- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2-2079/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00455-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- UAB „JCDecaux Lietuva“, UAB "JCDecaux Lietuva" Kauno miesto savivaldybės admnistracija UAB Reklamos arka
- Trečiasis asmuo
- UAB „Reklamos arka“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2055-657/2014 pagal ieškovo UAB „JCDecaux Lietuva“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Reklamos arka“ dėl Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkurso.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „JCDecaux Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės sprendimus, priimtus vykdant Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkurso procedūras po galutinio įpareigojančių pasiūlymų pateikimo dienos, t. y. 2014 m. sausio 30 d.; panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. T-248 „Dėl pritarimo Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties projektui“; panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. T-249 „Dėl UAB „Reklamos arka“ atleidimo nuo vietinės rinkliavos už leidimų įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas UAB „JCDecaux Lietuva“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai toliau vykdyti Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkurso procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti koncesijos sutarties su UAB “Reklamos arka", o jeigu tokia sutartis sudaryta - sustabdyti koncesijos sutarties tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB ,,Reklamos arka" vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi nutarė patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždrausti Kauno savivaldybės administracijai toliau vykdyti Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkurso procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti koncesijos sutarties su UAB „Reklamos arka“, o jeigu tokia sutartis sudaryta – sustabdyti koncesijos sutarties tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Reklamos arka“ vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir prašė teismą įpareigoti ieškovą UAB „JCDecaux Lietuva“ pateikti 791 232 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovas gauna naudą, kuri yra atsakovo patiriami nuostoliai (žala). Ieškinio netenkinus, ieškovas gautų mažiausiai 791 232 Lt naudą, kuri apskaičiuota pagal ieškovo UAB „JCDecaux Lietuva“ kainoraštyje nurodytas vidutines reklaminės plokštumos kainas. Netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir teismui atmetus ieškinį, atsakovas gali vengti atlyginti 800 000 Lt žalą, kas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teismas sprendė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl koncesijos procedūrų ir sutarties vykdymo sustabdymo nėra susijusios su ieškovo UAB „JCDecaux“ gaunama nauda. Laikinosios apsaugos priemonės draudžiančios pašalinti ieškovo reklaminius įrenginius yra taikytos Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi.
Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būsimų nuostolių dydžio (CPK 146 str. 1 d., 178 str.). Atsakovas tariamų atlygintinų nuostolių dydį siejo su ieškovo gaunama nauda. Be to, pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-249 atleido UAB „Reklamos arka“ nuo vietinės rinkliavos už leidimų įrengti išorinę reklamą pagal Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo) stoginėse ir reklaminiuose plotuose, nurodytuose sutarties 2 priede, visą sutarties galiojimo laikotarpį.
Teismas įvertino aplinkybę, kad ieškovo ieškinys dėl Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkurso tenkintas, nes atsakovas organizuodamas ginčo konkursą pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio tenkinimas yra pagrindas atmesti prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Priimtas atsakovui nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki galutinio ir įsiteisėjusios teismo sprendimo; Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo galimi ir tikėtini nuostoliai yra išimtinai rinkliava už išorinės reklamos įrengimą. UAB „Reklamos arka“ buvo atleista nuo vietinės rinkliavos, todėl atsakovas nuostolių neaptyrė. Dėl sustabdytos koncesijos procedūros atsakovas negauna tiesioginių investicijų, t. y. stoginių, be to, dalis viešojo transporto stotelių liko be stoginių, kas daro įtaką miesto įvaizdžiui, gyventojų saugumui bei viešąjam interesui. Laikinas stogines turėjo pastatyti Kauno miesto savivaldybės valdomos įmonės, dėl to patirtos išlaidos tiesiogiai susiję su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Kadangi tokių nuostolių dydžio apskaičiavimas yra sudėtingas, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatytu nuostolių paskaičiavimu, teismo buvo prašoma užtikrinti galimus nuostolius. Galimų nuostolių atlyginimo institutas nereikalauja pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio, pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti;Teismas be pagrindo pripažino, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl koncesijos procedūrų ir sutarties vykdymo sustabdymo nėra susijusios su ieškovo gaunama nauda, naudojant reklamos išorinius įrenginius. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovo stoginių eksploatavimo termino pabaiga tiesiogiai susijusi su koncesijos sutarties vykdymu. Jei byloje nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovas neturėtų teisinio pagrindo eksploatuoti stoginių su reklamos viešinimo įrenginiais ir gauti iš reklamos platinimo naudos;Teismas, spręsdamas klausimą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nenagrinėjo galimo tokių nuostolių atlyginimo apsunkinimo ateityje, nevertino ieškovo finansinių galimybių tokius nuostolius ateityje atlyginti. Nuostolių suma sudaro beveik 40 proc. ieškovo metinio grynojo pelno (pagal ieškovo pateiktą balansą grynasis pelnas 2 mln. Lt), t. y. nepalankaus sprendimo atveju prarastų reikšmingą pajamų dalį;Minimalūs galimi nuostoliai skaičiuoti atsižvelgiant į vienos reklaminės plokštumos nuomos kainą – 120 Lt (oficiali, viešai skelbiama – 360 Lt), taikant 40 proc. reklaminio ploto užimtumą, nors galima faktinė ieškovo nauda per 26 savaites turėtų būti 5 934 240 Lt ((259 vnt. stoginių + 58 vnt. stoginių) x 2 reklaminės plokštumos x 360 Lt x 100 proc. užimtumas x 26 savaitės). Taigi faktiniai atsakovo galimi nuostoliai yra kur kas didesni, nei prašomas nuostolių atlyginimo užtikrinimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, netinkamai vertino aplinkybes, lemiančias galimą nuostolių atsiradimą.
Dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo
CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu, CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010).
Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, konstatavo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl koncesijos procedūrų ir sutarties vykdymo sustabdymo nėra susijusios su ieškovo UAB „JCDecaux“ gaunama nauda , o atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būsimų nuostolių dydžio (CPK 146 str. 1 d., 178 str.). Taigi, pripažino nesant pirmos iš minėtų būtinų sąlygų taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – tikėtinai nepagrindė nurodomų nuostolių atsiradimo tikimybės. Atsakovas iš esmės atskiruoju skundu nesutinka su tokiomis teismo išvadomis.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką paprastai nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas taikomas, kai reikia užtikrinti atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą, jeigu įrodoma, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Nors teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 2-136/2005), tačiau tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus bei pagrįstas, t. y. priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nagrinėjamu atveju tam kad būtų pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – konkurso procedūrų sustabdymo, sutarties vykdymo ir atsakovo galimo galimų nuostolių. Kaip jau buvo minėta, Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui toliau vykdyti Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkurso procedūras, įpareigojo atsakovą nesudaryti koncesijos sutarties su UAB „Reklamos arka“, o jeigu tokia sutartis sudaryta – sustabdyti koncesijos sutarties vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad 2001 m. gruodžio 5 d. su ieškovu sudarytos sutarties pagrindu Kauno miesto viešojo transporto laukimo vietose buvo įrengtos stoginės ir vitrinos su reklamos viešinimo įrenginiais, kurių eksploatavimo terminas baigėsi 2013 m. rugsėjo 29 d., tačiau atsakovas pratęsė stoginių eksploatavimo terminą iki naujos konsecijos sutarties sudarymo, 2014 m. sausio 10 d. įvyko koncesijos konkursas, tačiau ieškovas pateikė ieškinį dėl koncesijos sutarties pripažinimo niekine. Atsakovo teigimu, būtent dėl kilusių teisinių ginčų vykdytos Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkurso procedūros užsitęsė neribotam laikui, o esant galiojančioms laikinosioms apsaugos priemonėms ieškovui suteikė galimybę toliau naudotis stoginėse ir vitrinose įrengtais viešinimo įrenginiais. Kaip jau minėta, atsakovas galimai patirtą ar patirtiną ateityje sieja su kilusiais teisminiais ginčais dėl viešo konkurso, dėl kurių buvo pratęstas 2001 m. gruodžio 5 d. sutarties vykdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, savaime nereiškia, kad atsakovas galimai patiria ar patirs nuostolius, prilygstančius ieškovo gautinai naudai, todėl yra pagrindas pripažinti, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovo prašymu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo nurodomų galimų nuostolių atsiradimo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavęs, jog atsakovo nurodyti galimi nuostoliai nėra susiję su byloje taikytomis laikinosiomis priemonėmis, pagrįstai nesprendė ir nenagrinėjo galimo tokių nuostolių atlyginimo apsunkinimo ateityje, t. y. nevertino ieškovo finansinių galimybių tokius nuostolius atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismas pripažinęs, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovo prašymu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo nurodomų galimų nuostolių dėl atsiradimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo prašymas nėra tikėtinai pagrįstas, t. y. pagal pateiktus įrodymus nebuvo įrodytas objektyvus teisinis pagrindas galimų nuostolių būtent dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo galimybei. Nesant vienos iš būtinų sąlygų taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, taip pat nėra pagrindo vertinti atskirojo skundo argumentų dėl ieškovo turtinės padėties ir galimybės atlyginti jo patiriamus nuostolius, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkinimas per se nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti atsakovui nuostolių atsiradimo. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisminis ginčas dėl konkurso procedūrų tarp šalių išnagrinėtas, Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, minėtas teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, byla išnagrinėta, procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2014 m. gruodžio 16 d. Tuo atveju, jei apeliacinis skundas bus tenkintas ir ieškovo ieškinys, kurio nagrinėjimo metu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, atmestas, atsakovas turės teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų realiai kilusius nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendra tvarka pareikšdamas ieškinį teisme (CPK 146 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai svarbias bylos aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo15 d. nutartį nepakeistą.