- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 2S-1244-881/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06204-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- T. V.
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-674-590/2011 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei T. V. dėl skolos priteisimo, kuria atsisakyta tenkinti ieškovė D. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės D. S. ieškinį atsakovei T. V. dėl skolos priteisimo atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą, prašydama peržiūrėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą už akių ir jį panaikinti, esant absoliučiam minėto sprendimo negaliojimo pagrindui: 2010 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 882 ieškovė kreipėsi dėl civilinės bylos nutraukimo, atsisakant ieškinio. Šio prašymo teismas nevertino, nes apie jį nieko nekalbama sprendime už akių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nusprendė, jog ieškovės argumentai, kad teismas nevertino ieškovės prašymo dėl atsisakymo nuo ieškinio, visiškai nepagrįsti. 2011 m. sausio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje, prieš priimdamas sprendimą už akių, teismas išnagrinėjo ieškovės 2010 m. gruodžio 3 d. prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio. Teismas protokoline nutartimi netenkino ieškovės prašymo. Buvo nustatyta, kad prašymą pasirašė advokatas T. Urbaitis, kuris pagal 2010 m. liepos 9 d. atstovavimo sutartį neturi įgaliojimų atsisakyti ieškinio, nes tokia advokato teisė nėra atskirai aptarta atstovavimo sutartyje, kaip to reikalauja CPK 59 straipsnio 2 dalyje. Ieškovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl prašymo peržiūrėti sprendimą už akių teismas netenkino (CPK 288 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą už akių, patenkinti ieškovės D. S. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir bylą nutraukti, grąžinti ieškovei 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, priteisti iš atsakovės 1 500 Lt už atskirojo skundo paruošimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, nevertino ir skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Ieškovė prieš mėnesį iki teismo posėdžio dienos – 2010 m. gruodžio 3 d. – pateikė ieškinio atsisakymą ir negavo jokios teismo nutarties, kuria būtų priimtas ar atmestas ieškinio atsisakymas, todėl pagrįstai manė, kad teismo posėdis 2011 m. sausio 6 d. neįvyks, nes neturėjo duomenų apie ieškinio atsisakymą.
2. Šioje byloje priėmus sprendimą už akių, pažeidžiamas pagrindinis civilinio proceso tikslas (teisingai išnagrinėti bylą), taip pat absoliuti ieškovės procesinė teisė atsisakyti ieškinio. Pirmosios instancijos teismas taikė ieškovei teisinę sankciją dėl neatvykimo į teismo parengiamąjį posėdį, nenustatęs ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
3. Formaliai įvertinus ieškovės neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį faktinę aplinkybę, turi būti nustatytas jos piktnaudžiavimo procesu faktas, todėl teismas turi vadovautis pagrindine teismo priederme teisingai išspręsti bylą.
4. Sprendime už akių nepasisakyta dėl to, ar ieškovės neatvykimo į teismo posėdį faktinė aplinkybė leidžia teigti ir daryti išvadą, kad neatvykimu ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ar nepagrįstai vilkino, užtęsė bylos nagrinėjimą. Ieškovė šioje byloje buvo aktyvi, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino šios aplinkybės.
5. Teismas šiurkščiai pažeidė CPK 140 straipsnio 4 dalį, nes ieškovės ieškinio atsisakymo klausimą išsprendė ne motyvuota nutartimi, o protokoline nutartimi. Kadangi ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo teismas neteisėtai išsprendė protokoline nutartimi, apie tai ieškovės neinformavo, konstatuotina, kad ši aplinkybė turėjo esminės įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei ieškovės teisių pažeidimui.
6. Teismas, nustatęs, kad ieškovės advokato pateikta atstovavimo sutartis neatitiko CPK 59 straipsnio 2 dalies reikalavimų, turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, numatytą CPK 115 straipsnyje, ir nutartimi nustatyti terminą ieškovės pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo trūkumui pašalinti – arba pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė įgalino savo advokatą atsisakyti pareikšto ieškinio, arba pateikti pačios ieškovės pasirašytą pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. To nepadaręs teismas pažeidė teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus, kas sudarė prielaidas neteisėto sprendimo už akių priėmimui.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundžiamoje nutartyje teismas nieko nepasisakė apie sprendimo už akių pagrįstumą ir ieškovės procesinių teisių pažeidimą, nevertino ieškovės paaiškinimų.
Atsakovė T. V. pateikė atsiliepimą į ieškovės D. S. atskirąjį skundą, kuriame prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. 2011 m. sausio 6 d. posėdis buvo paskirtas prieš tai vykusio posėdžio metu, į kurį neatvyko nei ieškovė, nei jos atstovas. Apie posėdį atsakovė buvo informuota. Ieškovė nepagrįstai tikėjosi, kad dar iki teismo posėdžio bus išspręstas ieškinio atsisakymo klausimas. Ieškinio atsisakė neįgaliotas tokį veiksmą atlikti asmuo, todėl teismas pagrįstai atsisakymo klausimo nesprendė, o laikė, kad prašymas apskritai nepaduotas. Negavusi jokio atsakymo iš teismo, ieškovė ar jos atstovas privalėjo domėtis proceso eiga.
2. Ieškovės atskirajame skunde nurodyti įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovė taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios keltų pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
3. Ieškovės atskirajame skunde nurodyta, kad jį ruošė ir teikė advokatui pasirašyti UAB „Tikroji turto kaina“ direktorius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijose dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nenumatyta priteisti išlaidų už advokato parašą. Be to, asmuo, prašantis priteisti išlaidas, privalo pateikti įrodymus, kad jas patyrė. Kartu su atskiruoju skundu pateikta sutartis su UAB „Tikroji turto kaina“, iš kurios matyti, kad ieškovė išlaidų dar nepatyrė.
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimamas tuo atveju, jeigu į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo.
Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. Tokio sprendimo panaikinimo bei bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus ir tvarką reglamentuojančio CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės, jeigu konstatuojama, kad šalis neatliko įstatymo nustatytos pareigos šaukiamas atvykti į posėdį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui ir jeigu pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiu būdu teisėjų kolegija, nagrinėdama šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindama skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl pirmiau paminėtos CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo ir ar galėjo spręsti, kad ieškovės pareiškime nurodyti argumentai bei įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Panaikinti vienos iš proceso šalių atžvilgiu priimtą sprendimą už akių teismas gali ir nustatęs proceso teisės normų pažeidimus, tačiau tokiu atveju pagrindas sprendimui panaikinti yra tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės atstovas advokatas T. Ubaitis 2010 m. gruodžio 6 d., likus mėnesiui iki paskirto teismo posėdžio, pateikė teismui pareiškimą dėl ieškovės D. S. ieškinio atsisakymo. Ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovei yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio teisinės pasekmės. CPK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Įgaliojimas atstovui pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti atskirai aptarti įgaliojime (CPK 59 str. 2 d.). Kaip jau minėta, pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikė ieškovės atstovas, tuo tarpu, ieškovės D. S. ir advokato T. Ubaičio pasirašytoje 2010 m. liepos 9 d. atstovavimo sutartyje atskirai nebuvo aptarta atstovo teisė pateikti teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Taigi teismas, nustatęs, jog pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikė neįgaliotas asmuo, privalėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir įsitikinti, kokia yra tikroji ieškovės valia (CPK 115 str.). Kita vertus, jei teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas atsisakyti priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, tokį savo sprendimą, jis, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, turėjo išspręsti motyvuota nutartimi, bet ne protokoline nutartimi.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog esant nors ir su trūkumais pareikštam pareiškimui dėl ieškinio atsisakymo, pirmosios instancijos teismas, ieškovei ar jos atstovui neatvykus į teismo posėdį, neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių, kadangi civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas saisto teismą, ir šis negali nepaisyti šalių valios ar pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo.
Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reguliuojančias ieškinio atsiėmimo institutą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tai turėjo įtakos galimai neteisingam bylos išsprendimui, dėl ko nutartis, kuria buvo atisakyta peržiūrėti sprendimą už akių, o taip pat sprendimas už akių naikinamas, o ieškinio atsisakymo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalimi, 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m vasario 11 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta peržiūrėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą už akių.
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą už akių ir perduoti pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.