgius suduodant plaktuku, įrodo nuteistojo tiesioginę tyčią. Kita vertus, šiuos smūgius S. J. sudavė tada, kai matė, jog smūgiai metaliniu strypu yra neefektyvūs, nes nukentėjusioji vis tiek šaukė. Pats nuteistasis parodė, kad plaktuku į galvą smūgiavo tol, kol nukentėjusioji suglebo, nebejudėjo, po antro suduoto smūgio nukentėjusioji jau nebešaukė, tik dejavo, tačiau jis vis tiek sudavė dar vieną smūgį, po kurio jos galva nusviro ant peties, ji nebešaukė ir nebejudėjo. Nors S. J. neigia norėjęs nužudyti nukentėjusiąją, tačiau suduotų smūgių skaičius, panaudotas įrankis - plaktukas, smūgių lokalizacija, intensyvumas bei veiksmų nutraukimo priežastys rodo S. J. tyčios kryptingumą – kad jis siekė nužudyti J. R. , nes liovėsi ją daužyti plaktuku per galvą tik po to, kai ji suglebo, neteko sąmonės. Tyčią nužudyti nukentėjusiąją taip pat rodo ir S. J. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – jis nesirūpino suteikti J. R. pagalbą, o ieškojo J. S. , prieš kurią taip pat smurtavo. Visa tai rodo, kad S. J. suprato, jog smūgių per galvą sudavimas plaktuku yra pavojingas nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad dėl to ji gali mirti ir siekė nukentėjusiosios mirties, nes liovėsi smūgiuoti tik tada, kai nukentėjusioji buvo be gyvybės ženklų, tačiau padariniai – J. R. mirtis neatsirado dėl nuo S. J. nepriklausančių aplinkybių - dėl to, kad atvykus policijos pareigūnams nukentėjusiajai laiku buvo suteikta medicinos pagalba. Šiuos S. J. veiksmus apygardos teismas pagrįstai ir teisingai kvalifikavo kaip pasikėsinimą nužudyti, numatytą BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismas, atskleisdamas S. J. kaltės turinį, neteisingai apibūdina valinį tiesioginės tyčios elementą kaip sąmoningą leidimą pasekmėms kilti. Toks tyčinės kaltės valinio elemento turinys yra būdingas netiesioginei tyčiai. Tiesioginės tyčios valinio elemento turiniui būdinga norėjimas, siekimas asmens numatytų padarinių (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje atskleisdamas valinį tyčios turinį padarė techninę klaidą, kuri nėra esminė ir neturi jokios reikšmės nuteistojo veikos kvalifikacijai, nes nuosprendyje aptarti įrodymai atskleidžia būtent tiesioginės apibrėžtos tyčios buvimą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad apygardos teismas pagrįstai S. J. pripažino pavojingu recidyvistu. Pagal BK 27 str. 2 d. 1 p. nusikaltimų recidyvas yra pavojingas ir nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. S. J. Šiaulių apygardos teismo 1996-06-12 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 105 str. 5 p. 13 m. laisvės atėmimo, Šiaulių apygardos teismo 2003-10-30 nutartimi S. J. nusikalstamą veiką perkvalifikavus į BK 129 str. 2 d. 3 p., paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sutrumpinta iki 12 m. 6 mėn. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-01-27 nutartimi S. J. buvo paleistas lygtinai prieš terminą - 3 m. 5 mėn. Pagal BK 11 str. nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 3 p., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nors įstatymas numato, kad esant BK 27 str. 2 d. 1 p. numatytoms sąlygoms teismas savo nuožiūra sprendžia, ar pripažinti asmenį pavojingu recidyvistu, tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad S. J. pagrįstai buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, kadangi nuteistasis turėdamas neišnykusį teistumą už kvalifikuotą nužudymą, vėl pasikėsino nužudyti žmogų. Be to, naują labai sunkų nusikaltimą jis padarė būdamas lygtinai paleistas prieš terminą. Tai rodo, kad nuteistasis nepasinaudojo jam suteikta galimybe bei jo nenorą pasitaisyti ir keisti savo asocialų gyvenimo būdą. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis buvo Aukščiausiosios Tarybos sausio 13 - osios gynėjas, Lietuvos Šaulių sąjungos narys neturi jokios reikšmės sprendžiant pavojingo recidyvisto pripažinimo klausimą.

Apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, jog jis serga nepagydoma liga ir yra senyvo amžiaus. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. J. bausmę už jo padarytus nusikaltimus, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimai padaryti tiesiogine apibrėžta tyčia. Nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl nukentėjusiųjų prieštaravimo amoraliam ir neteisėtam nuteistojo reikalavimui nusirengti. Nusikaltimas, kuriuo buvo sunkiai sutrikdyta J. R. sveikata nutrūko pasikėsinimo stadijoje. S. J. anksčiau teistas keturis kartus, ir vėl nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka, kaimynų charakterizuojamas neigiamai. S. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas S. J. už sunkiausią nusikaltimą pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. paskyrė net švelnesnę bausmę, nei numato sankcijos vidurkis. Už nesunkų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 138 str. 1 d. S. J. pagrįstai paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė. Teismas vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinto apėmimo būdu ir S. J. paskyrė galutinę bausmę laisvės atėmimą devyneriems metams. Kadangi Alytaus r. apylinkės teismo 2005-01-27 nutartimi S. J. iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas lygtinai prieš terminą neatlikus visos bausmės, todėl nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d. iš dalies sudedant subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu neatlikta bausme, teisingai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apygardos teismas, skirdamas S. J. bausmę iš esmės teisingai taikė baudžiamojo įstatymo numatytas bausmių skyrimo nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. nekritiškai vertino savo veiksmus ir nesistengė sušvelninti nusikaltimų padarinių - neatsiprašė nukentėjusiųjų, teisme ir netgi apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusiosios „gavo kas ir pagal elgesį priklauso“. Skunde S. J. nurodytos aplinkybės, kad jis yra senyvo amžiaus ir serga nepagydoma liga nėra pakankamas pagrindas švelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta.

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.