Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-31 · Administracinė byla Nr. I-725-629/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
I-725-629/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03616-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
T. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-725-629/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03616-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. (T. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Pakistano Islamo Respublikos pilietis T. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1614(01713) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Pakistano Islamo Respublikos piliečiui T. A., panaikinimo“.

Pareiškėjo teigimu, nėra aišku, kokiu pagrindu Migracijos departamentui kilo įtarimų dėl pareiškėjo neketinimo užsiimti teisėta veikla. Mano, kad tarp įmonėje dirbančių darbuotojų skaičiaus ir teisėtos veiklos vykdymo nėra ir neturėtų būti jokio priežastinio ryšio. Pažymėjo, kad Migracijos departamento darbuotojai nebuvo su juo susisiekę ar paprašę pateikti informaciją, kuri atskleistų pareiškėjo ketinimus, nesuteikė pareiškėjui jokios galimybės paaiškinti apie esamą bendrovės veiklos situaciją, ar vykdomą veiklą. Pareiškėjas sutinka, kad jo bendrovė kurį laiką neatitiko reikalavimų, keliamų įmonei, tačiau pažymėjo, jog bet koks verslas yra susijęs su rizika, bet kokia veikla gali išgyventi augimo, pakilimo, nuosmukio fazes, tačiau tai jokiu būdu neapsprendžia pareiškėjo turimų pajamų, santaupų, ir / ar pajamų, gautų iš kitų verslo segmentų, esančių nebūtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas neįvertino, kad pareiškėjas rugsėjo mėn. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą su prašymu išskaidyti kelių mėnesių skolą ir suteikti galimybę apmokėti skolą per tris mėnesius. Pabrėžė, kad bendrovė turi realius ketinimus apmokėti skolas ir toliau plėsti savo verslą.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Pažymėjo, kad netgi prisijungus kitam akcininkui ir tapus bendrovės bendrasavininku, bendrovė pagal faktą atitiko visus keliamus reikalavimus, netgi tuos, kurie keliami dėl bendrovės turimo turto ir investuotų lėšų. Be to, akcijų perleidimo sandoris buvo teisėtas ir pagrįstas, taigi Migracijos departamento neinformavimas nėra pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo nuomone, skundžiamame sprendime išdėstyti faktai buvo vertinti tendencingai ir nepalankiai, dėl ko buvo priimtas neteisėtas, atsakingo valdymo principą pažeidžiantis, nepagrįstas ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų sprendimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–18).

Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog buvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas yra UAB „Soltika“ (toliau – ir Bendrovė) vienintelis akcininkas ir direktorius, UAB „Soltika“ įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat į tai, kad įmonė atitiko kitus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio reikalavimus, 2016 m. gegužės 26 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Patikrinus duomenis apie UAB „Soltika“ dirbančius asmenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje (toliau – ir „Sodros“ informacinė sistema), buvo nustatyta, kad Bendrovėje įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai ir pareiškėjas, tačiau nuo 2017 m. gegužės mėnesio jiems nėra mokamas darbo užmokestis, be to, UAB „Soltika“ turi skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, Bendrovė ilgiau nei 12 mėnesių neteikia VĮ Registrų centrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Taigi buvo nustatyta, kad UAB „Soltika“ nuo 2017 m. gegužės 1 d. nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, be to, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, bei neturi Lietuvos Respublikoje galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kadangi nėra mokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos. Kadangi Bendrovėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, pareiškėjas ir UAB „Soltika“ nuo 2017 m. gegužės 1 d. neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Pabrėžė, jog pareiškėjas ir jo valdoma Bendrovė iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos 5 mėnesius neatitiko imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, pareiškėjas nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes taip pat nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog jis nesupranta, kokiu pagrindu Migracijos departamentui kilo įtarimų dėl užsieniečio neketinimo užsiimti teisėta veikla, atsakovas paaiškino, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas, taigi pakeitus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas pagrįstai paprašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) patikrinti, ar Bendrovėje visą darbo laiką dirba ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Nors pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamento darbuotojai nebuvo su juo susisiekę ir nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimą, tačiau teisės aktuose neįtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo vadovaujamasi UTPĮ redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d., nes užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d., galiojusio UTPĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

Migracijos departamentas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kad yra vienintelis UAB „Soltika“ akcininkas. UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, t. y. kito akcininko prisijungimą. Pabrėžė, jog ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi nebuvo pirmasis pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, todėl ir teisės aktų nustatyti reikalavimai, susiję su teisėtos veiklos vykdymu, būtinybė juos atitikti, pareiškėjui turėjo būti puikiai žinomi. Pareiškėjas turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, nuolatos sekti, ar jo įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus, bei, įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad tiek jis, tiek jo valdoma įmonė atitiktų teisės aktų reikalavimus, nes priešingu atveju jam gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi. Nurodė, kad šiuo atveju UAB „Soltika“ ne tik neatitinka UTPĮ 45 straipsnio reikalavimų, bet ir neperveda priklausančių įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. lapkričio 20 d. bei 21 d. duomenimis Bendrovė vis dar buvo skolinga, o 2017 m. lapkričio 22 d. iš Bendrovės buvo atleisti visi darbuotojai, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis turi realius ketinimus skolas apmokėti ir toliau plėsti savo verslą atmestini. Atsakovas kritiškai vertina ir teiginius, jog pareiškėjas turi santaupų pragyventi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2017 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-1614(01713) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Pakistano Islamo Respublikos piliečiui T. A., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 29 d. pateikė Migracijos valdybai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. yra UAB „Soltika“ dalyvis (b. l. 19–26).

2016 m. gegužės 26 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, nenustatęs UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams (b. l. 26). Išsiųsdamas pareiškėjo asmens bylą Migracijos valdybai, Migracijos departamentas paprašė, esant galimybei, praėjus 4–5 mėnesiams po leidimo laikinai gyventi išdavimo, patikrinti, ar Bendrovėje visą darbo laiką dirba ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (b. l. 133).

2016 m. birželio 9 d. pareiškėjui buvo įformintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7390841, galiojantis iki 2018 m. birželio 9 d. (b. l. 161–162).

Migracijos valdybai 2017 m. spalio 4 d. patikrinus UAB „Soltika“ duomenis „Sodros“ informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad, nors Bendrovėje yra įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau nuo 2017 m. gegužės mėn. jiems nėra mokamas darbo užmokestis, be to, „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis, UAB „Soltika“ turi skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, ilgiau nei 12 mėnesių neteikia VĮ Registrų centrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų (b. l. 138–141, 143–146). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ir pats pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės mėn. Bendrovėje negauna darbo užmokesčio (b. l. 135–136).

2017 m. spalio 11 d. atsakovas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 164–166).

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui metu galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Nors nuo 2017 m. sausio 1 d. UTPĮ nuostatos nebenustato reikalavimo dėl 3 Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių įdarbinimo, tačiau nagrinėjamu atveju taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios UTPĮ nuostatos, nes pagal 2016 m. birželio 19 d. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Kaip minėta, pareiškėjui leidimas buvo išduotas iki 2017 m. sausio 1 d.

UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Iš Migracijos departamento pateiktų „Sodros“ informacinės sistemos duomenų matyti, kad Bendrovėje įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 2017 m. gegužės mėn. negauna darbo užmokesčio, taigi darytina išvada, kad jie Bendrovėje realiai nedirba. Minėtas aplinkybes patvirtina ir 2017 m. lapkričio 22 d. „Sodros“ informacinės sutemos duomenys, jog nuo 2017 m. gegužės mėn. UAB „Soltika“ nebedirba du iš trijų Lietuvos Respublikos piliečių bei pats pareiškėjas, o nuo 2017 m. spalio 7 d. Bendrovėje nebedirba nė vienas darbuotojas (b. l. 167). Taigi darytina išvada, kad Bendrovė nuo 2017 m. gegužės mėn. neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovėje visą darbo dieną turi dirbti bent trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. UTPĮ nenustato jokių išimčių, kada užsienietis galėtų nesilaikyti nurodytų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, nesudaro pagrindo atsakovui nesivadovauti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis. Priežastys, dėl kurių Bendrovė neatitinka UTPĮ keliamų reikalavimų nėra svarbios, nes patys užsieniečiai turi imtis priemonių, kad jų gyvenimas Lietuvoje atitiktų teisės aktų reikalavimus, o pasikeitus aplinkybėms – informuoti apie tai Migracijos departamentą.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad atsakovas neturėjo pagrindo inicijuoti patikrinimo procedūrų. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal UTPĮ 4 straipsnio 1 dalį Migracijos departamentas yra viena iš užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuojančių institucijų, todėl, vykdydamas nuolatinę kontrolę atsakovas turi teisę bet kada patikrinti užsieniečio atitiktį UTPĮ reikalavimams. Be to, teismas pažymi, kad esant oficialiems duomenims apie Bendrovės darbuotojų skaičių ir jiems mokamą darbo užmokestį, kuriais nėra pagrindo abejoti ir iš kurių galima spręsti apie pareiškėjo bei Bendrovės atitiktį UTPĮ reikalavimas, paties užsieniečio apklausos vykdymas nėra tikslingas.

Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o pagal 2 punktą – jei paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą toks pagrindas – užsieniečio neatitikimas sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu.

Teismas pažymi, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir nors vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą. Šiuo atveju Bendrovėje nebuvo visą darbo dieną dirbančių bent trijų Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, o tai reiškia, Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. sąlygų, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas, taigi atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. A. (T. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė