Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. D., R. L., V. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Skunde nurodoma, kad testatorius P. P. testamentu visą turtą paliko pareiškėjui, tačiau 4 žemės sklypų, kurių paveldėjimo liudijimą prašo išduoti pareiškėjas, testatorius neįvardino, nes tuo metu dar nebuvo į juos atkurta nuosavybės teisė natūra.

5. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gruodžio 30 d. metu, pareiškėjas R. L. žodžiu palaikė skundą, papildomai paaiškino, kad senelis P. P. visada deklaravo, jog visą turtą palieka savo anūkui R. L.; būtent pareiškėjas rūpinosi seneliu, vežiojo jį į teismą dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus atkūrimo; senelis visus žemės sklypus, į kuriuos pretendavo atsikurti nuosavybės teisę, įvardindavo kaip esančius (duomenys neskelbtini) krašte prie (duomenys neskelbtini) dvaro; kadangi sudarant testamentą nuosavybės teisės natūra į 4 žemės sklypus dar nebuvo atkurtos, įsivėlė netikslumas testamento tekste. Pareiškėjas pabrėžė, kad notaras taip pat suklaidino senelį, teigdamas, kad turi būti įvardintas konkretus paliekamas turtas, kurį mirties dieną turi testatorius, tačiau pats notaras net netikrino, ar senelis tiksliai įvardino žemės sklypo duomenis. Pareiškėjas pažymėjo, kad valstybės institucijoms, į kurias jis kreipėsi dėl nuosavybės teisės į 4 žemės sklypus atkūrimo, pakako senelio testamento, kad pareiškėją pripažintu įpėdiniu ir leistų pareiškėjui kaip savininkui gauti/tvarkyti dokumentus.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. L. žodžiu palaikė pareiškėjo skundą, papildomai pažymėjo, kad jos tėvas P. P. visą laiką pabrėždavo visą turtą paliksiantis anūkui R. L., kadangi su juo daugiausia bendrauja; būtent pareiškėjas rūpinosi seneliu, nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimu, senelį vežiojo po teismus. Paaiškino, kad visa giminė žinojo senelio valią palikti visą turtą pareiškėjui, dėl to niekas daugiau nepretendavo į senelio palikimą; dėl to nebuvo tarp giminaičių jokių ginčų; visus nuosavybės teisės į žemės sklypus atkūrimo klausimus tvarkė bei sklypus iki šiol prižiūri tik pareiškėjas. Pabrėžė, kad testatoriaus P. P. mama gyveno (duomenys neskelbtini) dvaro apylinkėse iki 1966 m., o pats testatorius apytiksliai nuo 1948 m. gyveno (duomenys neskelbtini); vėliau – bute (duomenys neskelbtini); visas jo gimtinėje esančias žemes, į kurių nuosavybės teisės atkūrimą pretendavo testatorius, vadindavo (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas tenkinamas iš dalies.

8. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl testatoriaus tikrosios valios, tai yra ar testatorius testamentu paliko pareiškėjui tik konkretų turtą, ar visą turtą.

9. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pastarasis laikosi pozicijos, jog testamentu pareiškėjui yra paliktas visas (o ne tik konkretus turtas), dėl ko pareiškėjas ginčija notarės veiksmą – atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 4 žemės sklypus, konkrečiai neįvardintus testamente.

10. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau - Notariato įstatymo) nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų notarui kyla abejonių ar nesutarimų, notaras privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsniu paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimo teisiniai santykiai atsiranda mirus palikėjui ir įgyvendinami palikimo priėmimu. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims (CK 5.19 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.18 straipsnio 2 dalimi tuo atveju, jei iš testamento turinio matyti aiški testatoriaus valia (pavyzdžiui, visą turtą palikti vienam įpėdiniui), tuomet neturi reikšmės testamento teksto klaidos ar/ir tai, kad kokio nors daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko.

13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio testatoriaus P. P. 2002 m. kovo 6 d. testamento, patvirtinto Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarės R. B., turinio matyti, kad P. P. palieka vaikaičiui R. L. visus kilnojamuosius namų apyvokos daiktus, esančius bute adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), piniginius indėlius, esančius bet kuriame Lietuvos Respublikos banke (b.l. 37 iš kitos pusės, t. I). Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo matyti, kad P. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 37, t. I). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. balandžio 24 d. išrašų matyti, kad P. P. 2009 m. rugsėjo 18 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4 žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 87-91, t. I). Kaip matyti iš 2009 m. rugsėjo 18 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, pastarieji 4 žemės sklypai buvo suteikti P. P. paveldėtojams atkuriant P. P. nuosavybės teisę į 7,83 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) apskrityje (b.l. 86, t. I). Teismui patikrinus (duomenys neskelbtini) kaimo ir (duomenys neskelbtini) kaimo radimosi vietas žemėlapyje, nustatyta, kad šiuos kaimus skiria 5,2 km atstumas, jie yra (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) apskrityje (https://www.google.lt/maps) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

14. Teismas, įvertinęs teismo nutarties 13 punkte įvardintus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, nustatė tokias byloje kilusiam ginčui aktualias faktines aplinkybes (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis). Pirma, testatoriaus P. P. 2002 m. kovo 6 d. testamente matyti aiški valia vieninteliam įpėdiniui (pareiškėjui) palikti visas pinigines lėšas, visus kilnojamuosius daiktus, buvusios jo gyvenamojoje vietoje; tuo tarpu įvardinant paliekamą žemę nurodyta, jog paliekamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone; pastarojo sklypo nei tikslus unikalus numeris, nei tikslus adresas testamente neįvardintas. Antra, testamento sudarymo metu dar nebuvo baigtos nuosavybės teisės atkūrimo procedūros į testatoriui priklaususią visą žemę, kuri radosi aplink (duomenys neskelbtini) kaimą. Trečia, iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. L. žodinių paaiškinimų matyti, kad pats testatorius iki mirties nežinojo jo giminės iki nuosavybės nusavinimo valdytų tikslių žemės sklypų plotų, unikalių numerių bei adresų, tačiau visą laiką įvardindavo, jog turi žemės (duomenys neskelbtini). Ketvirta, testamento sudarymo metu buvo atkurta nuosavybės teisė tik į žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) kaime, o nuosavybės teisė į kitą žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) kaime, buvo baigta atkurti tik 2009 m. jau po testatoriaus mirties. Penkta, (duomenys neskelbtini) kaimas yra nutolęs tik 5,2 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, abu kaimai randasi toje pačioje vietovėje – (duomenys neskelbtini) apylinkėse, (duomenys neskelbtini) rajone.

15. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo nutarties 10-14 punktus), teismas daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad testatoriaus P. P. tikroji valia, sudarant 2002 m. kovo 6 d. testamentą, buvo visą savo turtą, kuris susidėjo iš piniginių lėšų, kilnojamųjų daiktų ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkėse, palikti vieninteliam palikėjui R. L.. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad testamente buvo įvardintas žemės sklypas (o ne žemė ar žemės sklypai) bei aplinkybė, kad buvo įvardintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, o ne (duomenys neskelbtini) apylinkėse, laikomos testamento teksto klaidomis (netikslumais), kurios nedaro įtakos aiškiai testatoriaus valiai – visą testatoriaus turimą turtą palikti pareiškėjui (CK 5.18 straipsnio 2 dalis).

16. Pastarąją teismo išvadą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad nei vienas kitas potencialus įpėdinis nuo pat P. P. mirties (duomenys neskelbtini), tai yra daugiau nei 17 metų nereiškė pretenzijų į jokią palikėjo turto dalį; visą šį laiką žemės sklypų dokumentus tvarkė bei žemės sklypus prižiūrėjo vienintelis įpėdinis – pareiškėjas R. L..

17. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs skundą dėl notaro veiksmų, nutaria panaikinti notarinį veiksmą, teismas vadovaujantis įstatymo leidėjo suteikta prerogatyva įpareigoja notarą iš naujo notarinį veiksmą atlikti (pavyzdžiui, spręsti dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo), tačiau teismas negali priimti konkrečių nutarimų/atlikti konkrečių veiksmų už notarą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (CPK 513 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 26 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

18. Taigi, teismui nustačius tikrąją testatoriaus P. P. valią – testamentu visą turtą palikti vieninteliam įpėdiniui R. L., tenkinamas pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų, naikinamas kaip nepagrįstas Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. D. 2019 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atsisakyta atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, ir notarė įpareigojama papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

19. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškėjui yra grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis, kai yra sumokėta žyminio mokesčio daugiau negu numato įstatymai.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį, paduodamas atskirąjį skundą dėl notarinio veiksmo, nors tokio pobūdžio atskirieji skundai nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 2 dalis).

21. Tokiu atveju pareiškėjui grąžinama 50,00 Eur žyminio mokesčio kaip sumokėto, nesant įstatyminio pagrindo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjui išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 511-513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo R. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. D. 2019 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atsisakyta atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui R. L. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą.

Įpareigoti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarę R. D. iš naujo spręsti klausimą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pareiškėjui R. L. į testatoriaus P. P., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentu paliktą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Grąžinti iš valstybės biudžeto pareiškėjui R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 267.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.