- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- 1-282-853/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00235-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- D. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. vengė pareigos išlaikyti vaikus, o būtent: jis, žinodamas, kad pagal 1994 metų spalio 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą privalo mokėti alimentus savo sūnaus A. P. išlaikymui kas mėnesį po 60 litų iki sūnaus pilnametystės, ir pagal 2002 metų rugsėjo 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą privalo mokėti alimentus savo dukros G. P. išlaikymui kas mėnesį po 100 litų iki dukros pilnametystės, vengė pareigos išlaikyti vaikus, kitokios būtinos materialinės paramos vaikams neteikė, todėl išlaikymo skola iki sūnaus A. pilnametystės sudaro 11581,77 Lt (vienuolika tūkstančių penki šimtai aštuoniasdešimt vienas litas ir 77 centų), o išlaikymo skola dukros G. išlaikymui 2012 kovo 1 d. sudaro 10850,84 Lt (dešimt tūkstančių aštuoni šimtai penkiasdešimt litų ir 84 centų).
Ikiteisminio tyrimo metu D. P. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad 1992-10-02 jis susituokė su D. P.. Santuokoje 1993 metais sausio 17 d. jiems gimė sūnus A. P.. Po sūnaus gimimo kartu gyveno dar apie metus laiko, po to išsiskyrė neoficialiai, nebegyveno kartu, tačiau dar buvo susituokę. Kada jie išsiskyrė oficialiai jis neatsimena. Taip pat nežino kada D. gimė dukra G., bet žino, kad ji turėjo kažkokį „kavalierių“ ir G. yra ne jo dukra. Kad iš jo yra priteisti alimentai sūnaus A. išlaikymui jis žinojo, tačiau alimentų jis nemokėjo todėl, kad neturėjo pinigų, niekur nedirbo. Apie tai, kad iš jo buvo priteisti alimentai G. P. išlaikymui jis taip pat žinojo, nes tuo metu buvo nuteistas ir bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose, tai į teismo posėdį jį atvežė. Alimentų G. P. jis nemokėjo todėl, kad G. ne jo dukra, be to taip pat neturėjo ir dabar neturi pinigų. Kol sūnus buvo mažas jis sūnų kartais aplankydavo, nunešdavo jam saldainių, kai sūnus buvo kokių dviejų metų jie su D. visiškai nebebendravo todėl jis ir sūnaus nebelankė. Šiuo metu jis yra nedirbantis, buvo prisiregistravęs darbo biržoje, bet nenuėjo nurodytu laiku atsižymėti, todėl jį iš darbo biržos „išmetė“. Šiuo metu darbo biržoje registruotas nėra, bet vėl eis užsiregistruoti. Jis gyvena iš pinigų, kuriuos gauna surinkęs ir pardavęs metalo laužą, bei butelius. Kartais į dieną pavyksta užsidirbti 10-15 litų, į mėnesį jo pajamos sudaro apie 300 - 400 litų. Jam pačiam pragyventi sunku, savo namų neturi, gyvena pas draugą (duomenys neskelbtini), darbo taip pat niekur neranda. Gailisi, kad neturėjo pinigų ir nemokėjo alimentų savo sūnaus A. P. išlaikymui, tačiau G. P. išlaikymui jis alimentų mokėti neturėjo, nes ji ne jo dukra (57 b.l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. A. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 1992 metais ji susituokė su D. P., santuokoje jiems gimė du vaikai, tai sūnus A. P. gim. (duomenys neskelbtini) ir duktė G. P. gim. (duomenys neskelbtini). Praėjus keliems metams jie išsiskyrė, kuriais metais tiksliai nebeatsimena. Po skyrybų abu vaikai liko gyventi su ja, o D. P. iš jų namų išsikraustė. Dėl sūnaus A. alimentų ji kreipėsi dar tada kai ji su D. P. gyveno santuokoje, o dėl dukros G. kreipėsi gerokai vėliau, gal kokiais 2003 metais. Sūnui buvo priteisti alimentai po 60 litų o dukrai G. po 100 litų. Po jų skyrybų jos buvęs vyras alimentų nemokėjo, tiksliau alimentų jis iš viso niekada nemokėjo, jokios materialinės paramos nei jai, nei vaikams jis niekada neteikė, vaikų nelankė ir dabar nelanko, jokių dovanų jiems nedovanojo. 2008 metais atsiradus Vaikų išlaikymo fondui ji į jį kreipėsi ir nuo tada pradėjo gauti išmokas, sūnui gaudavo po 60 litų kas mėnesį kol jam suėjo pilnametystė, o dukrai dar ir dabar tebegauna po 100 litų kas mėnesį. Nuo to laiko kai jie išsiskyrė jų vaikų išlaikymu rūpinosi tik ji viena, vaikai visą laiką gyveno ir gyvena kartu su ja. Kai ji ištekėjo antrą kartą, vaikais jai rūpintis padeda ir jos dabartinis vyras R. A.. Dėl to, kad jos buvęs vyras ir vaikų tėvas D. P. nemokėjo ir dabar nemoka alimentų, jai yra labai sunku išlaikyti vaikus, aprūpinti juos būtiniausiais dalykais, trūksta pinigų. Kiek šiuo metu D. P. jai yra skolingas tikrai nežino. Su D. P. nuo skyrybų ji visiškai nebendrauja, nežino kur jis gyvena. Tik yra mačiusi, kaip jis kapstosi po konteinerius, mano, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos, niekur nedirba (28 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių gimimo liudijimų kopijų AC Nr. 017784 ir AA Nr. 547461 matyti, kad D. P. yra A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. P., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o vaikų mama D. P. (30-31 b.l.).
Iš byloje esančio 1994-10-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1303/94 matyti, kad priteisti iš D. P. alimentai po 60 Lt kas mėnesį sūnaus A., gimusio (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės D. P. (37 b.l.) bei 2002-09-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-997-03/2003 m. matyti, kad priteista iš D. P. dukros G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100,00 litų kas mėnesį nuo 2002-03-14 iki jos pilnametystės, D. P. naudai (34-36 b.l.).
Iš byloje esančio vykdomojo rašto Nr. 2-1303/1994 m. matyti, kad jis išduotas skubiai vykdyti 1994-10-25 teismo sprendimą, kuriuo priteisti iš D. P. alimentai po 60 Lt kas mėnesį sūnaus A., gimusio (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės (21-22 b.l.) bei 2003-10-02 vykdomojo rašto Nr. N2-997-03/2003 m. matyti, kad jis išduotas skubiai vykdyti 2003-09-30 teismo sprendimą priteisti iš D. P. dukros G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100,00 litų kas mėnesį nuo 2003-01-13 iki jos pilnametystės (24 b.l.).
2012-03-13 antstolės E. M. pranešime užfiksuota, kad yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/02/00289/1 pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1303/1994 m., išduotą 1994-10-25, dėl išlaikymo išieškotojai D. A. (P.) išieškojimo iš skolininko D. P.. Išlaikymo įsiskolinimas iki vaiko pilnametystės yra 11581,77 Lt (20 b.l.).
2012-03-13 antstolės E. M. pranešime užfiksuota, kad yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/03/08667 pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-997-03/2003 m., išduotą 2003-10-02, dėl išlaikymo išieškotojai D. A. (P.) išieškojimo iš skolininko D. P.. Išlaikymo įsiskolinimas 2012-03-01 yra 10850,84 Lt (23 b.l.).
Iš byloje esančių Lietuvos darbo biržos duomenų matyti, kad D. P. Plungės teritorinės darbo biržos Telšių skyriuje registruotas nuo 2012-02-27 iki 2012-04-04 ir nedarbo socialinio draudimo išmoka nėra mokama bei darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (52-53 b.l.).
Iš byloje esančios SODROS duomenų bazės informacijos matyti D. P. darbinė veikla per laikotarpį nuo 1993-06-01 iki 2012-03-22 (51 b.l.).
Iš byloje esančios Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos medžiagos matyti, kad nuo 2008 m. sausio mėnesio D. A. naudai yra mokamas abiejų vaikų: A. ir G. nustatyto dydžio išlaikymas, kadangi šios pareigos nevykdo D. P. (5-7 b.l.).
Teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis D. P. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes jo kaltė yra visiški įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusios parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.
Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad D. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino iš dalies, motyvuodamas, jog alimentų dukrai G. nemokėjo todėl, kad ji yra ne jo duktė, tačiau klausimas dėl tėvystės nuginčijimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka ir nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Nepriklausomai nuo to, ar yra kreiptasi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, asmuo, kuris vaiko gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvu, juo laikomas, kol jo tėvystė nėra nuginčyta, ir jam išlieka konstitucinė pareiga išlaikyti vaiką, o šios pareigos sąmoningas nevykdymas, asmeniui žinant, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galint tą pareigą vykdyti, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Šiaulių apygardos teismo 2012-01-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-354/2012). D. P. kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiosios D. A. parodymai, antstolės E. M. pateikta informacija ir Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos medžiaga. D. P. nevykdo jam Mažeikių rajono apylinkės teismo nustatytos pareigos teikti savo nepilnamečiams sūnui A. P. ir dukrai G. P. išlaikymą, jo nusikalstama veika baigta, nusikaltimas trunkamasis, padarytas tiesiogine tyčia, kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.
Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
Paskelbus įtariamajam D. P. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko ir dėl siūlomos bausmės dydžio pareiškė, jog prašo skirti mažesnę bausmę, nes nori įsidarbinti (60 b.l.).
Todėl teismas, skirdamas bausmę D. P., siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekia, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kurie negali būti pateisinami, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę. Prokuroro siūloma arešto bausmė yra per griežta, teismas atsižvelgia į tai, kad D. P. nedirba ir neturi pastovių darbo pajamų, anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs (45 b.l.), baustas administracine tvarka (40-44 b.l.), todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, o arešto bausmė prilyginama trumpalaikiam laisvės atėmimui, todėl skirtina viešųjų darbų bausmė.
Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (58-59 b.l.), D. P. paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti bausmę 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų.
Išaiškinti, kad jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėją nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda ar areštu.
Jei asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda ar areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam D. P..
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su viešųjų darbų paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento kopijos įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.