Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3257-1058/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
1-3257-1058/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38750-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3257-1058/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38750-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2017 m. liepos mėnesį, Vilniuje, Eišiškių plente, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir minėtas medžiagas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė iki 2017 m. liepos 31 d., apie 13.20 val., kol Neries g. 9, Vilniuje, automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų, po ko automobilio apžiūros metu, jo salone, prie vairuotojo sėdynės buvo rasta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendra masė 0,075 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 11,4 %).

Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad maždaug savaitę iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. apklausos, Eišiškių plente, Vilniuje, iš pirmą kartą matytos romų tautybės moters, kurios atpažinti negalėtų, už 10 eurų nusipirko narkotinės medžiagos – „žolės“. Dalį tos medžiagos sunaudojo, o likusią laikė savo kelnių kišenėje. 2017 m. liepos 31 d., apie 13.20 val. buvo automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Neries g. 9, Vilniuje, su S. M. ir M. J. (M. J.). Sėdėdami automobilyje pamatė ateinančius du policijos pareigūnus, kurie jų paklausė, ar turi ką nors draudžiamo. Prieš prieinant policijos pareigūnams, jis po vairuotojo kilimėliu numetė narkotines medžiagas, kurias turėjo savo kelnių kišenėje. Priėjus pareigūnams vairuotojo vietoje sėdėjo S., jis sėdėjo šalia jo, o M. J. sėdėjo gale. Policijos pareigūnas pas jį (A. L.) nieko nerado, tačiau patikrinęs automobilį po vairuotojo kilimėliu rado jo numestas narkotines medžiagas ir paklausė, kam jos priklauso. Jie nieko neatsakė. A. L. teigimu, jo draugai nežinojo, kad jis turi narkotinių medžiagų, nes jis jiems nesakė ir jų nerodė. Kartu būdami narkotinių medžiagų nevartojo. Nurodė, kad narkotines medžiagas pirko savo asmeniniam naudojimui, kadangi serga kepenų ciroze ir jam buvo patarta kartais vartoti „žolę“, nes tai gali padėti. Dėl to, ką padarė gailisi. Papildomai nurodė, kad policijos pareigūnai automobilio bagažinėje rado mačetę, iš kur ji ten atsirado ir kam priklauso, nežino (b. l. 135, 141).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. (V. V.) parodė, kad 2017 m. liepos 31 d., apie 13.20 val. patruliuojant kartu su kolega T. M. prie Žirmūnų paplūdimio (artimiausias orientyras Neries g. 9), automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo juodos spalvos automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo trys vyrai. Pamatę juos, minėti vyrai aiškiai sutriko, o vairuotojo vietoje sėdėjęs asmuo pradėjo krapštytis, pasilenkė, kažką dėliojo, todėl buvo nuspręsta juos patikrinti. Kartu su kolega priėjo prie minėto automobilio, prisistatė, paklausė ką vyrai čia veikia, vienas iš vyrų atsakė, kad tuoj eis maudytis. Paklausus, ar turi draudžiamų daiktų, minėti vyrai atsakė neigiamai. Su kolega patikrino visus automobilyje buvusius asmenis, tačiau pas juos draudžiamų daiktų nerado. Kadangi vyrai aiškiai jaudinosi, buvo nuspręsta patikrinti automobilį. Apžiūrint automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po vairuotojo kilimėliu rado du žalios spalvos specifinio kvapo augalinės kilmės gabalėlius, kurie nebuvo supakuoti. Šias medžiagas paėmė su pirštinėmis, nes įtarė, kad tai gali būti narkotinės medžiagos. Nei vienas iš vyrų neprisipažino, kad tai jiems priklausančios medžiagos. Tikrinant bagažinę joje taip pat buvo rasta mačetė (b. l. 12). Iš esmės analogiškus parodymus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojas T. M. (b. l. 10). Taip pat analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio T. M. tarnybiniame pranešime (b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių įtariamuoju, o vėliau liudytoju apklaustas M. J. parodė, kad 2017 m. liepos 31 d. nuo 12.30 val. buvo paplūdimyje, esančiame Žirmūnų g. 98A, Vilniuje, ir pamatė automobilyje „Mercedes Benz“ sėdinčius pažįstamus S. ir A., kurių pavardžių nežino. Nusprendė prieiti ir pasikalbėti, todėl įsėdo į minėtą automobilį ant galinės sėdynės. Jo pažįstami sėdėjo automobilio priekyje ir jiems bendraujant prie jų priėjo policijos pareigūnai. Patikrinę juos nieko draudžiamo nerado, tada pareigūnai nusprendė patikrinti automobilį. Vairuotojo vietoje rado narkotinių medžiagų, paklaustas jis atsakė, kad šios medžiagos jam nepriklauso. Būdamas Neries g. 9, Vilniuje, su S. M. ir A. L. nežinojo, kad kažkuris iš jų turi narkotinių medžiagų - kanapių. Jam būnant automobilyje niekas iš jų narkotinių medžiagų nevartojo (b. l. 96, 116-117).

Ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių įtariamuoju, o vėliau liudytoju apklaustas S. M. parodė, kad 2017 m. liepos 31 d., apie 13.10 val., Neries g. 9, Vilnius, kartu su A. L. ir M. J. buvo automobilyje, kalbėjosi. Sėdėjo vairuotojo vietoje, A. sėdėjo keleivio vietoje priekyje, o M. ant galinės automobilio sėdynės. Kol buvo automobilyje niekas iš jų narkotinių medžiagų nevartojo. Ar kas nors iš jų buvo vartojęs narkotines medžiagas prieš tai, nežino. Prie jų priėjo du policijos patruliai, paklausė, ar turi draudžiamų daiktų, atsakė, kad neturi. To, kad A. numetė kažką prie vairuotojo vietos kilimėlio nepastebėjo. Pareigūnams patikrinus automobilį, jame prie vairuotojo sėdynės kilimėlio buvo rasta galimai narkotinė medžiaga, iš kur ji ten atsirado, nežino. Kai buvo pristatyti į Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, A. L. paaiškino, kad šios medžiagos priklauso jam. Papildomai nurodė, kad patikrinus automobilio bagažinę joje taip pat buvo rasta mačetė, tačiau ją matė pirmą kartą. Kam ji priklauso, nežino (b. l. 83, 112-113).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4798)-IS1-5313 nurodyta, kad tirti pateikta mačetė yra ūkinės-buitinės paskirties įrankis (peilis), kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (b. l. 41-42).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4789)-IS1-6178 nurodyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, paimta iš automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,075 g., delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 11,4 %. A. L. rankų delnų nuoplovose narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (b. l. 66-67).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2148/2017(01) nurodyta, kad A. L. šlapime paimtame 2017 m. liepos 31 d., 21.05 val. rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b. l. 144). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1299, kuriame nurodyta, jog A. L. buvo vartojęs narkotikus (kanabinoidus) (b. l.145).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Burbulio 2017 m. spalio 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas S. M. ir M. J. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 105-106).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, kanapės (antžeminės dalys) yra laikomos narkotine medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, nagrinėjamu atveju 0,075 g. kanapių (antžeminių dalių) kiekis neviršija nustatyto nedidelio, t. y. 5 g. kiekio ribos.

Iš A. L. parodymų nustatyta, kad kaltinamasis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 10 eurų įgijo nedidelį kiekį, t. y. 0,075 g. kanapių (antžeminių dalių) ir iki 2017 m. liepos 31 d., apie 13.20 val. prie savęs laikė minėtą kiekį šios narkotinės medžiagos. Įvertinęs pas kaltinamąjį rastos šios medžiagos kiekį bei jo sulaikymo aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, kad A. L. kanapes (antžemines dalis) įgijo ir laikė turėdamas tikslą jas platinti, todėl kaltinamojo A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. L. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Prašė leisti jam sumokėti baudą dalimis per 4 mėnesius (b. l. 159, 160-161).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu, yra susijusi su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. L. praeityje teistas vieną kartą (teistas už analogišką nusikalstamą veiką) (b. l. 153), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 156-157), niekur nedirba (b. l. 152), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 30 MGL dydžio bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. L. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Taigi A. L. prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, negali būti tenkinamas. Vis tik teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį ir tai, kad A. L. šiuo metu niekur nedirba, gali būti nustatytas keturiems mėnesiams (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. liepos 31 d., 13.42 val. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., 14.43 val., t.y. dvi dienas (b. l. 122, 123), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 137) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra tyrimui pateiktų objektų pakuotės, ir pakuotė, kurioje yra mačetė, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (b. l. 68, 69) – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1129,8 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti – 20 MGL (753,2 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. L. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. liepos 31 d., 13.42 val. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., 14.43 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per keturis mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra tyrimui pateiktų objektų pakuotės, ir pakuotė, kurioje yra mačetė, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje – sunaikinti.

Išaiškinti A. L., kad:

Paskirta bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė