Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-08-11 · Byla Nr. ATP-570-417/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-2303-718/2014Nutarimas · 2014-06-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-570-417/2014Nutartis · 2014-08-11Klaipėdos apygardos teismas
  3. A2.13.-3593-972/2016Nutartis · 2016-09-02Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-11
Bylos Nr.
ATP-570-417/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01957-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Pažeidėjas
G. R.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. ATP-570-417/ 2014
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01957-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimo, kuriuo G. R. pagal ATPK 127 str. 2 d. skirta vieno šimto litų bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. skirta trijų tūkstančių litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Remiantis ATPK 33 str. G. R. skirta galutinė subendrina nuobauda – trijų tūkstančių litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nuobauda pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. paskirta už tai, kad ji 2014 m. gegužės 4 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio atstumo iki stovinčio automobilio, kurį kliudė. Apie eismo įvykį policijai nepranešusi pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais G. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. R. pateiktame skunde prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nutarimą pakeisti ir administracinę bylos dalį dėl G. R. nubaudimo pagal ATPK 130 str. l d., nutraukti. Nurodo, kad teismo išvada apie jos kaltę pagrįsta ne tik teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių įvertinimu, bet ir liudytojų pateikta nuomone apie tai kaip jie įvertino matytas ir girdėtas aplinkybes, t. y. ar ji turėjo pajusti kad atsitrenkė į kliūtį ar ne. Apeliantė akcentuoja, kad žinant apgadinimo mechanizmą (automobilio Audi 80 judėjo atgal) ir atsižvelgiant į nustatytus automobilių apgadinimus, mano, kad galima daryti vienareikšmiška išvada, kad automobilių susidūrimas buvo slystančio pobūdžio, t.y. tai nebuvo vienkartinis smūgis, todėl garsas negalėjo būti kaip smūgio, o turėjo būti "trynimosi" garsas (guminės apsaugos juostos į plastikinį buferį). Nors teismo nutarime nurodyta liudytoja A. V. girdėjo smūgio garsą, tačiau mano, jog aptarti abiejų automobilių apgadinimai eliminuoja tokią teismo išvadą ir/ar liudytojos paaiškinimą.

Apeliantės teigimu, teismas nutarime pasisakė, kad neįtikino teismo ir administracinėn atsakomybėn traukiamos G. R. paaiškinimas, kad jos vairuojamas automobilio yra senas, o dėl sugedusio duslintuvo galėjo smūgio garso ir neišgirsti. Taip pat teismas nurodė, kad techniškai netvarkingo automobilio eksploatavimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tačiau, mano, kad ši teismo pastaba apie techniškai netvarkingo automobilio eksploatavimą ir atsakomybę nėra susijusi priežastiniu ryšiu su jai inkriminuota ATPK 130 str. 1 d. numatyta veika. Be to, G. R. nurodo, kad neteigė, kad jos automobilis yra techniškai netvarkingas, o tik atkreipė teismo dėmesį į realias faktines aplinkybes, t.y., kad automobilis yra senas (tai matyti net iš jo modelio), todėl duslintuvas veikia prasčiau nei naujo modelio automobiliuose. Be to, G. R. nurodė, kad jos automobilis yra su dyzeliniu varikliu. Šios aplinkybės lemia didesnį garsą, kas, galimai, turėjo įtakos aplinkybei, kad ji neišgirdo automobilių susilietimą lydėjusio garso ir kaip to pasekmė- nesuvokė įvykus eismo įvykiui.

Pasak apeliantės, iš bylos medžiagos ir G. K. parodymų matyti, kad jo automobilis Mercedes Benz taip pat yra senas ir apibraižytas iš visų keturių pusių, kas eliminuoja motyvą išsigąsti ir vengti galimai didelio civilinio ieškinio, tuo labiau, kad jos vairuojamas automobilio Audi 80 buvo apdraustas privaloma civiline atsakomybe. Be to, jos automobiliui buvo padaryti kiek didesni apgadinimai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad įvykis įvyko apie 21 val. ir byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų kur nors skubėjusi. Priešingai, liudytoja A. V. nurodė, kad automobilis Audi 80, tiesiog nuvažiavo, t.y. ,,kaip niekur nieko, ,, nežviegino padangų", ,, nenurūko didelių greičiu" ar pan. Kas galėtų liudyti apie vairuotojo netinkamą vairavimą ir /ar ketinimą kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos. Apeliantė pažymi, kad ji turėdama 19 metų vairavimo stažą, nebuvo nė karto bausta už kelių eismo taisyklių ar kitus administracinius pažeidimus. Be to, ji yra 58 metų amžiaus moteris.

Atsiliepimas

Klaipėdos AVPK KPB viršininkas R. Šideikis pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patrauktos G. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Keisti jo apeliantės skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus kodėl mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų įrodančių, kad G. R. pažeidė KET ir tai nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Ir šių išvadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Kaip matyti iš liudytojos A. V. parodymų, 2014 m. gegužės 4 d. apie 21.00 val. ji matė, kaip namo kieme moters vairuojamas automobilis, važiuodamas atbuline eiga, automobilio dešinės pusės galu kliudė kitą stovintį automobilį. Girdėjo smūgio garsą. Tačiau moteris tik pasuko automobilį ir išvažiavo. Nuo smūgio stovėjęs Mercedes Benz automobilis net sujudėjo. Matė, kad nuo smūgio liko dažų ant automobilio kairės pusės galinio bamperio. Ant lapelio užrašė įvykio datą, laiką, kaltininko automobilio valstybinį numerį ir savo telefono numerį, lapelį paliko ant apgadinto automobilio, užkišo jį už valytuvų. Ryte paskambino apgadinto automobilio savininkas. Įvykio vieta buvo gerai apšviesta, ji, A. V., nuo tos vietos buvo 10-20 m atstumu. Liudytojas G. K. parodė, kad 2014 m. gegužės 5 d. 6.00-7.00 val. aptiko savo apgadintą automobilį, už valytuvo buvo paliktas raštelis, kuriame buvo nurodytas automobilį apgadinęs asmuo. Automobilį 2014 m. gegužės 4 d. paliko Pietinės g. vakare po darbo dienos. Įvykio metu apgadinta automobilio galinio bamperio kairioji pusė. Apie eismo įvykį pranešė policijos pareigūnams. Savo automobiliu nuvyko į policijos komisariatą, kur pareigūnai apžiūrėjo apgadinimus. G. R. nepažįsta, žala jam neatlyginta. Mano, kad kaltininkas turėjo pajusti susidūrimo smūgį.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos A. V. parodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šios liudytojos parodymai yra objektyvūs ir jais abejoti nėra teisinio pagrindo. Nors apeliantė pateiktame skunde abejoja apylinkės teismo pozicija vadovautis šios liudytojos bei policijos pareigūnų parodymais apie jų suvokimą ar G. R. galėjo pajusti smūgį į Mercedes Benz automobilį, tačiau apygardos teismas vis dėlto mano, kad šie parodymai yra vienas iš įrodymų šioje byloje vertinant G. R. veiksmus ATPK 130 straipsnio kontekste. Tuo tarpu apeliantės nurodytas aplinkybes dėl jos vairuoto automobilio stovio, automobilio Mersedes Benz stovėjimo vietos bei ypatumų, kurie anot G. R. ir parodo, kad ji realiai negalėjo suvokti, jog atsitrenkė į kliūtį, nepateisina ir neeliminuoja G. R. kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju, apeliantė prieš važiuodama privalėjo tinkami įvertinti visas aplinkybes, o ypatingai Mercedes Benz stovėjimą. Jei pastarasis iš tikrųjų stovėjo pažeisdamas KET reikalavimus, G. R. privalėjo kviesti pareigūnus dėl šio automobilio vairuotojo KET pažeidimų. Tačiau akivaizdu, kad G. R. prieš važiuojant matytas kelkraštyje stovintis automobilis nesukėlė jokių abejonių, jog trukdo eismui. Kadangi išvažiuojant iš stovėjimo vietos ji buvo susikoncentravusi į kitą pusę, būtent ši aplinkybė ir lėmė, kad buvo kliudytas stovėjęs Mercedes Benz. Įvertinus, kad pažeidimas buvo padarytas gegužės mėnesį, 21 val., panašu, kad apeliantė tiesiog naiviai tikėjosi, jog nebuvo pastebėta. Aukštesnės instancijos teismas mano, kad iš tikrųjų G. R. jautė smūgį ir suvokė kas atsitiko. Būtent jos ilgas vairavimo stažas leidžia manyti, kad jai yra gerai žinomas pojūtis tinkamai važiuojančio automobilio ir tokio, kuris, kaip šiuo atveju, atsitrenkė į kliūtį, tad G. R. tikrai suvokė, kad įvyko kažkas neįprasto. Juolab, kad tiek vieno, tiek kito įvykyje dalyvavusių automobilių pažeidimai nėra sunkiai įžiūrimi, kas leistų manyti, jog smūgis tikrai buvo itin menkas.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti G. R. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹²str. 1 dalies 1 p, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos G. R. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius