- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-21
- Bylos Nr.
- 2K-140/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Gintaras Goda, Vytautas Masiokas (pran.)
- Nuteistasis
- S. Š.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. nuteistas laisvės atėmimu pagal:
BK 178 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėta dalis (du mėnesiai) bausmės, paskirtos Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tris svetimo turto vagystes, kurias padarė Kaune, įsibrovęs į patalpas: 2004 m. lapkričio 25 d., apie 14.00 val., iš lopšelio-darželio patalpų pagrobė R. S. 305 Lt vertės turtą; 2004 m. lapkričio 26 d., apie 16.00 val., iš lopšelio-darželio patalpų pagrobė M. G. 844 Lt vertės turtą, 2004 m. gruodžio 1 d., apie 16.30 val., iš lopšelio-darželio patalpų pagrobė A. K. 100 Lt vertės turtą.
S. Š. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio 27 d., apie 16.30 val., įsibrovė į parduotuvės ,,duomenys neskelbtini“ sandėlį ir pagrobė G. N. 748 Lt vertės turtą bei, siekdamas šį turtą išlaikyti, iš karto po pagrobimo, demonstruodamas peilį, grasino jį sulaikyti mėginusiam S. D. tuojau pat panaudoti prieš jį fizinį smurtą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, nes teismai padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kasatoriaus teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, be to, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu, pažeidžiant BPK 50 straipsnį, jis, kaip įtariamasis, neturėjo gynėjo, byloje nėra jokių duomenų, kad prieš atliekant apklausą buvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas. Pagal BPK 52 straipsnį gynėjo atsisakymas galimas tik tuo atveju, jeigu jis realiai buvo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šio procesinio veiksmo rezultatas buvo pagrindinis jo kaltės įrodymas.
Be to, kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad visiškai prisipažino kaltas, labai gailisi padaręs nusikaltimus, padėjo tyrimui, ir nurodo, kad vagiliavo dėl to, jog neturėjo iš ko pragyventi (išėjęs iš kalėjimo ieškojo darbo, bet niekas nepriėmė), kad gyvena kartu su invalidu tėvu iš jo gaunamos pensijos. Todėl prašo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytas aplinkybes jo atsakomybę lengvinančiomis, taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatas ir sušvelninti paskirtą bausmę. Be to, kasatorius mano, kad teismas netinkamai subendrino bausmes pagal du nuosprendžius.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BPK 51 straipsnio 3 dalies taikymo
Bylos duomenys patvirtina, kad 2004 m. gruodžio 5 d. S. Š. buvo sulaikytas, o 2004 m. gruodžio 6 d. įtariamajam S. Š. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento (BPK 50 straipsnio 1 dalis). Tą pačią dieną surašytas protokolas apie tai, kad įtariamasis S. Š. gynėjo atsisakė ir jis apklaustas kaip įtariamasis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą šiuo atveju gynėjo dalyvavimas būtinas (nes asmuo suimtas), todėl jei gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis ar jo sutikimu kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalėjo gynėją paskirti (BPK 51 straipsnio 4 dalis galiojusi minėto procesinio veiksmo metu, 2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. IX-785 redakcija). Gynėjo paskyrimo faktą turi patvirtinti jo orderis. Esant būtinam gynėjo dalyvavimui, įtariamasis gynėjo pagalbos gali savo iniciatyva atsisakyti (BPK 52 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai procesiniame veiksme būtinas gynėjo dalyvavimas, įtariamojo atsisakymas gynėjo laikytinas savanorišku tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras užtikrino realų gynėjo dalyvavimą tame veiksme – gynėjas buvo pakviestas (šį faktą turi patvirtinti jo orderis), tačiau įtariamasis jo atsisako. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas neužtikrino realaus gynėjo dalyvavimo apklausiant S. Š. kaip įtariamąjį, nes byloje nėra gynėjo orderio, todėl negalima laikyti, kad jis gynėjo atsisakė savo iniciatyva. 2004 m. gruodžio 6 d. S. Š. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl nusikaltimo, įvykdyto 2004 m. lapkričio 27 d., ir apklaustas kaip įtariamasis jis prisipažino įvykdęs vagystę, be to, parodė, kad turėjo sulankstomą peilį, kurį matė sandėlyje buvęs vyras ir kuriam jis pasakė ,,jeigu nenori problemų, tai netrukdyk“. Šie duomenys buvo gauti pažeidžiant S. Š. teisę į gynybą, todėl jais negalima grįsti S. Š. kaltės dėl plėšimo. Tačiau kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad šiais duomenimis teismas ir negrindė jo kaltės, nes ikiteisminio tyrimo metu pateikus įtarimą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, dalyvaujant gynėjui V. Dičpetriui, S. Š. prisipažino iš dalies, teigdamas, kad niekam peiliu negrasino, o tik laikė jį rankoje. Teisme parodė analogiškai. Teismas, grįsdamas kasatoriaus kaltę dėl 2004 m. lapkričio 27 d. padaryto plėšimo, rėmėsi teisme duotais jo, nukentėjusiojo S. D. parodymais bei kitais duomenimis. Todėl kasatoriaus nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes dėl jo nebuvo suvaržytos kaltinamojo teisės, taip pat jis nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Dėl bausmės skyrimo
Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad teismas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi – jau pripažino jo atsakomybę lengvinančia, o kitų lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas motyvavo savo sprendimą už kiekvieną nusikaltimą kasatoriui paskirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimą, kolegija su teismo nurodytais motyvais sutinka, nes jie teisingi. Už kiekvieną nusikaltimą kasatoriui paskirtos laisvės atėmimo bausmės neviršija sankcijose numatytų šios rūšies bausmių vidurkio. Taigi skiriant bausmes BK 54, 61 straipsnių nuostatos nepažeistos.
Skundo argumentai dėl BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo nepagrįsti, nes, norint taikyti minėtas įstatymo nuostatas, teismas turi nustatyti juose numatytų sąlygų visumą. Viena iš jų – turi būti visiškai ar iš dalies atlyginta arba pašalinta padaryta turtinė žala. Byloje tokių duomenų nėra. Be to, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad S. Š. gyvena kartu su invalidu tėvu iš jo gaunamos pensijos, todėl nėra pagrindo teigti, kad kasatorius išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti (BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas kasatoriui už kiekvieną nusikaltimą paskyrė tinkamas bausmes, baudžiamojo įstatymo nuostatų jas skirdamas nepažeidė, todėl nėra įstatyminio pagrindo bausmes švelninti.
Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo
BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.
S. Š. Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu nuteistas už penkis nusikaltimus, padarytus nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2004 m. lapkričio 29 d. Visi penki nusikaltimai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės: už keturias vagystes – po vienerius metus, o už penktą – vieneri metai trys mėnesiai. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams (b. l. 195-196).
BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Skundžiamu nuosprendžiu S. Š. nuteistas už nusikalstamas veikas padarytas iki 2005 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, todėl teismas abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes privalėjo subendrinti, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, o ne BK 64 straipsniu. Vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmės subendrinamos tada, kai nauja nusikalstama veika padaroma po nuosprendžio priėmimo ir asmuo dar neatlikęs juo paskirtos bausmės.
BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, bendrinimo tvarką, o ne jau subendrintų bausmių bendrinimo tvarką. Vadinasi, tuo atveju, kai nuosprendžiu atskirai už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, reikia bendrinti su kitu nuosprendžiu taip pat už kelias nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, tai bendrinamos ne šiais nuosprendžiais jau subendrintos bausmės, o abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. S. Š. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės negali būti apimamos, nes nėra BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų, todėl jos iš dalies sudedamos. Griežčiausia bausmė, paskirta S. Š. už vieną nusikalstamą veiką, yra laisvės atėmimas trejiems metams, todėl prie jos iš dalies pridedamos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis).
Subendrindami bausmes, paskirtas dviem nuosprendžiais (visi nusikaltimai padaryti prieš pirmąjį nuosprendį), teismai nepagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis, todėl jų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartį pakeisti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes, paskirtas Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. nuosprendžiais, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – trejų metų laisvės atėmimo, iš dalies pridėti švelnesnes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams aštuoniems mėnesiams.
Kitas nuosprendžio ir apeliacinės nutarties dalis palikti nepakeistas.