- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-768-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- V., V. M.
- Atsakovas
- S. P.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Andrutė Kalinauskienė Procesinio sprendimo kategorija 30.10.;
32.1.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. spalio 2 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovei adv. A.Kondratavičienei, atsakovei S. P., jos atstovei adv. J.E.Alimienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei S. P. dėl kompensacijos ir nuostolių priteisimo dėl servituto įrengimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 15-17), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės S. P. 20 000 Lt vienkartinę kompensaciją dėl kelio servituto įrengimo, 40 000 Lt nuostolius. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004-07-13 sprendimu S. P. suteikė kelio servitutą V. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atmetė S. P. reikalavimą kelio servituto naudojimosi neatlygintinai. Ieškovas turi teisę gauti kompensaciją už kelio servitutą, t.y. 20 000 Lt. Tikslu jį įrengti, bus būtina atlikti darbus, kurie pagal UAB „Vilstoba“ pateiktą sąmatą kainuos 5 806,14 Lt (ši suma įskaitytina į 20 000 Lt kompensaciją). Servitutinio kelio įrengimas sudarys ieškovui ir jo šeimai didelių nepatogumų, važinės transportas po langais, vaikščios žmonės, padidės oro tarša, triukšmas. Be to, kelio įrengimas suvaržys ieškovo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į pagrindinę tikslinę šios žemės naudojimo paskirtį. Įrengus servitutinį kelią ieškovo sklypo dalis bus paversta tiesiog pravažiuojamu keliu, dėl to žemės sklypo rinkos vertė sumažės 40 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-04-23 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui V. M. iš atsakovės S. P. 3 000 Lt vienkartinę kompensaciją dėl kelio servituto nustatymo. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovės 90 Lt žyminio mokesčio. Priteisė atsakovei iš ieškovo 190 Lt žyminio mokesčio bei 1 520 Lt byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004-07-13 sprendimu nustatė kelio servitutą pagal S. P. prašymu parengtą UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ servituto planą – suteikė teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku per V. M. priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, rekomenduojamo servituto plane esančią tarp taškų 13, 25, 11, 26, 27, užimančią 34 kv.m. viešpataujančiam daiktui – S. P. sklypui su namų valda, esančiam (duomenys neskelbtini). S. P. reikalavimas dėl teisės suteikimo neatlygintinai naudotis svetimu daiktu netenkintas, pažymėjus, kad V. M. turi teisę bet kada pareikalauti nuostolių atlyginimo dėl servituto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-07-13 sprendimas buvo paliktas galioti, t.y. sprendimas yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje teismas, išanalizavęs šalių paaiškinimus, prijungtos civilinės bylos medžiagą, teismo sprendime nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovė į savo namų valdą galėjo patekti tik per ieškovo žemės sklype esantį pravažiavimo kelią. Teismas laikė, jog ieškovui nėra būtinybės įrengti naujai servitutinį kelią, nes kelio faktinis stovis nėra pakitęs, todėl teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo argumentus, kad servitutinio kelio įrengimui yra reikalinga 5 806,14 Lt kompensacija. Pažymėjo ir tai, jog į bylą pateiktoje sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos yra reikalingi ne kelio įrengimui (tvoros demontavimas, atramų, vartų montavimas, transportas šiukšlių išvežimui, vartai ir t.t.). Ieškovas neįrodė, kad servitutinio kelio vietoje pagal faktinį stovį buvo jo daržas (CPK 178 str.). Atsiribojimą žemės sklypo nuo servitutinio kelio ieškovas gali įrengti savo lėšomis. Prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1437-28/2004 duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2001 m. rudenį užtvėrė tvora pravažiavimą, vedantį į ieškovės žemės sklypą, ką patvirtina 2001-10-25 savavališkos statybos aktas, todėl tvoros demontavimas negali būti daromas atsakovės sąskaita. Sutinkamai su CK 4.114 str. pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujamąjį daiktą tenka proporcingai abiems subjektams (servituto naudotojui ir servituto turėtojui), todėl realios, turėtos ir patirtos išlaidos dėl jo tinkamo išlaikymo pagal būtinybę turi būti sprendžiamos abiejų šalių sutarimu įstatymų nustatyta tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad servitutas gali būti atlygintinas, tačiau CK 4.129 str. nėra nurodyta, kaip apskaičiuojami nuostoliai, vienkartinė kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu. Įstatymas nenustato kriterijų, kuriais remiantis turi būti nustatomas servitutas tarp privačių asmenų, nėra suformuotos šiuo klausimu ir teisminės praktikos. Žemės įstatymo 23 str. 8 d., Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr.1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką šiuo atveju taip pat negali būti taikoma, nes reglamentuoja kompensacijų dydį, mokamą už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu. Teismas laikė, kad šiuo konkrečiu atveju už 34 kv.m. kelio servitutą iš atsakovės ieškovui priteistina 3 000 Lt vienkartinė kompensacija (CK 4.129 str.). Tokį priteistinos kompensacijos dydį teismas motyvavo, tuo, kad servitutinio kelio apimtis yra tik 34 kv.m., šiame plote visuomet buvo pravažiavimo kelias, todėl nepakito pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, servitutiniu keliu naudojasi ir pats ieškovas, S. P. 1995-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta nenurodant bendro naudojimo objektų, į ieškovo privatizuotą žemės sklypą buvo įtrauktas šalių bendro naudojimo kelias, iki privatizacijos šis pravažiavimo kelias buvo naudojamas ginčo šalių patekimui į jų namų valdas, atsakovė taip pat neturi realios galimybės suformuoti atskiro įvažiavimo į namų valdą dėl sklypo reljefo ypatybių. Todėl teismas laikė, kad atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, 3 000 Lt vienkartinė kompensacija už teisę naudotis teismo sprendimu nustatytu kelio servitutu užtikrins abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas 40 000 Lt nuostolių atsiradimą grindžia Baltijos turto vertinimo agentūros ekspertizės akto dėl turto vertės pažyma, kurioje konstatuota, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su nustatytu 34 kv.m. ploto kelio servitutu rinkos vertė sumažės dėl kelio servituto 40 000 Lt. Teismas nurodė, kad nuostolių atlyginimas yra sprendžiamas pagal bendrąsias nuostolių atlyginimo sąlygas, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, šių sąlygų priežastinis ryšys, taip pat nuostolius padariusio asmens kaltė. Kelio servitutas ieškovo žemės sklypui buvo nustatytas teismo sprendimo pagrindu, dėl įrodytų objektyvių priežasčių, o ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas laikė, jog pagal CK 4.129 str. gali būti priteisiami patirti realūs nuostoliai. Ieškovo nurodyti nuostoliai dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo yra hipotetiniai nuostoliai, todėl šiuo atveju negali būti priskirtini ir laikytini nuostoliais atsiradusiais dėl servitutinio kelio nustatymo. Pažymėjo ir tai, pagal Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtintą metodiką dėl žemės servituto gali būti atlyginti tik konkretūs nuostoliai (už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, iškertamą mišką, už prastą galimybę naudoti žemės sklypą pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą). Nuostoliai dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo priežastiniame ryšyje su servituto nustatymu nėra skaičiuojami.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas V. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-04-23 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinio reikalavimus patenkinti pilnumoje ir priteisti iš atsakovės S. P. atsakovo naudai: 40 000 Lt nuostolius, atsiradusius dėl sklypo nuvertėjimo ryšium su servitutinio kelio nustatymu, 5 806,14 Lt sumą dėl kelio servituto įrengimo pagal UAB „Vilstoba“ pateiktą sąmatą, 1 000 Lt už atliktą ekspertizę, 212,40 Lt už sąmatos sudarymą, žyminį mokestį bei visas kitas atsakovo turėtas bylinėjimo išlaidas, patvirtintas dokumentais. Nurodo, kad faktinė situacija ir byloje surinkti įrodymai nustato, jog ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas sudaro 398 kv.m. namų valdos žemės (kartu su pastatu), o prie namo esančio žemės sklypo plotas yra apie 200 kv.m. ir būtent šioje žemės dalyje atsakovės reikalavimu nustatytas servitutinis kelias. Tikslu įrengti servitutinį kelią šioje, ieškovui nuosavybės teise priklausančioje namų valdos žemėje, kurioje niekada jokio kelio nebuvo, būtina atlikti namų valdos žemės sklypo pertvarkymą pagal Žemės sklypo pertvarkymo projektą. Šiame projekte numatyta, kad įrengus servitutinį kelią minėtoje žemės dalyje ieškovo šeimai priklausančius automobilius ieškovas bus priverstas statyti dabartinėje daržo vietoje, o daržą apskritai panaikinti, todėl žemės sklypo pertvarkymui būtina atlikti tokius darbus: tvoros demontavimas, grunto nukasimas, atramų montavimas, vartų montavimas, tvoros skydų montavimas, grunto paruošimas (skalda) ir kitus darbus. UAB „Vilstoba“ šiuos darbus ir jiems atlikti reikalingas medžiagas įvertino 5 806,14 Lt. Taip pat Baltijos turto vertinimo agentūros ekspertizės akte konstatuojama, kad ieškovui priklausančio turto (žemės sklypo) rinkos vertės sumažėjimas dėl nustatyto servituto yra 40 000 Lt. Ekspertai pagrįstai ir teisingai nustatė, jog servitutinio kelio apribojimai 34 kv.m. žemės sklypo daliai lygūs 100 procentų funkcinio nusidėvėjimo ir tai sudaro 40 000 Lt ieškovo patirtų nuostolių, kurių suma paskaičiuota pagal rinkos vertę. Šie dokumentai - tai rašytiniai įrodymai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir kuriuose konstatuojama, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių ieškovo ieškinio reikalavimus (CPK 197 str. 1 d., 177 str. 1 d.). Teismas neteisingai nurodė, jog ieškovas turėjo įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Servitutas ieškovo turtui yra nustatytas teismo sprendimu, o nuostolių atlyginimas yra nustatytas įstatyme, taigi pareiga juos atlyginti nepriklauso nuo civilinės atsakomybės sąlygų, nustatytų CK šeštosios knygos XXII skyriuje, buvimo. Servituto nustatymo atveju turi būti įrodinėjamas tik nuostolių dėl servituto nustatymo dydis, priežastinis ryšys tarp servituto ir nuostolių bei nuostolių atlyginimo subjektas. Nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, apskaičiavimo ir atlyginimo tvarka įstatymuose nenustatyta. Teismo sprendime esantis aiškinimas, kad ieškovo nurodyti nuostoliai dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo yra hipotetiniai, o ne realūs nuostoliai, atmestinas, kadangi ieškovas pateikė įrodymus, iš kurių akivaizdžiai matyti, kiek jo žemės sklypas nuvertėjo ir dėl kokios priežasties tai atsitiko. Šiuo atveju nuostolių atlyginimas siejamas ne su neteisėtais veiksmais, bet su servituto nustatymu. Apeliantas pabrėžia, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog per ieškovo namų valdą kada nors ėjo kelias ir kad atsakovė ar kiti asmenys juo naudojosi. Darytina išvada, kad kelio buvimo faktą ieškovo namų valdos dalyje teismas konstatavo ne teisiniais pagrindais (rašytiniais įrodymais), o rėmėsi vien tik atsakovės ir jos liudytojų paaiškinimais. Kritiškai vertintinas teismo sprendime esantis teiginys, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-07-13 sprendimu nustatytas kelio servitutas buvo tas pats kelias, kuriuo ieškovas ir atsakovė naudojosi privažiavimui prie savo narnų valdų. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas padarė ir kitų procesinių pažeidimų, kurie yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą. CPK 56 str. nustatyta, kokie asmenys gali būti teisme atstovais, be to, šioje teisės normoje nurodyta, kad atstovų įgalinimus patvirtina pavedimai atstovauti teisme. Šioje byloje atsitiko taip, kad visuose teismo posėdžiuose dalyvavo ir atsakovei atstovavo pil. R. V. R., tačiau jo įgaliojimas atstovauti atsakovę teismui pateiktas tik paskutinio posėdžio dieną, t.y. 2008-04-09. Teismo posėdis šią dieną prasidėjo 10 val., atsakovės atstovė advokatė Alimienė į posėdį pavėlavo, kadangi atvyko tik per baigiamąsias kalbas 11⁰⁵ val., tuo tarpu teismo posėdžio protokole nurodyta, jog dalyvauja advokatė Alimienė, ir tuo pačiu nenurodyta, kad dalyvauja pil. R. V. R., kuris dalyvavo nuo pat posėdžio pradžios nepateikęs įgaliojimo, tačiau teikė prašymus apklausti liudytojus, prašė prijungti prie bylos papildomus dokumentus ir visus šiuos prašymus teismas patenkino. Taip pat be jokio įgaliojimo jis aktyviai atstovavo atsakovei ir visuose ankstesniuose teismo posėdžiuose. Į ieškovo atstovės advokatės A. Kondratavičienės paklausimą, kokia yra šio piliečio procesinė padėtis byloje, teismas nurodė, kad jis dalyvauja kaip stebėtojas ir kad jis turi teisę reikšti prašymus, duoti teismui paaiškinimus, atstovauti atsakovę. Tik tuomet, kai ieškovo atstovė pažymėjo, kad byloje iki šiol nepateiktas šio tariamo atstovo įgalinimus patvirtinantis dokumentas, pastarasis jį pateikė teismui, tačiau tai įvyko jau po to, kai buvo patenkinti visi jo prašymai: apklausti liudytojai, prijungti dokumentai prie bylos ir visa tai vyko advokatei Alimienei nedalyvaujant. Be to, teismas ne tik nenustatė pastarojo tapatybės, bet ir nenurodė jam duoti priesaikos kaip to reikalaujama CPK 186 str. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio protokoluose nurodoma, kad R. V. R. dalyvauja pagal įgaliojimą, tačiau į bylą pateiktas notaro nepatvirtintas pil. A. P. įgaliojimas, kuris teismo posėdžiuose niekada nedalyvavo. Akivaizdu, kad buvo grubiai pažeistos procesinės teisės normos ir tai yra dar vienas pagrindas skundžiamo sprendimo panaikinimui.
Atsiliepimas
Atsakovė S. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuoroda apeliaciniame skunde į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose šios kategorijos bylose ir tai, kad AT ne kartą konstatavo, jog naudojimasis žeme servituto teise yra atlygintinas, ir dėl servituto atsiradę nuostoliai yra atlyginami, nėra teisės norma. Šis principas yra teisingas, tik tuo atveju, jei teismas nustato nuostolių atsiradimą. Kiekvienoje byloje teismo sprendimą lemia įrodymai. Jeigu teismo nustatyta, kad jokie nuostoliai dėl servituto neatsirado, tai ir apie nesamų nuostolių atlyginimą negali būti kalbos. Atsakovė pažymi, kad jau penki metai kai įsiteisėjo sprendimas dėl servituto, tačiau jis iki šios dienos neįvykdytas, įvažiavimo atsakovė neturi. Ieškovas pagal antstolio teikimą yra 4 kartus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimis nubaustas už šio sprendimo dėl servituto nevykdymą. Kokie gali būti nuostoliai, jeigu net neįvykdytas sprendimas. Kadangi įsiteisėjusio teismo sprendimo išvados yra privalomos, todėl motyvai apie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-07-13 sprendimo kritišką vertinimą, sprendimu nustatytas aplinkybes, kad kelias buvo tas pats, kurio ieškovas ir atsakovė iki ginčo pradžios naudojosi privažiavimui prie savo namų valdų, pažeidžia įsiteisėjusio sprendimo privalomumo principą. Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad teismas padarė ir kitų procesinių pažeidimų, kurie yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą. Atstovas R. V. R., dalyvavęs kaip atstovas byloje kartu su advokatu savo įgaliojimą pateikė pačiame pirmame pasėdyje kai jis pradėjo atstovauti. Kiekvieną posėdį visų įgalinimai ir asmens dokumentai buvo tikrinami. R. V. R. turėjo du įgaliojimo egzempliorius ir pirmą kartą buvo pateikęs dar Vilniaus apygardos teisme, kuriame dalyvavo kaip atstovas, tai matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2006-04-26 nutarties, o paskutiniajame teismo posėdyje šis klausimas dar kartą buvo patikslintas, ir teismui buvo pateiktas turimas antras egzempliorius. Todėl skundo motyvas, kad įgaliojimas atstovauti atsakovę teismui pateiktas tik paskutinio posėdžio dieną, yra neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Skundas atmestinas.
Byloje reikšminga aplinkybe yra tai, ar ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo 2004-07-13 d. sprendimu, buvo įrengtas kelias iki servituto nustatymo, bei kokiam tikslui anksčiau buvo naudojama ši ieškovo žemės sklypo dalis. Ieškovas, teigdamas, kad šioje dalyje jokio kelio nebuvo, turėjo pateikti į bylą tai patvirtinančius įrodymus, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė, kuo nepagrįsta teismo sprendimo išvada, jog servitutinio kelio nustatymo vietoje, 34 kv. m. plote, visuomet buvo pravažiavimo kelias, išvada, kad nepakito pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, kad servitutiniu keliu naudojasi ir ieškovas. Teismo sprendime teigiama, kad į ieškovo privatizuojamą žemės sklypą buvo įtrauktas šalių bendro naudojimo kelias. Ieškovas nenurodė, kokiais įrodymais remiantis teismas turėjo padaryti priešingą išvadą, t.y. kad kelio nebuvo iki servituto nustatymo 34 kv. m. plote.
Ieškovo nurodytos aplinkybės nuostolių atsiradimui, t.y. kad jis bus priverstas statyti automobilius dabartinėje daržo vietoje ir dėl to turės nuostolių, pagrįstai teismo buvo atmestos, kadangi tai, jog iki servituto nustatymo šalys faktiškai naudojosi keliu ir papildomos vietos automobilių stovėjimui nebuvo reikalingos, leidžia daryti išvadą, kad servituto nustatymas nesudaro būtinybės ieškovui naikinti turimą daržą.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalauja vienkartinės kompensacijos dėl servituto nustatymo, ieškovo pareiga buvo įrodyti, kad jo prašomos priteisti vienkartinės kompensacijos – 40000 Lt dėl sklypo nuvertėjimo ir 5806,14 Lt (šioje dalyje ieškovas palaiko savo reikalavimus apeliaciniu skundu) dėl kelio servituto įrengimo, yra ieškovo nuostoliais. LR CK 4.129 str. numato nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimą, šioje byloje ir buvo nagrinėjamos aplinkybės, kokio dydžio nuostolius patiria dėl servituto nustatymo ieškovas, todėl teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas. Dalyje dėl 40000 Lt priteisimo už sklypo nuvertėjimą teismas netenkino ieškovo reikalavimų pagrįstai, nes Baltijos turto vertinimo agentūros pažymoje ( b. l. 26-38 ) nėra išvadų dėl reikšmingos byloje aplinkybės – kokia dalimi turto vertę sumažina tai, jog priimamas teismo sprendimas nustatyti servitutą, palyginus su tuo, jog dalimi žemės sklypo faktiškai naudojasi kitas bendrasavininkis pravažiavimui, nors toks naudojimasis nėra įregistruotas nustatyta tvarka. Kadangi šioje pažymoje nėra išvadų dėl reikšmingos byloje aplinkybės, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė nuostolių dėl vertės sumažėjimo teismo sprendimu nustačius servitutą, dydžio.
Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog servituto nustatymo vietoje buvo kelias, pagrįstas. Vilniaus m. pirmos apylinkės teismo 2004-07-13 sprendime nurodyta, kad S. P. neturi privažiavimo prie savo namų valdos, šią išvadą teismas daro iš LR Žemėtvarkos ir teisės departamento 2000-08-11 pranešimo Vilniaus apskrities viršininkui (b.l. 19, civilinėje byloje Nr. 2-1437-28/2007). Šiame pranešime nurodyta, kad bendras įvažiavimas į namo bendrasavininkių S. P. ir V. M. namų valdą priskirtas V. M., ko pasėkoje S. P. neturi galimybės įvažiuoti prie nuosavybės teise turimų pastatų bei žemės klypo. Ši pažyma yra įrodymu, patvirtinančiu atsakovės teigimą, kad keliu ji naudojosi bendrai daugiau bei 30 metų. Teismas pagrįstai įvertino kaip įrodytą šiais įrodymais atsakovės poziciją, nes ieškovas nepateikė byloje papildomų įrodymų savo paaiškinimui apie bendro kelio nebuvimą įrodyti.
Ieškovo nurodyti apeliaciniame skunde procesinės teisės pažeidimai – jog atsakovę atstovavo įgaliojimų nepateikęs atstovas R. V. R. atmestini, nes šio atstovo paaiškinimų teismas nevertino kaip įrodymų, teismo išvados buvo padarytos remiantis kitais įrodymais byloje, todėl net ir tuo atveju, jei būtų pripažintas atstovavimas netinkamu, dėl šio pažeidimo byla negalėjo būti išspręsta neteisingai (LR CPK 329 str. 1 d. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. , teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.