Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl UAB „XXXX“ turto pasisavinimo, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 140 MGL (18 200 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį dėl PVM sąskaitų faktūrų, prekių priėmimo – perdavimų aktų klastojimo (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl apgaulingos UAB „XXXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymo – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį), po to dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda.

A. S. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „XXXX“, registruotos XXXX m. sausio XX d. Valstybinės įmonės Registrų centro, Alytaus filiale, įmonės kodas Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „XXXX“ turtą, XXXX m. kovo –XXXX m. balandžio mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku, Vilniaus ir Alytaus miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, padedant A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariams: A. K., A. Z., B. Š., R. A. ir kitiems ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytiems tos pačios organizuotos grupės nariams, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „XXXX“ priklausantį turtą – 80 063 Lt, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. S. iš A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nario B. Š. už ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo minėtos organizuotos grupės narių – A. K., R. A. ir kitų ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytų tos pačios organizuotos grupės narių, suklastotus dokumentus: UAB „XXXX XXX“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. XXXXX, prie jos pridedamą XXXX m. kovo XX d. prekių priėmimo – perdavimo aktą Nr. X, UAB „XXXX XXX“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. XXXXX ir prie jos pridedamą XXXX m. kovo XX d. prekių priėmimo – perdavimo aktą Nr. X, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „XXXX XXX“ neva pardavė, o UAB „XXXX“ neva nupirko paslaugų ir prekių iš viso už 80 063 Lt, bei perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB „XXXX“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „XXXX“ buhalterinę apskaitą bei nurodė pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus iš UAB „XXXX“ bankinės sąskaitos mokėjimo pavedimais apmokėti už minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas. UAB „XXXX“ finansininkai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB „XXXX XXX“ ir UAB „XXXX“ jokių sandorių nėra įvykę, XXXX m. balandžio X d. mokėjimo pavedimu Nr. XXX iš UAB „XXXX“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „Nord/LB Lietuva“ pervedė į UAB „XXXX“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“ 80 063 Lt. A. K. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, dalį UAB „XXXX“ pervestų pinigų iš UAB „XXXX XXX“ banko sąskaitos bankiniais pavedimais pervedė į UAB „XXXXX“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“ bei likusią dalį pinigų į UAB „XXXX XXX“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“ ir kartu su R. A. visus UAB „XXXX“ pervestus pinigus iš UAB „XXXX XXX“ ir UAB „XXXXX“ banko sąskaitų XXXX m. balandžio X d. bankomate Nr. XX, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgrynino ir per kitus organizuotos grupės narius, t. y. A. Z. ir B. Š. XXXX m. balandžio X d., Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje, perdavė šiuos pinigus A. S. Tačiau ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalį organizuotos grupės nariai pasiliko sau už suklastotų dokumentų išrašymą. A. S. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtu būdu gautus UAB „XXXX“ priklausančius pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatytiems asmeniniams poreikiams.

A. S. taip pat nuteistas už tai, kad XXXX m. kovo – XXXX m. balandžio mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku, Vilniaus ir Alytaus miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, padedant A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariams A. K., R. A. ir kitiems ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytiems tos pačios organizuotos grupės nariams, pagamino netikrus ir panaudojo suklastotus tikrus bei pagamintus netikrus dokumentus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. S. kompiuterinės technikos pagalba bei UAB „XXXX XXX“ vardu įgytų PVM sąskaitų faktūrų blankus, serija LEB Nr. XXXXX ir serija LEB Nr. XXXXX, atspausdinus melagingus duomenis ir surašius melagingus prie minėtų PVM sąskaitų faktūrų pridedamus XXXX m. kovo XX d., XXXX m. kovo XX d. prekių priėmimo – perdavimo aktus Nr. X ir Nr. X, apie minėtos įmonės tariamai UAB „XXXX“ parduotas paslaugas ir prekes iš viso už 80 063 Lt, tame tarpe 12 213 Lt PVM, o organizuotos grupės nariui R. A., A. K. nurodymu, minėtuose dokumentuose surašytus žinomai melagingus duomenis patvirtinus savo kaip UAB „XXXX XXX“ direktoriaus parašu ir A. K. šiuos suklastotus dokumentus per A. Z. ir B. Š. perdavus A. S., pastarasis žinodamas, kad UAB „XXXX XXX“ realiai UAB „XXXX“ jokių paslaugų ar prekių nepardavė, kaip UAB „XXXX“ generalinis direktorius, pasirašė minėtus dokumentus ir tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus. A. S., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus XXXX m. kovo – XXXX m. balandžio mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku pateikė UAB „XXXX“, esančios (duomenys neskelbtini), finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „XXXX“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu juos panaudojo. UAB „XXXX“ finansininkams minėtų netikrų ir suklastotų dokumentų pagrindu, banko pavedimu iš UAB „XXXX“ banko sąskaitos į UAB „XXXX XXX“ banko sąskaitą pervedus 80 063 Lt, UAB „XXXX“ buvo padaryta didelė – 80 063 Lt materialinė žala.

A. S. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad XXXX m. kovo – XXXX m. gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku, Alytaus mieste, veikdamas vieninga tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „XXXX“ buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „XXXX“ XXXX metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės, rezultatų, įvertinti turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. S. būdamas UAB „XXXX“ registruotos XXXX m. sausio XX d. Valstybinės įmonės Registrų centro, Alytaus filiale, įmonės kodas Nr. XXXXX, (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „XXXX“ turtą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Įstatymo) (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė XXXX m. metų laikotarpio UAB „XXXX“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė Įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir pažeidė 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykius“. Taip pat A. S. XXXX m. kovo – XXXX m. gegužės mėnesių laikotarpiu, žinodamas, kad tarp UAB „XXXX XXX“ ir UAB „XXXX“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „XXXX“ buhalterinę apskaitą įtraukė A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės narių A. K., R. A., A. Z., B. Š. ir kitų ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytų tos pačios organizuotos grupės narių suklastotus ir pateiktus dokumentus: UAB „XXXX XXX“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. XXXXX, prie jos pridedamą XXXX m. kovo XX d. prekių priėmimo – perdavimo aktą Nr. X, UAB „XXXX XXX“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. XXXXX ir prie jos pridedamą XXXX m. kovo XX d. prekių priėmimo – perdavimo aktą Nr. X, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB „XXXX“ pirko paslaugas ir prekes iš UAB „XXXX XXX“ ir už jas apmokėjo.

A. S. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad XXXX m. kovo – XXXX m. gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku, Vilniaus ir Alytaus miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, padedant A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariams A. K., R. A., A. Z., B. Š. ir kitiems ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytiems tos pačios organizuotos grupės nariams, apgaule UAB „XXXX“ naudai įgijo turtinę teisę į 12 213 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. S. iš A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nario B. Š. už ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, sutiko įsigyti jo vadovaujamai UAB „XXXX“ PVM sąskaitų faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „XXXX“ parduotas paslaugas ir prekes, siekiant sumažinti UAB „XXXX“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ir pateikė B. Š. UAB „XXXX“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose, kaip tariamai parduodamos UAB „XXXX“. B. Š. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. S. gautus duomenis per A. Z. pateikė A. K., kuris į jo paties suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės narių faktiškai valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „XXXX XXX“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų blankus, serija LEB Nr. XXXXX ir serija LEB Nr. XXXXX įrašė A. S. pateiktus duomenis ir surašė melagingus PVM sąskaitų faktūrų pridedamus XXXX m. kovo XX d., XXXX m. kovo XX d. prekių priėmimo – perdavimo aktus Nr. X ir Nr. X, apie minėtos įmonės tariamai UAB „XXXX“ parduotas paslaugas ir prekes iš viso už 80 063 Lt, tame tarpe 12 213 Lt PVM, o organizuotos grupės nariui R. A., A. K. nurodymu, minėtuose dokumentuose įrašytus žinomai melagingus duomenis patvirtinus savo kaip UAB „XXXX XXX“ direktoriaus parašu, A. K. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus per A. Z. perdavė organizuotos grupės nariui B. Š., o šis A. S.

A. S. toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal B. Š. jam pateiktus dokumentus sandoriai nėra įvykę, kaip UAB „XXXX“ generalinis direktorius, pasirašė minėtus dokumentus ir šiuos netikrus dokumentus kartu su minėtomis suklastotomis PVM sąskaitomis faktūromis perdavė UAB „XXXX“ finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „XXXX“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas. UAB „XXXX“ finansininkai nežinodami, kad A. S. pateiktose UAB „XXXX XXX“ PVM sąskaitose faktūrose ir kituose specialios apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos ir prekės realiai UAB „XXXX“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros bei kiti dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB „XXXX“ buhalterinę apskaitą ir į UAB „XXXX“ XXXX metų kovo mėnesio PVM deklaraciją, šios deklaracijos „Pirkimo (importo) PVM“ skilties 40 eilutėje nurodydami 12 213 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „XXXX“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų paslaugų ir prekių pirkimo PVM minėtais mėnesiais bei skilties „Mokėtina į biudžetą (gražintina iš biudžeto) PVM suma“ 13 (14) eilutėje sumažindami 12 213 Lt UAB „XXXX“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir šią deklaraciją 2004­ m. gegužės 25 d. pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) Alytaus apskrities skyriaus, esančio Jotvingių g. 8, Alytuje, darbuotojams.

A. S. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad XXXX m. gegužės mėnesio laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku, Alytaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. S. žinodamas, kad pagal UAB „XXXX XXX“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. XXXXX ir prie jos pridedamą XXXX m. kovo XX d. prekių priėmimo ­perdavimo aktą Nr. X, bei PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. XXXXX ir prie jos pridedamą XXX m. kovo XX d. prekių priėmimo – perdavimo aktą Nr. X, sandoriai tarp UAB „XXXX XXX“ ir UAB „XXXX“ nėra įvykę, nurodė UAB „XXXX“ finansininkams pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus užpildyti XXXX m. kovo mėnesio UAB „XXXX“ PVM deklaraciją. UAB „XXXX“ finansininkai nežinodami, kad minėti dokumentai yra suklastoti, A. S. nurodymu užpildė UAB „XXXX“ XXXX m. kovo mėn. PVM deklaraciją ir jos „Pirkimo (importo) PVM“ skilties 40 eilutėje nurodė 12 213 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „XXXX“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų paslaugų ir prekių pirkimo PVM minėtais mėnesiais, bei skilties „Mokėtina į biudžetą (gražintina iš biudžeto) PVM suma“ 13 (14) eilutėje sumažino 12 213 Lt UAB „XXXX“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM, o A. S., žinodamas, kad PVM deklaracijoje yra įrašyti melagingi duomenys, kaip UAB „XXXX“ generalinis direktorius, pasirašė minėtą XXXX m. kovo mėnesio UAB „XXXX“ PVM deklaraciją ir UAB „XXXX“ finansininkams 2004 m. gegužės 25 d., nurodė minėtą suklastotą PVM deklaraciją pateikti VMI Alytaus apskrities skyriaus, esančio Jotvingių g. 8, Alytuje, darbuotojams.

A. S. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad XXXX m. kovo – XXXX m. rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku, Vilniaus ir Alytaus miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, padedant A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariams A. K., R. A., A. Z., B. Š. ir kitiems ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytiems tos pačios organizuotos grupės nariams, apgaule UAB „XXXX“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 10 177,5 Lt pelno mokesčio, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. S. iš A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nario B. Š. už ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, sutiko įsigyti jo vadovaujamai UAB „XXXX“ PVM sąskaitų faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „XXXX“ parduotas paslaugas ir prekes, siekiant sumažinti UAB „XXXX“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, ir pateikė B. Š. UAB „XXXX“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose ­faktūrose ir kituose dokumentuose, kaip tariamai parduodamos UAB „XXXX“. B. Š. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. S. gautus duomenis per A. Z. pateikė A. K., kuris į jo paties suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės narių faktiškai valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „XXXX XXX“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų blankus, serija LEB Nr. XXXXX ir serija LEB Nr. XXXXX įrašė A. S. pateiktus duomenis ir surašė melagingus PVM sąskaitų faktūrų pridedamus XXXX m. kovo XX d., XXXX m. kovo XX d. prekių priėmimo – perdavimo aktus Nr. X ir Nr. X, apie minėtos įmonės tariamai UAB „XXXX“ parduotas paslaugas ir prekes, iš viso už 80 063 Lt. Organizuotos grupės nariui R. A., A. K. nurodymu, minėtuose dokumentuose įrašytus žinomai melagingus duomenis patvirtinus savo kaip UAB „XXXX XXX“ direktoriaus parašu, A. K. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus per A. Z. perdavė organizuotos grupės nariui B. Š., o šis A. S.

A. S. toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal B. Š. jam pateiktus dokumentus sandoriai nėra įvykę, kaip UAB „XXXX“ generalinis direktorius, pasirašė minėtus dokumentus ir šiuos netikrus dokumentus kartu su minėtomis suklastotomis PVM sąskaitomis faktūromis perdavė UAB „XXXX“ finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „XXXX“ buhalterinę apskaitą bei pelno mokesčio deklaracijas. UAB „XXXX“ finansininkai nežinodami, kad A. S. pateiktose UAB „XXXX XXX“ PVM sąskaitose faktūrose ir kituose specialios apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos ir prekės realiai UAB „XXXX“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros bei kiti dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB „XXXX“ buhalterinę apskaitą, kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir UAB „XXXX“ pelno mokesčio deklaraciją už XXXX metus, šios deklaracijos „Bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis))“ skilties 77 eilutėje nurodydami 67 850 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną, o „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ skilties 112 eilutėje nurodydami 10 177,5 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, ir šią deklaraciją 2005 m. rugsėjo 30 d. pateikė VMI Alytaus apskrities skyriaus, esančio Jotvingių g. 8, Alytuje, darbuotojams.

A. S. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad XXXX m. balandžio mėnesio laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku, Alytaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. S. žinodamas, kad pagal UAB „XXXX XXX“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. XXXXX ir prie jos pridedamą XXXX m. kovo XX d. prekių priėmimo – ­perdavimo aktą Nr. X bei PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. XXXXX ir prie jos pridedamą XXXX m. kovo XX d. prekių priėmimo – perdavimo aktą Nr. X, sandoriai tarp UAB „XXXX XXX“ ir UAB „XXXX“ nėra įvykę, nurodė UAB „XXXX“ finansininkams pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus užpildyti XXXX m. kovo mėnesio UAB „XXXX“ PVM deklaraciją. UAB „XXXX“ finansininkai nežinodami, kad minėti dokumentai yra suklastoti, A. S. nurodymu, užpildė UAB „XXXX“ XXXX metų UAB „XXXX“ pelno mokesčio deklaraciją ir jos „Bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis))“ skilties 77 eilutėje nurodė 67 850 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną, o „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ skilties 112 eilutėje nurodė 10 177,5 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, o A. S., žinodamas, kad pelno mokesčio deklaracijoje yra įrašyti melagingi duomenys, kaip UAB „XXXX“ generalinis direktorius, pasirašė minėtą XXXX m. kovo mėnesio UAB „XXXX“ pelno mokesčio deklaraciją ir UAB „XXXX“ finansininkams 2005 m. rugsėjo 30 d., nurodė minėtą suklastotą pelno mokesčio deklaraciją pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Alytaus apskrities skyriaus, esančio Jotvingių g. 8, Alytuje, darbuotojams.

Vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. S. baudžiamasis procesas dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

A. S. gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas ir galimus esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendžio motyvuojamąja dalimi, kurioje kvalifikuojant nuteistojo veiką pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nurodoma, kad nuteistais A. S. pasisavino ne 80 063 Lt, o 50 000 Lt. Prokuroras skunde nurodo, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi darydami nusikalstamą veiką visi bendrininkai turėjo vieningą tyčią pasisavinti pinigus.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ši Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis, kvalifikuojant A. S. nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnio 2 dalį iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, tačiau netinkamai motyvuota. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad turi būti patikslinta nuosprendžio motyvuojamoji dalis. Dėl to pirmosios instancijos nuosprendis nekeičiamas, tačiau patikslinamas šio nuosprendžio motyvuojamoje dalyje. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad A. S., būdamas UAB „XXXX“ generaliniu direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „XXXX“ turtą, XXXX m. kovo – XXXX m. balandžio mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku, Vilniaus ir Alytaus miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, padedant A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariams: A. K., A. Z., B. Š., R. A. ir kitiems ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytiems tos pačios organizuotos grupės nariams, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „XXXXX“ priklausantį turtą, t. y. 80 063 Lt (t. 5, b. l. 29-30). Tačiau atitinkamai nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad nuteistasis (tuo metu kaltinamasis A. S.) prisipažino, jog pasisavino tik 50 000 Lt, o kita dalis nuo pervestos pinigų sumos liko nusikaltimo bendrininkams už suklastotų dokumentų išrašymą, todėl laikytina, kad nuteistasis pasisavino 50 000 Lt, o ne 80 063 Lt grynaisiais pinigais (t. 5, b. l. 38).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo objektas – visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės subjektų turtinės teisės. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Šis nusikaltimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Remiantis formuojama teismų praktiką svarbu pažymėti, kad nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai kaltininkas įgijo pinigines lėšas ir pagal savo valią su jomis galėjo atlikti bet kokius veiksmus. Todėl neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka BK 183 straipsnio sudėtį.

Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes nurodo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu A. S. buvo UAB „XXXXX“ generalinis direktorius bei vienintelis akcininkas, todėl jam, kaip šios bendrovės generaliniam direktoriui, buvo suteikti įgaliojimai atstovauti UAB „XXXX“ atliekant visas procedūras, susijusias su įmonės valdymu, taip pat pasirašyti visus finansinius dokumentus ir sutartis. Tai reiškia, kad nuteistasis turėjo juridiškai apibrėžtus įgaliojimus bendrovės turtui, todėl UAB „XXXX“ turtas buvo jo žinioje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bendrovės turtas net ir vieninteliam akcininkui taip pat yra svetimas turtas. Byloje nustatyta, jog A. S. suvokė savo veikos neteisėtumą, pasekmių kilimą ir norėjo taip veikti bei siekė pasekmių, t. y. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad naudojosi suklastotais dokumentais: UAB „XXXX XXX“ PVM sąskaitomis faktūromis, serija LEB Nr. XXXXX ir serija LEB Nr. XXXXX ir prie jų pridėtais prekių priėmimo – perdavimo aktais Nr. X ir Nr. X, kuriuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija ir šių dokumentų pagrindu UAB „XXXX“ pervedė į UAB „XXXX XXX“ 80 063 Lt. UAB „XXXX XXX“ dalį UAB „XXXX“ pervestų piniginių lėšų pervedė UAB „XXXX“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kiti nusikaltimo bendrininkai UAB „XXXX“ pervestus 80 063 Lt iš bankinių sąskaitų nuėmė grynaisiais ir disponavo šiais pinigais savo nuožiūra, t. y. 50 000 Lt perdavė A. S. (nuteistasis prisipažino gavęs pinigus) (t. 4, b. l. 104-105), o kitą pinigų dalį pasiliko sau už suklastotų dokumentų išrašymą. Nusikaltimo bendrininkai veikdami organizuota grupe ir atlikdami tokius veiksmus, veikė taip pat tiesiogine tyčia, t. y. aiškiai suprato, kad UAB „XXXX“ turtą paverčia savo (taip pat ir nuteistojo) nuosavybe, ir norėjo taip veikti. Tokiu atveju visų kaltininkų atsakomybė dėl pasisavinto turto yra solidari. Todėl konstatuojama, kad A. S. kartu su kitais bendrininkais pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „XXXX“ priklausantį turtą – 80 063 Lt grynaisiais pinigais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad nuosprendžio motyvuojamoji dalis turi būti patikslinta ir nustatyta, kad A. S. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „XXXX“ priklausantį turtą – 80 063 Lt grynaisiais pinigais.

Taip pat prokuroras skunde prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria nutrauktas baudžiamasis procesas prieš A. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl turtinės prievolės panaikinimo apgaule 10 177,5 Lt pelno mokesčio sumai bei pelno mokesčio deklaracijos suklastojimo ir panaudojimo, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje dėl turtinės prievolės panaikinimo apgaule 10 177,5 Lt pelno mokesčio sumai ir BK 300 straipsnio 1 dalį dėl pelno mokesčio deklaracijos suklastojimo ir panaudojimo. Tokį apeliacinio skundo argumentą prokuroras argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pakanka įrodymų dėl šių nuskalstamų veikų padarymo, tačiau neatsižvelgė į nusikaltimų padarymo laiką.

Šis prokuroro skundo argumentas taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prokuroro apeliaciniame skunde yra padaryta techninė klaida, neteisingai nurodant, jog nuteistasis A. S. padarė BK 182 straipsnyje 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nuosprendyje nurodytais veiksmais, t. y. apgaule UAB „XXXX“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 10 177,5 Lt pelno mokesčio (t. 5, b. l. 40). Akivaizdu, kad tokiais veiksmais A. S. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroras apeliaciniame skunde suklydo ir neteisingai nurodė BK 182 straipsnio 2 dalį, todėl tai vertinama kaip techninė klaida.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1, 2 dalyse. Tačiau dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, baudžiamoji byla nutraukta esant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties sąlygoms (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas b papunktis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. S. BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė 2004 m. gegužės 25 d., t. y. kada nuteistojo nurodymu buvo suklastota PVM deklaracija ir pateikta VMI Alytaus apskrities skyriui. Kauno apygardos teismo nuomone, penkerių metų senaties terminas suėjo 2009 m. gegužės 25 d. (t. 5, b. l. 42).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktos išvados interpretavimu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo pagrindas yra asmens pavojingumo praradimas. BK 95 straipsnyje numatytos trys sąlygos, kurių visuma leidžia teigti, kad asmuo tapo nepavojingas. Pirma sąlyga yra ta, kad nuo nusikalstamos veikos turi būti praėję BK 95 straipsnio 1 dalyje numatyti terminai, antra – nusikalstamą veiką padaręs asmuo įstatymo nustatytu terminu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, ir trečia – nusikalstamą veiką padaręs asmuo įstatymo nustatytu terminu nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju po A. S. padarytų nusikalstamų veikų (dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį dėl turtinės prievolės panaikinimo apgaule 10 177,5 Lt pelno mokesčio bei pelno mokesčio deklaracijos suklastojimo ir panaudojimo) nėra praėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos pirmosios instancijos teisme (BK 95 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu BK 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje byloje nusikalstamos veikos laikui nustatyti yra reikšmingos dvi datos: 1) 2004 m. gegužės 25 d., kai UAB „XXXX“ direktoriaus A. S. nurodymu finansininkams užpildžius 2004 m. kovo mėnesio suklastota PVM deklaracija buvo pateikta VMI Alytaus apskrities skyriui; 2) 2005 m. rugsėjo 30 d., kai UAB „XXXX“ direktoriaus A. S. nurodymu finansininkai pateikė VMI Alytaus apskrities skyriui suklastotą pelno mokesčio deklaraciją už 2004 metus, joje nurodydami 10 177,5 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį.

Pirmosios instancijos teismas nusikaltimų padarymo laiką susiejo su A. S. nurodymu suklastotą PVM deklaraciją pateikiant VMI Alytaus apskrities skyriui ir nustatė, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos 2004 m. gegužės 25 d. Tai tapo pagrindu konstatuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis teismas nurodo, kad atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo laiką, kai UAB „XXXX“ direktoriaus A. S. nurodymu finansininkai pateikė VMI Alytaus apskrities skyriui suklastotą pelno mokesčio deklaraciją už 2004 metus, nurodydami 10 177,5 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad skunde ginčijamos nusikalstamos veikos buvo baigtos 2005 m. rugsėjo 30 d., o ne 2004 m. gegužės 25 d. Todėl 2005 m. rugsėjo 30 d. laikoma nusikaltimo padarymo laiku. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formos (tyčia ar dėl neatsargumo), sunkumo laipsnio (lengvas, apysunkis, sunkus ar labai sunkus). A. S. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2005 m. rugsėjo 30 d. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalį nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje yra nesunkūs, todėl remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu yra nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nuosprendį A. S. priėmė 2009 m. gruodžio 7 d., t. y. likus daugiau nei vieneriems metams iki įstatyme numatyto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pabaigos.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendyje dėl A. S. BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl turtinės prievolės panaikinimo apgaule 10 177,5 Lt pelno mokesčio sumai bei pelno mokesčio deklaracijos suklastojimo ir panaudojimo) numatytų nusikalstamų veikų nepagrįstai bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Esant šioms aplinkybėms, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė:

A. S. 2004 m. kovo – 2005 m. rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku, Vilniaus ir Alytaus miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, padedant A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariams A. K., R. A., A. Z., B. Š. ir kitiems ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytiems tos pačios organizuotos grupės nariams, apgaule UAB „XXXX“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 10 177,5 Lt pelno mokesčio, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. S. iš A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nario B. Š. už ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, sutiko įsigyti jo vadovaujamai UAB „XXXX“ PVM sąskaitų faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „XXXX“ parduotas paslaugas ir prekes, siekiant sumažinti UAB „XXXX“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, ir pateikė B. Š. UAB „XXXX“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose ­faktūrose ir kituose dokumentuose, kaip tariamai parduodamos UAB „XXXX“. B. Š. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. S. gautus duomenis per A. Z. pateikė A. K., kuris į jo paties suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės narių faktiškai valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „XXXX XXX“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų blankus, serija LEB Nr. XXXXX ir serija LEB Nr. XXXXX įrašė A. S. pateiktus duomenis ir surašė melagingus PVM sąskaitų faktūrų pridedamus XXXX m. kovo XX d., XXXX m. kovo XX d. prekių priėmimo –perdavimo aktus Nr. X ir Nr. X, apie minėtos įmonės tariamai UAB „XXXX“ parduotas paslaugas ir prekes, iš viso už 80 063 Lt. Organizuotos grupės nariui R. A., A. K. nurodymu, minėtuose dokumentuose įrašytus žinomai melagingus duomenis patvirtinus savo kaip UAB „XXXX XXX“ direktoriaus parašu, A. K. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus per A. Z. perdavė organizuotos grupės nariui B. Š., o šis A. S.

A. S. toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal B. Š. jam pateiktus dokumentus sandoriai nėra įvykę, kaip UAB „XXXX“ generalinis direktorius, pasirašė minėtus dokumentus ir šiuos netikrus dokumentus kartu su minėtomis suklastotomis PVM sąskaitomis faktūromis perdavė UAB „XXXX“ finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „XXXX“ buhalterinę apskaitą bei pelno mokesčio deklaracijas. UAB „XXXX“ finansininkai nežinodami, kad A. S. pateiktose UAB „XXXX XXX“ PVM sąskaitose faktūrose ir kituose specialios apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos ir prekės realiai UAB „XXX“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros bei kiti dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB „XXXX“ buhalterinę apskaitą, kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir UAB „XXXX“ pelno mokesčio deklaraciją už XXXX metus, šios deklaracijos „Bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis))“ skilties 77 eilutėje nurodydami 67 850 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną, o „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ skilties 112 eilutėje nurodydami 10 177,5 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, ir šią deklaraciją 2005 m. rugsėjo 30 d. pateikė VMI Alytaus apskrities skyriaus, esančio Jotvingių g. 8, Alytuje, darbuotojams.

A. S. XXXX m. balandžio mėnesio laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku, Alytaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. S. žinodamas, kad pagal UAB „XXXX XXX“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. XXXXX ir prie jos pridedamą XXXX m. kovo XX d. prekių priėmimo – ­perdavimo aktą Nr. X bei PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. XXXXX ir prie jos pridedamą XXXX m. kovo XX d. prekių priėmimo – perdavimo aktą Nr. X, sandoriai tarp UAB „XXXX XXX“ ir UAB „XXXX“ nėra įvykę, nurodė UAB „XXXX“ finansininkams pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus užpildyti XXXX m. kovo mėnesio UAB „XXXX“ PVM deklaraciją. UAB „XXXX“ finansininkai nežinodami, kad minėti dokumentai yra suklastoti, A. S. nurodymu, užpildė UAB „XXXX“ XXXX metų UAB „XXXX“ pelno mokesčio deklaraciją ir jos „Bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis))“ skilties 77 eilutėje nurodė 67 850 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną, o „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ skilties 112 eilutėje nurodė 10 177,5 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, o A. S. žinodamas, kad pelno mokesčio deklaracijoje yra įrašyti melagingi duomenys, kaip UAB „XXXX“ generalinis direktorius pasirašė minėtą XXXX m. kovo mėnesio UAB „XXXX“ pelno mokesčio deklaraciją ir XXXX m. rugsėjo XX d. UAB „XXXX“ finansininkams nurodė minėtą suklastotą pelno mokesčio deklaraciją pateikti VMI Alytaus apskrities skyriaus, esančio Jotvingių g. 8, Alytuje, darbuotojams.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą A. S. šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje dėl turtinės prievolės panaikinimo apgaule 10 177,5 Lt pelno mokesčio sumai bei pelno mokesčio deklaracijos suklastojimo ir panaudojimo). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo A. S. padarytos nusikalstamos veikos yra ekonominio pobūdžio, todėl manytina, kad nuteistojo atžvilgiu būtų adekvatu taikyti būtent ekonominio pobūdžio sankcijas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nuteistajam už inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrus baudas neperžengiant prokuroro apeliacinio skundo ribų, o jų dydžius nustatant įstatymo sankcijos ribose (BK 47 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

n usprendžia:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės panaikinimo apgaule 10 177,5 Lt pelno mokesčio sumai bei pelno mokesčio deklaracijos suklastojimo ir panaudojimo) baudžiamasis procesas nutrauktas pritaikius BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jam paskirti:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio baudą.

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, taikant apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdą, šiuo nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 155 MGL (20 150 Lt) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.