Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2016-02-22 · Byla Nr. A2.9.-54-393/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-22
Bylos Nr.
A2.9.-54-393/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Pažeidėjas
A. M.
Nr. A2.9.-54-393/2016;
teisminio proceso Nr. 4-27-3-00043-2016-2;procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.8; 2.14.3.
(S)LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 22 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, išnagrinėjusi A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, ištekėjusios, nedirbančios, pensininkės, baustos administracine tvarka, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016-01-11 apie 12 val. 09 min. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus į (duomenys neskelbtini), pranešdamas, kad ją muša jos vyras B. M.. Tokiais veiksmais A. M. pa­da­rė pažeidimą, numatytą Lietuvos Res­pub­likos admi­nistra­ci­nių teisės pažeidimų kodek­so (toliau – ATPK) 186 str.

A. M. kalta prisipažino, gailisi padariusi pažeidimą, kadangi pragyvena tik iš gaunamos 86 eurų pensijos, prašo jai už padarytą pažeidimą skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis vienerių metų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios pažeidėjos prisipažinimo, jo kaltęs patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 72P-50375458-16 (b. l. 4-5), policijos pareigūno Š. Radzevičiaus tarnybinis pranešimas (b. l. 6), B. M. paaiškinimas (b. l. 8). Šie įrodymai patvirtina, kad A. M. melagingai iš­kvietė specialiąsias tarnybas (policijos pareigūnus), todėl jos veiksmai atitinka ATPK 186 str. dispoziciją.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą ir tai, kad pažeidimą padarė sulaukusi 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį (tyčinis pažeidimas), į pažeidėjos asmenybę – bausta administracine tvarka, tačiau tokios rūšies pažeidimą padarė pirmą kartą, pensininkė, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. M. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, kurios mokėjimas, įver­tinus pažeidėjos finansinę padėtį ir pa­skir­tos bau­­­dos dydį, išdėstytinas dalimis (ATPK 313 str. 3 d.).

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) nurodo, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo patyrė 13,72 Eur turtinį nuostolį: policijos pareigūnų darbo užmokestis – 3,87 Eur, socialinis draudimas – 1,20 Eur, policijos pareigūnų vykimo į mela­gin­gą iškvietimą ir grįžimo iš jo tarnybiniu automobiliu degalų išlaidos – 8,65 Eur (b. l. 11, 12).

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutruk­dy­tas pareigūnų darbo laikas.

Pažymėtina, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įsta­ty­mas (toliau – Įstatymas), kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus prane­ši­mą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemo­nių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką (Įstatymo 21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačia­me įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (Įstatymo 28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmo­kesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko darbo metu vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į A. M. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Institucija dėl A. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo šioje daly­je nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš A. M. pareigūnams išmokėtą darbo užmo­kestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Tačiau neginčytina, kad A. M. melagingai pranešus apie tariamą nusikaltimą ir Institucijai į jį reaguojant, buvo vykta į skambučiu nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei A. M. melagingai nebūtų paskambinusi pagalbos telefonu ir nebūtų pranešusi apie tariamą nusikaltimą.

Tokiu būdu darytina išvada, kad dėl melagingo A. M. pranešimo Institucija paty­rė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems pareigūnams tarnybiniu automo­bi­liu vykstant į įvykio vietą pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskai­čiavimą yra 8,65 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (ATPK 37 str. 1 d., 341 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 30 str., 30² str. 1 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutaria:

A. M. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., ir nu­baus­ti ją 86 (aštuoniasdešimt šešių) eurų bauda, kurios mo­kėjimą iš­dės­tyti vieneriems metams, sumokant pirmą mėnesį 9 eurus, o sekančius vienuolika mėnesių po 7 eurus.

Įpareigoti A. M. ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jai įteikimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos, atlyginti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 8,65 eurų (aštuonių Eur 65 ct) turtinį nuostolį.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Laz­dijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irma BlekaitienėPapildoma informacija: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pa­trauk­­tam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasde­šimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu pažeidė­jas nesumoka baudos per nurodytą ter­mi­ną, nutarimas skirti baudą siunčiamas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant ants­to­­liui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas. Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001. Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.