- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-31
- Bylos Nr.
- 2YT-820-986/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-03206-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Š.
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis
- Kategorijos
- 2.5.4.10Kiti su paveldėjimu pagal testamentą susiję klausimai
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Š. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo močiutės A. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos paliktą turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, kad jo tėvai R. Š. ir J. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). Jie turėjo du vaikus: pareiškėją ir jo brolį R. Š., gimusį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo mamai tai buvo antra santuoka. (duomenys neskelbtini) ji buvo sudariusi santuoką su V. J., santuokos sudarymo įrašas Nr. 54. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. J.. V. J. mirė (duomenys neskelbtini) dieną. Kadangi J. J. yra pareiškėjo sesuo iš mamos pusės, o šioje byloje teikiamas prašymas dėl palikimo priėmimo iš tėvo Š. pusės, ji šioje byloje neįtraukiama suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjo tėvo R. Š. tėvai (seneliai iš tėvo pusės) buvo B. Š. ir A. Š. (M.). Jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. 42. Seneliai turėjo tris vaikus: pareiškėjo tėvą R. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), A. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) dieną ir J. Š., gimusį (duomenys neskelbtini). Senelis B. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Močiutė A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) dieną. Pareiškėjo tėvas R. Š. mirė (duomenys neskelbtini) dieną. Tėvo broliai A. Š. ir J. Š. santuokų sudarę nebuvo, vaikų neturėjo. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini), J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. Š. mirties liko 83/456 dalys žemės sklypo, kurio paskirtis miškų ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Josvainių k. v., adresas: (duomenys neskelbtini). To paties sklypo 373/456 dalys priklauso pareiškėjui nuosavybės teise. 83/456 sklypo dalis jis paveldėjo 2003-12-16 paveldėjimo teisės liudijimo notarinio registro Nr. 3-9074. 2004 metais kartu su sutuoktine nusipirko 290/456 to sklypo dalis. 2006-10-31 dienos teismo sprendimu nutraukiant santuoką visas 373/456 sklypas atiteko pareiškėjui, nuo 2007-01-03 registruotas kaip pareiškėjo asmeninė nuosavybė. Močiutės A. Š. ir pareiškėjo sklypas niekada nebuvo padalintas, nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka. Kadangi 2003 metais atkūrus nuosavybės teises A. Š. buvo 93 metai, dėl senyvo amžiaus ji negalėjo pati pasirūpinti jai priklausančia žemės sklypo dalimi, pareiškėjas visada prižiūrėjo ir naudojosi visu sklypu. Jis visą laiką naudojasi visu žemės sklypu, prižiūri jame augantį mišką, atlieka išvartų ir sausuolių kirtimus. Žiemą paruošdavo ir atveždavo močiutei malkų, kad ji galėtų kūrenti savo krosnį. Po A. Š. mirties pareiškėjas ir toliau naudojasi visu sklypu, jį prižiūri, viso jam ir A. Š. priklausančio miško medieną naudoja savo reikmėms. Apie dešimt paskutinių gyvenimo metų močiutė gyveno Josvainiuose, socialiniame būste. Nuosavo busto ji neturėjo, ją globojo pareiškėjo paprašyti gretimame bute gyvenę kaimynai. A. Š. mirus, pareiškėjas kartu su broliu palaidojo močiutę. Jis prižiūri močiutės kapą. Po A. Š. mirties liko aukščiau nurodytas žemės sklypas. Dar liko jos rūbai, seni baldai.
Pareiškėjas posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jo močiutė iš tėvo pusės buvo A. Š.. Močiutė kartu su juo turėjo miško dalį, naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Jis močiutę aprūpindavo malkomis iš šio miško, tvarkydavo mišką. Po močiutės mirties 2006 m. pavasarį ir vasarą miške nieko nedarė, nes to neleido daryti gamtinės sąlygos ir apribojimai, miške ūkinė veikla galima tik žiemos metu. Po močiutės mirties taip pat liko jos baldai, kuriuos galėjo pats paiimti, tačiau juos atidavė ją prižiūrėjusiems asmenims.
Pareiškėjo atstovas nurodė, kad A. Š. po jo močiutės A. Š. mirties priėmė palikimą, nes tik jį priėmęs galėjo atiduoti baldus kitiems asmenims. Be to A. Š. rūpinosi ir mišku. Pažymėjo, kad po močiutės mirties miškas (pavasarį/vasarą) net negalėjo būti tvarkomas, nes to neleido gamtinės sąlygos.
Suinteresuotasis asmuo R. Š. patvirtino, kad jo brolis rūpinosi A. Š., jis ją laidojo. Brolis jam minėjo, kad močiutės baldus atidavė ją prižiūrėjusiems asmenims
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti turtą yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (CK 5.11 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo tėvai R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Jie turėjo du vaikus: pareiškėją ir jo brolį R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Pareiškėjo motinai tai buvo antroji santuoka, kadangi ji (duomenys neskelbtini) jau buvo susituokusi su V. J. (santuokos sudarymo įrašas Nr. 54, b. l. 19), jiems santuokoje gimė dukra J. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). V. J. mirė (duomenys neskelbtini) dieną (b. l. 21). Pareiškėjo tėvo R. Š. tėvai (seneliai iš tėvo pusės) buvo B. Š. ir A. Š. (M.) (b. l. 13). Jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. 42 (b. l. 10). Senelis B. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), senelė A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Pareiškėjo tėvas R. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 33). Duomenų apie pareiškėjo tėvo brolių A. Š. (mirusio (duomenys neskelbtini) ir J. Š. (mirusio (duomenys neskelbtini) vaikus nėra (b. l. 30, 31). Po A. Š. mirties liko 83/456 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis miškų ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). To paties sklypo 373/456 dalys priklauso pareiškėjui nuosavybės teise, pagal 2003-12-16 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3-9704 ir 2006-10-31 teismo sprendimą Nr. 2-226-736/2006 (b. l. 22-23). Notarė atsisakė priimti A. Š. pareiškimą palikimui priimti, mirus A. Š., kadangi praleistas terminas palikimui priimti (b. l. 4).
Pareiškėjo A. Š. pareiškime nurodytais ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas (antros eilės įpėdinis) po savo senelės A. Š. mirties (duomenys neskelbtini), nesant pirmos eilės įpėdinių, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas po jo močiutės mirties jai priklausius baldus atidavė ją prižiūrėjusiems asmenims, taigi su palikėjos turtu elgėsi kaip su savu. Be to jis po močiutės mirties rūpinosi ir jai priklausančia miško dalimi. Nors pareiškėjas nurodė, kad A. Š. priklausančią miško dalį jis tvarkė žiemą, t. y. praėjus daugiau nei CK 5.50 str. nustatytam terminui, tačiau tai, ką patvirtino suinteresuotas asmuo ir liudytojas, sąlygojo objektyvios aplinkybės- gamtinės sąlygos, dėl kurių darbas miške pavasario/vasaros metu yra negalimas. Taigi teismo byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).
Iš pareiškėjo valstybei priteistina 4,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jo senelės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti mirusiajai A. Š. priklausiusį turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.