Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims R. S. (skolininkei), A. S., antstolei D. P. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė prašymą nustatyti, kad skolininkei R. S. priklauso dalis sutuoktinio A. S. gaunamų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

4. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020-03-25 vykdomąjį raštą Nr. eL2-4587-322/2020 dėl 8 Eur žyminio mokesčio (skolos) išieškojimo iš skolininkės R. S. kreditorės VMI naudai.

7. Teismui pateiktame antstolės D. P. 2024 m. vasario 19 d. patvarkyme dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolė nustatė, kad skolininkė pajamų negauna, registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Antstolė D. P. 2024 m. sausio 24 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkės sutuoktinio A. S. gaunamas pajamas. 2024 m. vasario 19 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojai kreiptis prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

8. Teismas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, nustatė, kad skolininkė R. S. niekur nedirba, o skolininkės sutuoktinis A. S. nuo (duomenys neskelbtini) gauna pinigines lėšas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus, t. y. darbo užmokesčiui prilygintas pajamas (CPK 737 straipsnis).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad R. S. ir A. S. santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, gautos po santuokos sudarymo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pareiškėjos prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkei R. S. priklauso ½ dalis sutuoktinio A. S. gaunamų pastovių išmokų, prilygintų darbo užmokesčiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis A. S. pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, gaunamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.