Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-24 · Administracinė byla Nr. AS-63-510-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-24
Bylos Nr.
AS-63-510-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Pareiškėjas
individualios įmonės „Almasta“
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos tarnybos
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS63 – 510/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo individualios įmonės „Almasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės „Almasta“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos tarnybos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas IĮ „Almasta“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atlyginti turtinę žalą Lietuvos valstybės turto dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2010 m. birželio 28 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų aiškiai nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, konkretus prašomos atlyginti turtinės žalos dydis, pateikti turtinės žalos dydį pagrindžiančius įrodymus ir tiek patikslinto skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2010 m. birželio 17 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė teismo atlyginti turtinę žalą Lietuvos valstybės turto dydžio.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui, išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

Teismas pažymėjo, jog pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Nurodė, kad paduotas skundas atitiko ne visus ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2010 m. birželio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2010 m. birželio 28 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų aiškiai nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, konkretus prašomos atlyginti turtinės žalos dydis, pateikti turtinės žalos dydį pagrindžiančius įrodymus ir tiek patikslinto skundo egzempliorių, kad juos galima būtų įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Pareiškėjas 2010 m. birželio 17 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo atlyginti Lietuvos valstybės turto dydžio turtinę žalą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktą pareiga suformuluoti reikalavimą teismui tenka pareiškėjui. Susipažinus su pareiškėjo patikslintu skundu, nustatyta, kad pareiškėjas formuluodamas reikalavimą teismui, nenurodė konkretaus prašomos atlyginti turtinės žalos dydžio, nepateikė turtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Taigi, skundo reikalavimas liko neapibrėžtas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino visų teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl Migracijos tarnybos veiksmų atimta teisės laisvai naudotis įmonės turtu (Individualių įmonių įstatymo 6 str. 6 d. 2 ir 3 p., 8 str. 3 d). Migracijos tarnybos veiksmais padaryta tiek neturtinė žala (Civilinio kodekso 6.250 str.) dėl reputacijos netekimo, tiek ir turtinė žala (Konstitucijos 23 str. 1 d., Civilinio kodekso 4.93 str. 2 d. 1 p. ir Konvencijos 1 protokolo 1 str. 1 d.). Pažymi, kad skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo apima ir reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, kurių nesilaikymas sąlygoja skundo nepriėmimą. Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą).

Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas reikalavimas ir nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo reikalavimų, o teismas negali iškelti administracinės bylos, kol šie trūkumai nebus pašalinti.

Nors pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 88 str. 5 p.), o žalos dydžio nenurodymas skundo reikalavime, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra esminis skundo trūkumas, tačiau pats skundo turinys yra išdėstytas neaiškiai ir painiai. Skunde nurodytos įvairios aplinkybės, teisės aktų nuostatos, tačiau iš tokio skundo dėstymo nėra galimybės tiksliai nustatyti, dėl ko yra keliamas ginčas, kokius konkrečius veiksmus (neveikimą) skundžia pareiškėjas bei kokiais konkrečiais pagrindais remdamasis jis kelia atsakovui savo reikalavimą, be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsiradusią turtinę žalą. Todėl nėra įmanoma aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką bei tinkamai išnagrinėti bylą. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme.

Pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, aiškiai nurodyta, kokie trūkumai turėtų būti pašalinti. Pareiškėjui tokių trūkumų nepašalinus, be kita ko, nustačius, kad skundo pagrindas suformuluotas neaiškiai, o teismas dėl to negalės tinkamai apginti galimai pažeistų pareiškėjo teisių, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai nutarė tokį skundą laikyti nepaduotu.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir teisės normas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo individualios įmonės „Almasta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas