- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-31
- Bylos Nr.
- I-643-353/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Kęstutis Gudynas
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Pareiškėjas
- K. P.
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,
atsakovų VĮ Registrų centro Kauno filialo ir VĮ Registrų centro atstovei Jurgai Lukošiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovams VĮ Registrų centro Kauno filialui ir VĮ Registrų centrui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008 m. sausio 9 d. sprendimą dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo, įpareigojant išregistruoti žymą „apribojimas keisti daikto pagrindinę tikslinę paskirtį“; panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. vasario 28 d. sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008 m. sausio 9 d. sprendimas. Skunde nurodė, jog 2007 m. lapkričio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0085/07/01712, įsigijo per antstolio R. B. kontorą iš M. A. L. a.k. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (Duomenys neskelbtini), esantį Mastaičių k., Alšėnų sen., Kauno r. Šis turtas buvo įregistruotas VĮ Registrų centro Kauno filiale. Gavęs pažymėjimą apie nekilnojamojo turto įregistravimą nekilnojamojo turto registre, pamatė, kad pažymėjimo „8“ punkte yra padaryta žyma „apribojimas keisti daikto pagrindinę tikslinę paskirtį. Juridinis pagrindas – Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo 2007 m. spalio 2 d. sutartis Nr. 2-6287“. Kadangi žemės sklypą pareiškėjas įsigijo ne šios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, bet 2007 m. lapkričio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0085/07/01712 pagrindu, kreipėsi prašymu į atsakovą, prašydamas panaikinti žymą. Prašymas nebuvo patenkintas. Centrinis registratorius paliko galioti teritorinio skyriaus sprendimą. Pareiškėjas nurodo, jog jam negali būti taikyti apribojimai, kurie taikyti buvusiai žemės sklypo savininkei. Jam žinoma, jog M. A. L. 2007 m. spalio 2 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos su LR valstybe, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus, pagrindu, įsigijo ginčo žemės sklypą. Parduodant žemės sklypą buvo vadovautasi LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu, LR Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo nutarimu patvirtintomis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis. M. V. L. įregistruojant Valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartį buvo įrašytas apribojimas keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo žemės sklypo perdavimo dienos. Šie apribojimai buvo įregistruoti registre. Nei sutartis, nei įstatymai, nei po įstatyminiais teisės aktai ar Vyriausybės nutarimai nereglamentuoja apribojimų, taikytinų pačiam žemės sklypui. Tokie apribojimai nenumatyti, todėl negali būti taikytini. Įstatymai ir sutartys negali būti interpretuojami ar aiškinami nesilaikant įstatymų. Pareiškėjas nurodė, jog jam negalėjo būti taikomi jokie apribojimai, kadangi jis žemę įsigijo nelengvatine tvarka, o LR CK ir LR CPK numatytoms teisės normoms, reglamentuojančioms vykdymo procesą ir kitokio pobūdžio sutartinius teisinius santykius. Juolab, kad perkant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte tokio pobūdžio apribojimai nebuvo nurodyti, apie juos negalėjo būti žinoma, nes žemės sklypui jokie apribojimai tiesiog nenumatyti. Tas pačias normas reglamentuoja ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 13 punktas bei priedo Nr. 1 – 12 punktas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokato padėjėja J. Ramoškienė nurodė, jog pareiškėjui buvo žinoma, kad yra apribojimai pirkėjui. Įsigijus žemės sklypą, jis buvo įregistruotas su žyma, t.y. apribojimais. Apribojimai taikomi neteisėtai, nes atsakovas remiasi specialistų aiškinimu, kurie yra rekomendacinio pobūdžio.
Atsiliepimas
Atsakovai su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjo įgaliotas asmuo K. M. 2008 m. sausio 3 d. pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialui prašymą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų žymą; „apribojimas keisti daikto pagrindinę tikslinę paskirtį“ žemės sklypui unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini). Kauno filialas 2008 m. sausio 9 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo motyvuodamas tuo, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme nenumatyta galimybė išregistruoti aukščiau paminėtą žymą, pasikeitus žemės sklypo savininkui. Šis sprendimas buvo apskųstas centriniam registratoriui, kuris 2008 m. vasario 28 d. sprendimu paliko galioti teritorinio skyriaus sprendimą. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos 2007 m. gruodžio 4 d., įregistravimo pagrindas 2007 m. lapkričio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0085/07/01712. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno filialą su prašymu išregistruoti žemės sklypo (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)) apribojimą keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, motyvuodamas tuo, kad apribojimas keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį 5 metus buvo nustatytas M. A. L. , kuri įsigijo žemės sklypą iš valstybės ir negali būti taikomas pareiškėjui. Draudimas keisti 5 metus žemės paskirtį yra nukreiptas ne į subjektą, o į objektą. Terminas yra skaičiuotinas nuo žemės įsigijimo momento. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas įstatyme nuostatą, leidžiančią parduoti tam tikrai asmenų grupei valstybinę žemę be aukciono, t.y. lengvatinėmis sąlygomis, siekė užtikrinti, jog žemė bus parduota tiems asmenims, kurie ją dirba ir kuri yra jų pragyvenimo šaltinis ir kad parduota žemė bus naudojama konkrečiai paskirčiai – būtent žemės ūkio veiklai. Nelogiškas ir neatitinkantis tikrovės pareiškėjo skundo motyvas, kad „perkant žemės sklypą skolininko pasiūlytam pirkėjui akte tokio pobūdžio apribojimai nebuvo nurodyti, apie juos negalėjo būti žinoma, nes žemės sklypui jokie apribojimai tiesiog nenumatyti“.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas yra kilęs dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008 m. sausio 9 d. sprendimo „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, kuriuo atsakovė netenkino pareiškėjo prašymo išregistruoti žymą “apribojimas keisti daikto pagrindinę tikslinę paskirtį“, žemės sklype Kauno raj., Mastaičių km.(b.l. 30). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2008 m. vasario 28 d. sprendimu „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ Nr. 78 paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą (b.l. 35, 36).
Valstybinės žemės pardavimo tvarka, subjektai, galintys įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, valstybės parama bei specialūs apribojimai yra nustatyti LR žemės įstatyme, LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme bei LR Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 “Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei šiuo nutarimu patvirtintomis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis. Taigi, vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, LR valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko R. M. , pardavė M. A. L. 1,9000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Minėtas sandoris buvo įformintas 2007 m. spalio 2 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi (b.l. 18-19). Sutartyje nurodyta pagrindinė tikslinė paskirtis ir naudojimo būdas – žemės ūkio. Sutarties 12 punkte yra nustatytas apribojimas žemės sklypui - keisti pagrindinę tikslinę žemės ūkio naudojimo paskirtį ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo žemės sklypo perdavimo dienos.
Ginčo žemės sklypas 2007 m. lapkričio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0085/07/01712 pagrindu buvo parduotas K. P. (vykdomoji byla).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007 m. gruodžio 4 d. išraše (b.l. 26-27) ginčo žemės sklypui yra nurodytas apribojimas keisti daikto pagrindinę tikslinę paskirtį. Minėta žyma yra padaryta 2007 m. spalio 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-6287 pagrindu. Tačiau pareiškėjas su tokiu apibojimu nesutinka.
LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 1 straipsnyje yra nustatyta, jog įstatymo tikslas yra užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas - žemės ūkio paskirties žemė – būtų naudojamas racionaliai, būtų skatinama žemės rinka ir konkurencingas žemės ūkis, sudarytos sąlygos racionalių ūkių žemėvaldų suformavimui bei žemės konsolidacijai. Taigi, įstatymų leidėjas reglamentuodamas naujai formuojamus teisinius santykius žemės reformos vykdymo metu nustatė, jog esant tam tikroms įstatymo nustatytoms sąlygoms valstybinę žemės ūkio paskirties žemę galima parduoti privatiems asmenims, tačiau motyvacija tokiam sklypui įsigyti – žemės ūkio veikla. Įstatyme buvo nustatyti tam tikri saugikliai, siekiant, kad teisinė bazė, suteikianti galimybę įsigyti privatiems asmenims žemės ūkio paskirties žemę lengvatine tvarka, atliktų siekiamus tikslus bei paskirtį. Vienu iš tokių saugiklių yra draudimas asmenims pagal šį įstatymą pasinaudojusiems pirmumo teise įsigyjant valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, keisti pagrindinę tikslinę šios žemės naudojimo paskirtį ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos (Minėto įstatymo 6 str).
LR Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 “Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos 12 punkte yra nustatyti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties reikalavimai turiniui, kur be kita ko yra reikalaujama nurodyti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, specialias žemės naudojimo sąlygas bei pirkėjo įsipareigojimai. Tokia reglamentacija neprieštarauja ir bendroms CK 6.312 str.1 d. nuostatoms, kur nustatyta, jog asmuo, parduodamas daiktą, gali nustatyti sąlygą, kad tas daiktas turi būti naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, šiuo atveju valstybė, kaip žemės savininkė, nustatė sąlygą – įsigytos žemės paskirtį keisti ne anksčiau nei praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos. Todėl 2007 m. spalio 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-6287 prasmė turi būti aiškinama per LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo paskirtį, t.y. racionaliai naudoti žemės ūkio žemę, nekeičiant žemės ūkio paskirties. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentas, jog apribojimai buvo nustatyti asmeniui, iš kurio jis nusipirko žemės ūkio paskirties žemę, yra nepagrįsti.
Teritorinio skyriaus registratorius žymą „apribojimas keisti daikto pagrindinę tikslinę paskirtį“ įrašė juridinio fakto 2007 m. spalio 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-6287 pagrindu, kas neprieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. nuostatoms, kur nustatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant yra įregistruojami juridiniai faktai. Kadangi sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.), Teismas daro išvadą, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė išregistruoti žymą “apribojimas keisti daikto pagrindinę tikslinę paskirtį“.
Dėl nurodytų priežasčių VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008 m. sausio 9 d. sprendimas „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ bei išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą priimtas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. vasario 28 d sprendimas Nr. 78 „ Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
Kadangi teismas nustatė, jog atsakovas pagrįstai atsisakė išregistruoti žymą „apribojimas keisti daikto pagrindinę tikslinę paskirtį“, todėl prašymas dėl atsakovo įpareigojimo išregistruoti žymą „apribojimas keisti daikto pagrindinę tikslinę paskirtį“atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas,
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.