Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2004-06-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 2 d. 4 MGL (500 Lt) bauda;2006-10-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 1 d. 5 MGL (625 Lt) bauda, 2007-02-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 1 d. 3 metams laisvės atėmimo,2011-08-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. 6 metams laisvės atėmimo,

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-04-24 nutartimi paleistas 2014-05-02 lygtinai iš laisvės atėmimo vietų neatlikęs 2 metų 2 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. ir 253 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2015-09-29, apie 21.20 val., Vilniuje, prie Rukeliškių g. 36 namo, tikslu pagrobti svetimą turtą, tyčia, grasindamas rankoje laikomu šaunamuoju ginklu - pistoletu, pareikalavo iš G. M. atiduoti pinigus, po ko iš šio pistoleto šovė vieną kartą G. M. į dešinę koją, taip nukentėjusiajam padarydamas šautinę žaizdą dešinėje šlaunyje -nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu grasindamas šaunamuoju ginklu ir panaudodamas jį, pasikėsino pagrobti svetimą G. M. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusysis G. M. pabėgo iš įvykio vietos. Tokiais veiksmais kaltinamasis pasikėsino įvykdyti plėšimą panaudodamas šaunamąjį ginklą.

R. K. 2006 metais, Vilniuje, iš nenustatyto asmens už 250 litų nusipirko pistoletą „Tokarev“ („TT“), skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro „Tokarev“ (7,62x25) šoviniais, kuris priskiriamas B kategorijos ginklams ir 6 šovinius „Tokarev“ 7,62 mm kalibro, kurie priskiriami šaudmenims, tokiu būdu neturėdamas leidimo įgijo, bei neturėdamas leidimo juos laikė ir nešiojo su savimi, kol 2015-09-30 apie 15.30 val. prie Laisvės pr.79A, Vilniuje, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis.

Kaltinamasis R. K. teisiamajame posėdyje nusikalstamų veikų padarymo faktus pripažino visiškai ir dėl jų padarymo aplinkybių parodė, kad neatsimena datos, kai iš draugo –narkomano gavo taksi vairuotojo telefono numerį dėl jo iškvietimo. Draugas aiškino, kad šis taksistas veža ilgesniais atstumais, nes taip jam daugiau apsimoka, daugiau uždirba, gali turėti daugiau pinigų. Tuo metu, nors ir dirbo statybose, jo finansinė padėtis buvo sunki : skolos, sugyventinei buvo atlikta operacija, reikėjo mokėti už buto nuomą. Pinigų trūko. Dėl ko ir sugalvojo įvykdyti šią veiką. Nutarė iškviesti taksi vairuotoją, kurio telefono numerį turėjo, pagrasinti ginklu ir užvaldyti jo pinigus. Šaunamasis ginklas, pistoletas TT buvo pas jį jau nuo 2006 metų, kuomet jis už 250 Lt nupirko jį iš narkomano. Pistoletas buvo netvarkingas, pagal knygą pavyko jį suremontuoti. Nuvažiavo į Valakampius, tai galėjo būti pernai rugsėjo 29 d. vakare, apie 20.00 val., paskambino taksi vairuotojui ir paprašė jį atvažiuoti. Nusikaltimui pasirinko šį nuošalesnį rajoną, nes ten gyvena pasiturintys žmonės, be to matė namą, kuriame vakarais nėra šviesos, tik lemputė prie vartų užsidega. Todėl vieta atrodė tinkama. Su savimi turėjo medžiagos skiautę veidui pridengti, bet pagalvojo, kad vairuotojas gali jį atpažinti vėliau, todėl atskambino taksistui dar kartą ir paprašė atvykti vėliau. Automobiliu nuvažiavo į Žirmūnus, kur rado dėžę nuo plazminio televizoriaus, kuria galėtų uždengti veidą. Grįžo prie namo Rukeliškių gatvėje, pastatė automobilį ir vėl paskambino taksi vairuotojui pranešdamas, kad jau laukia jo. Taksi vairuotojas atvažiavo greitai. Pastatė automobilį galu link vartų. Jis ėjo link automobilio vienoje rankoje laikydamas dėžę, kitoje - pistoletą „TT“. Buvo pakankamai tamsu. Vairuotojas norėjo išlipti ir atidaryti bagažinę, nes greičiausiai pagalvojo, jog jis nori ten pastatyti dėžę. Pradarė automobilio duris. Tuo metu jis nukreipė į vairuotoją ginklą ir liepė jam atiduoti pinigus. Vairuotojas nusisuko nuo jo, po to staiga griebė už vairo ir pradėjo važiuoti. Kadangi norėjo parodyti jam, jog nejuokauja, nukreipė ginklą ir norėjo šauti pro langą į automobilio panelę. Kur pataikė, pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Padarė tik vieną šūvį, buvo didelis garsas ir aidas. Vairuotojas pajudėjo link Antakalnio pusės. Tada jis numetė laikytą dėžę ir nubėgo prie savo automobilio Ford Mondeo. Grįžo į butą Minties gt. 26-25, Vilniuje, kur paslėpė suvyniotoje striukėje pistoletą. Kitą dieną pistoletą turėjo su savimi, kai buvo sulaikytas pareigūnų, kurie ir rado ginklą bei šovinius. Nukentėjusiojo sužaloti nenorėjo, pistoletu norėjo jį tik pagąsdinti, kad jis atiduotų pinigus. Gailisi dėl to, kas įvyko, atsiprašo nukentėjusiojo. Draugo, kuris prieš keletą metų davė jam taksi vairuotojo numerį, duomenų neatsimena. Apie tai, kad nukentėjusysis remontavo automobilį autoservise, kur gali dirbti jo tėvas, jis nežino, tikrai veikė vienas ir tik apiplėšimo tikslu. Su teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka, dėl nukentėjusiojo pareikšto ieškinio neturtinei žalai atlyginti palieka šį klausimą teismui spręsti.

Motyvuojamoji dalis

Parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo eigoje jų patikrinimo įvykio vietoje metu (t.2, b.l.43-51).

Iš nukentėjusiojo G. M. parodymų ikiteisminio tyrimo eigoje matyti, kad 2015-09-29 vakare jam paskambino į asmeninį telefoną numeriu 867634154 vyriškis ir paprašė atvažiuoti adresu Rukeliškių gt.36, Vilniuje. Jis nesutiko važiuoti. Po maždaug 20 minučių buvo antras skambutis, skambinantis paminėjo, kad norės važiuoti į stotį ar dar kažkur. Minėjo, kad bus su televizoriumi, kurį reikės pakrauti. Sutiko, kadangi pagalvojo, jog galės užsidirbti pinigų iš šios paslaugos. Pažadėjo jam atvykti po 10 minučių. Taip pat vyras apibūdino, kad jis turės privažiuoti prie vartų, ant kurių yra mėlyna lemputė. Klausė, ar galės parkauti į mašiną televizorių, jis sutiko. Taip ir padarė: privažiavo prie vartų, už tvoros buvo gražus namas, kuriame šviesa nedegė. Automobilį pasistatė galu į vartus, automobilio variklio neišjungė. Galimai tai vėliau jį ir išgelbėjo. Vairuotojo durelių langas buvo beveik pilnai atidarytas, lauke buvo tamsu, todėl žiūrėjo pro atidarytą langą važiuodamas atbulas. Kažkur po 2-3 minučių nuo namo pusės pasirodė vyriškis, kuris nešėsi dėžę nuo televizoriaus. Vyriškis priėjo prie jo. Norėjo atidaryti duris ir padėti į bagažinę įdėti televizorių, vieną koją jau buvo iškėlęs iš automobilio, kai šis sušuko: „atiduok pinigus arba nušausiu“. Ar užpuolikas dar laikė rankoje dėžę, pasakyti negali, nes to neatsimena, tačiau atrodo, kad numetė ją ant žemės. Staigiai uždarė automobilio dureles, įjungė pavarą. Vyriškis šaukė jam: “Kur važiuoji? Stok, nes šausiu“. Vis tiek važiavo. Tuomet ir išgirdo didelį garsą ir pajuto skausmą dešinės kojos šlaunyje. Suprato, kad buvo pašautas. Nuvažiuodamas iš tos vietos atgal nežiūrėjo, todėl nematė, ar vyras dar liko stovėti. Nuvažiavęs toliau skambino greitajai medicinos pagalbai ir policijai. Netrukus jie atvyko. Prieš kurį laiką remontavo viename autoservise savo automobilį, darbuotojai turėjo pretenzijų dėl atsiskaitymo, jis gi - dėl remonto kokybės. Todėl galimai jie norėjo jam atkeršyti, kadangi niekas taksi neužsako privačiu telefonu, skambina bendru firmos telefonu. Neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti iš kaltininko 10000 eurų. Nusikaltimo metu buvo peršautas, dėl ko negalėjo dirbti apie savaitę laiko, skaudėjo koja. Patyrė didžiulį stresą ir nervinį šoką, dirba taksi vairuotoju 19 metų, tai pirmas kartas, kai buvo užpultas su ginklu. Nustojo dirbti naktimis. Vartoja raminančius vaistus, jam siūloma kreiptis pagalbos pas psichologus.

Iš pranešimo bendrajam pagalbos centrui matyti, kad G. M. telefonu pranešė, kad iš miško išbėgo vyras su kauke ir šovė į koją, taksistas spėjo išvažiuoti. Lazdynų ligoninės slaugytoja N. S. pranešė, kad 2015-09-29 22.14 val. kreipėsi G. M.. Nukentėjusysis po ligoninės atvyks į komisariatą pats (t.1, b.l.11-13).

2015-09-29 buvo apžiūrėta įvykio vieta ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta buvo vieta - įvažiavimas į namo, adresu Rukeliškių g. 36, Vilniuje, kiemą, kiemo dalis už tvoros (t.1, b.l.17-18).

Tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas Š. V. 2015-09-29 nurodė, kad vyko pagal iškvietimą dėl taksisto užpuolimo prie Lizdeikos gatvės, kur laukė G. M.. Atvykusi greitosios pagalbos brigada vietoje suteikė sužeistajam pirmąją medicinos pagalbą, nukentėjusysis žadėjo pats toliau vykti į Lazdynų ligoninę. Su G. M. nuvyko prie Rukeliškių g. 36 namo, kur pievoje aptiko kartoninę dėžę nuo televizoriaus „Philips“. Taip pat G. M. automobilyje buvo rastas gabalėlis metalo, galimai šūvio liekanos, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis (t.1, b.l.14).

R. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų 2015-09-30 prie pastato Laisvės pr.79A, Vilniuje. Asmens kratos metu pas sulaikytąjį buvo rastas ginklas - pistoletas „Tokarev“ ir 6 šoviniai. Be to kratos metu rasti: mėlynos guminės pirštinės, prožektorius, peilis (t.2, b.l.2-6).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr.140-(6309)-ISI-7065 nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas „Tokarev“ („TT“) pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, skirtas šaudyti tokio kalibro šoviniais. Pistoletas yra pusiau automatinis, trumpasis šaunamasis ginklas, priskiriamas prie B kategorijos šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas iš R. K. paimtas pistoletas tinkamas šaudyti. Pateikti 6 šoviniai 7,62 mm kalibro yra šaudmenys, jie yra tinkami šaudyti iš minėto ginklo (t.1, b.l.31-33).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr.G 3400/15(01) nustatyta, kad G. M. 2015-09-29 padaryta šautinė žaizda dešinėje šlaunyje. Ši žaizda galėjo būti padaryta šaunamojo ginklo šaunamuoju sviediniu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu (t.1, b.l.83-84).

2015-09-30 buvo apžiūrėti nukentėjusiojo G. M. ir įtariamojo R. K. automobiliai, atitinkamai „Renault Espace“, valstybinis numeris T02234, ir „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.19-20,180-185).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados dėl kvalifikacijos

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Lietuvos Respublikos BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti naudojami kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas. Veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį tik tuo atveju, kai nusikalstamas sumanymas pagrobti turtą kyla iki smurto panaudojimo arba jo panaudojimo metu.

BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis – šaunamojo ginklo panaudojimas.

Panaudojimu laikomas ne tik šaunamojo ginklo kovinių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas turimu ginklu plėšimo metu žodžiu, užuominomis, gestais, akivaizdžiu jo demonstravimu. Tos aplinkybės, kad nukentėjusysis suprato ar turėjo suprasti, kokios yra panaudojamo prieš jį šaunamojo ginklo savybės ir koks pavojus jam gali kilti, o be šaunamojo ginklo buvo panaudotos ir kitos nukentėjusiųjų pasipriešinimo palaužimo priemonės, šaunamojo ginklo panaudojimo plėšimo metu neeliminuoja.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad plė­ši­mas lai­ko­mas baigtu, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią.

Neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu, šaudmenimis pagal BK 235 str.- gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas tokių objektų neturint tam leidimo. Šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai įgyja, laiko, gabena, realizuoja šaunamąjį ginklą ar šaudmenis, sprogmenis, tokias medžiagas ir to nori.

Įvertinęs byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. K., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ir nuo 2006 metų iki 2015-09-30 d. 15.40 val. laikė, nešiojo su savimi šaunamąjį ginklą - pistoletą „Tokarev“ („TT“) bei 6 7,62 mm kalibro šovinius. Kaltinamasis R. K. pripažino, jog jam buvo žinoma, kad 2006 metais jis už 250 litų iš priklausančio nuo narkotikų asmens įgyja, o vėliau laiko bei nešioja su savimi ir 2015-09-29 panaudoja vykdydamas plėšimą šaunamąjį ginklą su šoviniais, kurie pritaikyti šaudyti iš minėto ginklo (pistoleto). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr.140-(6309)-IS1-7065 nustatyta, kad iš kaltinamo asmens kratos metu paimtas pistoletas „Tokarev“ („TT“) pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, skirtas šaudyti tokio kalibro šoviniais. Tirti pateiktas pistoletas tinkamas šaudyti. Pateikti 6 šoviniai 7,62 mm kalibro yra šaudmenys, jie yra tinkami šaudyti iš minėto ginklo (t.1, b.l.31-33). 2015-09-29 apie 21.20 val. kaltinamasis R. K. panaudojo minėtą pistoletą grasindamas nukentėjusiajam G. M. ir reikalaudamas iš jo pinigų, t.y. vykdydamas plėšimą, kurio eigoje panaudojo pistoletą - šovė ir sužalojo nukentėjusiojo koją.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. K. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu bei 6 šoviniais, jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

Kaip matyti iš kaltinamojo R. K. parodymų, 2015-09-29 vakare išgalvotu pretekstu jis telefonu kvietė taksi vairuotoją, nukentėjusįjį G. M. atvykti prie namo Rukeliškių g. 36, Vilniuje. Darė tai turėdamas tikslą užvaldyti jo turtą. Užpuolimui iš anksto pasirinko, kaip jis pats nurodo, atokesnę ir nuošalesnę vietą. Kad jo nukentėjusysis neatpažintų, ant veido jis turėjo medžiagos skiautę, vienoje rankoje laikė pistoletą, kitoje - tuščią kartoninę dėžę nuo televizoriaus, kuria norėjo dar pridengti veidą. Jis pareikalavo iš atvykusio taksi vairuotojo pinigų, nukreipė į jį pistoletą, o kuomet pastarasis jo reikalavimo neįvykdė ir automobilis pajudėjo iš vietos, šovė iš pistoleto. Kaip aiškina kaltinamasis, šaudamas jis nenorėjo sužaloti nukentėjusiojo, o siekė tik to, kad šis nenuvažiuotų, nepasišalintų ir atiduotų pinigus.

Nukentėjusysis G. M. nurodė, kad atvykus prie namo Rukeliškių g.36, kaltininkas priėjo prie jo ir pasakė: „atiduok pinigus arba nušausiu“, o kai jis pajudėjo automobiliu iš vietos, sušuko: „kur važiuoji? Stok, nes šausiu“. Pasigirdo didelis garsas, jam suskaudo koja.

Taigi, iš kaltininko bei nukentėjusiojo G. M. parodymų matyti, kad kaltinamasis R. K. grasino nukentėjusiajam, reikalavo atiduoti pinigus, naudojo šaunamąjį ginklą grasinimams ir šaudymui.

Teismas įvertina bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, kad kaltinamasis R. K. ruošėsi nusikalstamos veikos (plėšimo) įvykdymui: jam žinomu taksi vairuotojo privačiu mobilaus ryšio telefono numeriu skambino G. M., kvietė jį atvykti į vakare į parinktą vietą nuošalesnę vietą miške. Pats atvyko su automobiliu, kurį paliko netoliese, veidą uždengė medžiagos skiaute. Kaip aiškina nukentėjusysis G. M., skambinantysis telefonu aiškino jam, kad jis bus su televizoriumi, kurį reikės pakrauti.

Grasinimas panaudoti šaunamąjį ginklą ir realus jo naudojimas buvo naudojami kaip priemonė svetimam turtui užvaldyti.

Nukentėjusiajam G. M. nuo šūvio į koją buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis teigia, kad sužaloti taksi vairuotojo jis nenorėjo, šovė į automobilio panelę siekdamas, kad šis nepasišalintų. Teismo vertinimu jis veikė netiesiogine tyčia dėl galimų pasekmių, kadangi šaudydamas į automobilį, kuriame buvo vairuotojas, jis suvokė, kad gali sužaloti vairuotoją, kas ir įvyko.

Nukentėjusiajam G. M. pavyko automobiliu pasišalinti iš nusikaltimo vykdymo vietos, iškviesti policijos pareigūnus bei medikus. Kaltinamasis R. K. plėšimo įvykdymo vietoje numetė kartoninę dėžę, sėdo į savo automobilį ir pasišalino. Tokiu būdu, kaltinamajam nepavyko baigti nusikalstamos veikos (užvaldyti nukentėjusiojo turtą) dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios: nepaisydamas jo grasinimų panaudoti smurtą, šauti ir paties šūvio iš pistoleto, kuriuo nukentėjusysis buvo sužeistas į koją, nukentėjusysis G. M. pinigų užpuolikui neatidavė, iš tos vietos jam pavyko automobiliu ištrūkti. Tokiu būdu, kaltinamojo R. K. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. 180 str. 3 d.

Dėl bausmės paskyrimo

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam R. K. paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadijas, kaltinamojo asmenybę.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko prisipažinimas, padarius nusikaltimą, yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui teisingus parodymus savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nusikalstamų veikų padarymo faktus pripažino visiškai, padėjo jas išaiškinti, vietoje nurodė ir atpasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailisi dėl nusikalstamų veiksmų, atsiprašo nukentėjusiojo, todėl teismas pripažįsta tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str.1d.2p.).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis teigia, kad nusikaltimui ryžosi dėl sunkios turtinės padėties, nes turėjo skolų dėl paimtų kreditų, sugyventinė sirgo, buvo operuojama, reikėjo mokėti už buto nuomą, tėvų butas yra užstatytas.

Tačiau teismas, įvertinęs esamus įrodymus ir jų visumą, sprendžia, kad tai negali būti pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 4 p.), kai asmuo padaro veiką dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai tokia situacija, kai kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. kai kaltininkas pagal savo suvokimą taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Be to, tokia kaltininko gyvenimo situacija neturėtų būti susidariusi dėl jo paties tyčinių veiksmų. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis R. K. yra darbingas, iki suėmimo dirbo UAB „Bajoras“, galėjo dirbti ir užsidirbti pinigų, sulaikymo metu pas jį buvo rasti 155 eurai. Taigi, jo situacija nepripažintina labai sunkia ar beviltiška.

Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. K. yra teisiamas penktą kartą. Teistumai neišnykę, nepanaikinti, vėl įvykdė du tyčinius nusikaltimus, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1d.). Nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 2004-08-11 buvo įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (t.2, b.l.75), VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t.2, b.l.76). Kaip teigia kaltinamasis pastaraisiais metais jis psichiką veikiančių medžiagų nevartojo,byloje nėra duomenų apie administracines nuobaudas už tokių pažeidimų padarymą.

R. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (pagal BK 253 str. 1 d.) įstatymu yra priskiriama prie apysunkių, o kita (pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 3 d.) - prie sunkių, kuri pasibaigė pasikėsinimo stadijoje. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad praeityje kaltinamajam skirtos bausmės ir lygtinis paleidimas savo prevencinės paskirties neatliko.

Kaltinamajam R. K. skirtina už kiekvieną iš įvykdytų nusikaltimų laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis neviršija įstatymo sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Taikytini Lietuvos Respublikos 64¹ str. reikalavimai dėl bausmių sumažinimo trečdaliu. BK 63 str. 1, 4 d.d. reikalavimai dėl bausmių subendrinimo dalinio sudėjimo būdu. Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1d., 3 d. pagrindu bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su neatliktos bausmės dalimi pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-08-22 nuosprendį.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 55,72 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo įrodytas ir tenkintinas, prie ieškinio pateikti dokumentai patvirtina, kad už nukentėjusiojo G. M. gydymą ligonių kasos apmokėjo 55,72 Eur (t.1, b.l. 87-90).

Nukentėjusysis G. M. prašo priteisti iš kaltininko 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės.

Dėl kaltinamojo R. K. įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, dešinės šlaunies sužalojimai padaryti iš šaunamojo ginklo. Patirtą moralinę žalą nukentėjusysis motyvavo tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį stresą, nes grasino nušauti jį, po to buvo šūvis, jis patyrė fizinį skausmą, teko gydytis, vartoti vaistus. Taigi, patyrė šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, teko keisti darbo bei laisvalaikio planus, liekamieji patirto sveikatos sužalojimo reiškiniai tebejaučiami ir dabar.

Teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai sukėlė jam skausmą ir nemalonius išgyvenimus, nes buvo grasinama ginklu, į jį šauta. Po įvykdyto nusikaltimo jis negali dirbti taksi vairuotoju naktimis, vartoja raminančius vaistus.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį, tai, kad po suėmimo buvo atleistas iš darbo, padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kuris gydėsi, vėliau turėjo vartoti vaistus, riboti bendravimą ir darbą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, susiklosčiusia teismine praktiką tokiose bylose, daro išvadą, kad 3000 eurų piniginė kompensacija yra tinkama kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus neigiamus išgyvenimus ir pagal byloje nustatytas aplinkybes atitinka nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą.

Analizuodamas teismų praktiką, teismas pažymi, kad priteisiamas dydis 3000 eurų atitinka teismų praktikoje dėl nežymių ir nesunkių sveikatos sutrikdymų priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-572/2010, 2 K-540/2009, 2K-165/2009).

Dėl daiktinių įrodymų

Ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo paimtas neteisėtai įgytas ir laikytas pistoletas „Tokarev" (6 šoviniai specialisto tyrimo metu buvo sunaudoti), perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK ginklų saugyklą (2015-11-10 kvitas Nr. OVS001257, t. l, b.l. 36), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Spec.paketas Nr. 0075213, su metalo gabaliuku, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo kamerą (2015-11-03 kvitas Nr. LS001218, t. l, b.l. 45) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo paimtas buitinės paskirties lenktinis peilis, turintis geležtės fiksavimo mechanizmą, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo kamerą (2015-11-03 kvitas Nr. LS001218, t 1, b.l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas kaltinamajam ar jo įgaliotam asmeniui, kadangi byloje nėra duomenų, kad jis būtų buvęs naudotas nusikaltimų padarymui ir būtų priskiriamas draudžiamiems be leidimo turėti ginklams.

Vokas su lipnios juostos dalimi, keturiais plaukai, DNR konteineriu su nuoplova nuo kartoninės dėžės ir R. K. DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo kamerą (2016-01-11 kvitas Nr. LS001392, t. 1, b.l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Dėžė nuo televizoriaus „Philips", perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo kamerą (2015-10-09 kvitas Nr. LS001183, t. 1, b.l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

CD laikmena, kurioje yra informacija apie tai, kokie mobiliojo ryšio abonentai prisijungė prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų, veikusių įvykio vietoje adresu Rukeliškių gt. 36, Vilnius, įsiūtas byloje (t.l, b.l. 133), paliktinas saugoti prie bylos.

Vokas su medinėmis atplaišomis, paimtomis 2015-09-30 apžiūrint automobilį Renault, įsiūtas byloje (t.l, b.l. 23), paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-308 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., ir nuteisti 2 metams laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. pagrindu bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d., ir nuteisti 5 metams laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. pagrindu bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 63 str. 1, 4 d.d. pagrindu subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti nuteistajam 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu prie paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-08-22 nuosprendį - 1 metus ir 10 mėnesių, galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 5 (penkerius) metus ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo 2015-09-30.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam R. K. palikti kardomąją priemonę –suėmimą.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti ir priteisti iš nuteistojo turtinei žalai atlyginti 55,72 Eur (penkiasdešimt penkis eurus septyniasdešimt du centus).

Nukentėjusiojo G. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai neturtinei žalai atlyginti 3000 (tris tūkstančius) eurų.

ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo paimtą neteisėtai įgytą ir laikytą pistoletą „Tokarev" (6 šoviniai specialisto tyrimo metu buvo sunaudoti), perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK ginklų saugyklą (2015-11-10 kvitas Nr. OVS001257, t.l, b.l. 36), konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui;spec.paketą Nr. 0075213, su metalo gabaliuku, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo kamerą (2015-11-03 kvitas Nr. LS001218, t.l, b.l. 45) sunaikinti;ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo paimtą buitinės paskirties lenktinį peilį, turintį geležtės fiksavimo mechanizmą, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo kamerą (2015-11-03 kvitas Nr. LS001218, t. 1, b.l. 45), grąžinti kaltinamajam ar jo įgaliotam asmeniui;voką su lipnios juostos dalimi, keturiais plaukais, DNR konteineriu su nuoplova nuo kartoninės dėžės ir R. K. DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo kamerą (2016-01-11 kvitas Nr. LS001392, t. 1, b.l. 51), sunaikinti;dėžę nuo televizoriaus „Philips", perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo kamerą (2015-10-09 kvitas Nr. LS001183, t. 1, b.l. 53), sunaikinti;voką su CD laikmena (t.l, b.l. 133), kurioje yra informacija apie tai, kokie mobiliojo ryšio abonentai prisijungė prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų, veikusių įvykio vietoje adresu Rukeliškių gt. 36, Vilnius, palikti saugoti prie bylos;voką su medinėmis atplaišomis (t.l, b.l. 23), paimtomis 2015-09-30 apžiūrint automobilį Renault, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.