Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-10-12 · Civilinė byla Nr. e2-7831-1080/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
e2-7831-1080/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02977-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dovilė Sadauskaitė
Trečiasis asmuo
notarei A
Ieškovas
A. M.
Advokatai
Irina Lemežytė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-7831-1080/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02977-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.;(S)2.1.2.4.2.6.; 2.1.2.4.2.7.; 3.2.3.8.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Žurienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Irinai Lemežytei,atsakovės atstovui O. Ž.,trečiajam asmeniui notarei A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Koperis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė A. P..

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašo pripažinti 2016 m. rugpjūčio 10 d. tarp ieškovo A. M. ir atsakovų UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ bei UAB „Koperis“ sudarytą Sutartinės hipotekos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir atlyginti dėl to patirtas ieškovo išlaidas; priteisti visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad UAB „Koperis“, atstovaujamas direktoriaus V. M., 2016 m. liepos 20 d. su UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sudarė Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (, pagal kurią atsakovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ įgijo atsakovo UAB „Koperis“ norimą įrangą, o atsakovas UAB „Koperis“ įsipareigojo sumokėti UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sutartyje nustatytą 84 367,50 Eur kainą. Prievolės įvykdymo terminas – 2018 m. liepos 25 d. 2016 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas paprašytas brolio V. M., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), padėti ir bendrovės naudai įkeisti turtą, kaip įkaito davėjas, su UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pasirašė Sutartinės hipotekos sutartį. Pagal Hipotekos sutartį ieškovas įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) ir užtikrino UAB „Koperis“ UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ Lizingo sutartimi prisiimtą 84 367,50 Eur dydžio įsipareigojimą. Pagal Hipotekos sutarties 6 punktą skolininkas UAB „Koperis“ įsipareigojo tinkamai vykdyti pagal Lizingo sutartį prisiimtus įsipareigojimus, užtikrintus Hipotekos sutartimi, o atsakovei UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nustatyta teisė pradėti išieškojimą iš įkeičiamo ieškovo turto ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, kai skolininkas UAB „Koperis“ pagal Lizingo sutartį numatytu laikotarpiu neįvykdys privalomų mokėjimų, taip pat, kitais atvejais, kai UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pagal Lizingo sutartį ar teisės aktuose nustatytais atvejais įgis teisę reikalauti įvykdyti prievolę prieš jos terminą. UAB „Koperis“ pažeidus Lizingo sutartyje nustatytus terminus, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę J. K. dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Notarė atliko vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo yra siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą 79 903,72 EUR, parduodant iš varžytinių įkeistą turtą. Atlikus Vykdomąjį įrašą, jo vykdymas 2018 m. balandžio 24 d. buvo pateiktas vykdyti antstolei Brigitai Palavinskienei, kuri pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 7 d. antstolė turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo ieškovo Hipotekos sutartimi UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ įkeistą turtą bei pradėjo veiksmus dėl šio turto priverstinio pardavimo iš varžytinių. Pradėjus išieškojimo veiksmus iš ieškovo įkeisto turto bei ieškovui pradėjus domėtis, kodėl UAB „Koperis“ nėra įvykdęs UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ Lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, paaiškėjo, jog ieškovas buvo suklaidintas dėl UAB „Koperis“ finansinės padėties, jam buvo pateikta klaidinga informacija apie įmonės turtą ir finansinius įsipareigojimus, o žinodamas visas aplinkybes ieškovas jokiu būdu nebūtų pasirašęs Hipotekos sutarties bei UAB „Koperis“ naudai UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ įkeitęs jam nuosavybės teise priklausančio vienintelio gyvenamojo būsto, todėl Hipotekos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia.

3. Pažymi, kad ieškovui nei jo brolis, atstovaudamas (duomenys neskelbtini), nei UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, prieš pasirašant Hipotekos sutartį, neparodė anksčiau jau pasirašytos Lizingo sutarties, kadangi ieškovas nebuvo jos šalis, o Hipotekos sutartyje buvo nurodyta tik, kad ieškovas įkeičia jam priklausantį turtą, užtikrindamas 84 367,50 EUR dydžio UAB „Koperis“ įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį (kas turtas buvo tikslus Lizingo sutarties dalykas – Hipotekos sutartyje nurodyta nebuvo). Hipotekos sutarties 6 punktas, taip pat neprieštaravo ieškovo brolio teiginiams, jog UAB „Koperis“ galės tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, o, jeigu kas atsitiktų, pirmiau UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ įvykdys savo reikalavimus iš Lizingo sutartimi įgytos įrangos.

4. Teigia, kad Lizingo sutarties šalis buvo finansų įstaiga, todėl jai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai ir ieškovas buvo įsitikinęs, kad pastaroji tinkamai vykdė įstatyminę pareigą, patikrino ir įvertino UAB „Koperis“ finansinę padėtį ir įsitikino, kad pastarasis yra pajėgus vykdyti Lizingo sutartimi prisiimtas prievoles. Juo labiau, kad UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ žinioje lieka Lizingo sutartimi įgyjamas didelės vertės turtas, į kurį pastaroji turi teisę reikšti reikalavimus. Po Hipotekos sutarties pasirašymo ieškovo brolis, kaip atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas, patikino, jog įsipareigojimai yra vykdomi bei ieškovui nėra dėl ko nerimauti. Tik 2019 m. gruodžio mėnesį su ieškovu susisiekus antstoliui ir nurodžius, kad atvyksta su ekspertu įvertinti butą, kuris bus parduodamas iš varžytinių, ieškovas sužinojo, jog UAB „Koperis“ yra įvykdęs tik nedidelę dalį savo įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį, o pagal pasirašytą Hipotekos sutartį Ieškovas buvo įkeitęs jam priklausantį turtą, iš kurio pagal sutartį galėjo būti vykdomas atsakovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ reikalavimų išieškojimas. Ieškovas buvo apgautas ir suklaidintas, dėl ko pasirašė Hipotekos sutartį. Ieškovui buvo pateikta klaidinanti informacija, kad UAB „Koperis“ per atsakovę, kaip lizingo davėją, įsigys vertingą ir jo verslui naudingą įrangą, kuri greitai atsipirks, be to, kad UAB „Koperis“ yra pajėgus įvykdyti visus Lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o nesėkmės atveju – atsakovė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ vykdys išieškojimą pirmiau būtent iš lizingu įsigytos įrangos. Tačiau paaiškėjo, kad UAB „Koperis“ ne tik kad nevykdė savo įsipareigojimų, tačiau atsakovė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsisako nukreipti išieškojimą į įgytą įrangą, iš kurios pagal Lizingo sutartį galėtų būti patenkinti atsakovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ reikalavimai. Ieškovas nėra niekaip susijęs su UAB „Koperis“, nėra šios bendrovės akcininkas ar darbuotojas. Ieškovas, pasirašydamas Hipotekos sutartį, visiškai negavo jokios naudos. Mano, kad Hipotekos sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia dėl ieškovo suklydimo ir apgaulės nuo jos sudarymo momento, o iš ieškovui priklausančio turto, kurio vertė 40 500 EUR ir kuris buvo įkeistas Hipotekos sutartimi, negali būti vykdomas UAB „Koperis“ pagal Lizingo sutartį neįvykdytų atsakovei UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ įsipareigojimų išieškojimas.

5. Atsakovė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Nurodo, kad mano, jog ieškovas neįrodė, kad Hipotekos sutarties sudarymo metu ieškovas suklydo dėl kokios nors esminės ginčijamo sandorio sąlygos, t.y. neįrodė, kad buvo ydingai susiformavusi ieškovo valia Hipotekos sandorio sudarymui. Ieškovas taip pat neįrodė, kad atsakovė sandorio sudarymo metu nuslėpė nuo jo tam tikras esmines šio sandorio sudarymo aplinkybes ar atliko veiksmus, kuriais ieškovas buvo suklaidintas.

7. Atsakovė UAB „Koperis“ ir trečiasis asmuo notarė A. P. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ir atsakovės atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus.

9. Trečiasis asmuo notarė A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad hipotekos sandorių sudaroma nedaug ir ginčo sandorį puikiai atsimena, nes iš televizijoje rodomo projekto buvo žinomos sandorio sudariusių asmenų pavardės. Pažymėjo, kad notarė pirmiausiai atliko žodinę apklausą, paaiškino, kad įkeičiamas turtas už svetimą skolą, sandorio sudarymo pasekmes buvo išaiškintos, visi sandorį pasirašę asmenys susipažino su sandorio sąlygomis. Prašė ieškinį atmesti.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Koperis“ ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2016 m. liepos 20 d. sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria UAB „Koperis“ įsipareigojo mokėti atsakovei UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ įmokas kas mėnesį už lizinguojamą turtą – laidų nužievinimo stakles MG150T su įvairiais priedais, kurių įsigijimo kaina sudarė 172 425 Eur, iš kurių 88 057, 50 Eur UAB „Koperis“ sumokėjo pradiniu įnašu, o likusi 84 367,50 Eur lizingo suma buvo išdėstyta iki 2018 m. liepos 25 d. UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2016 m. rugpjūčio 17 d. įrengimų perdavimo-priėmimo aktu perdavė stakles UAB „Koperis“ valdyti ir naudotis Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ įsipareigojo, kad UAB „Koperis“ įvykdžius visas Sutarties sąlygas, perleisti stakles bendrovės nuosavybėn. Sutarties prievolių įvykdymas buvo užtikrintas ieškovo laidavimu ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. Sutartinės hipotekos sutartimi, pagal kurią ieškovas įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Koperis“ nevykdant lizingo mokėjimų, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2017 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo bendrovę, jos vadovas ir ieškovą, kad nepadengus įsiskolinimo per nustatytą terminą, sutartis bus nutraukta ir bus inicijuoti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai. UAB „Koperis“ nustatytu terminu skolos nesumokėjus, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2017 m. gegužės 1 d. nutraukė Sutartį ir 2018 m. balandžio 24 d. notarė atliko vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 79 903,72 Eur skolos išieškojimo iš turto. Vykdomasis įrašas 2018 m. balandžio 25 d. pateiktas vykdyti antstoliui, kuris jo pagrindu pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2019 m. gegužės 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigta. UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ vykdomąjį įrašą perdavė vykdyti kitam antstoliui ir užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimti antstolio patvarkymai išsiųsti ieškovui.

11. Ieškovas teigia, kad ieškovas Hipotekos sandorį sudarė apgautas ir suklaidintas, todėl jį prašo panaikinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalies ir 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis)

12. Ieškovas ginčija Hipotekos sutartį, nurodydamas, kad ji sudaryta jam suklydus, t.y. jam buvo pateikta klaidinanti informacija, kad UAB „Koperis“ per atsakovę, kaip lizingo davėją, įgis vertingą ir jo verslui naudingą įrangą, kuri greitai atsipirks, UAB „Koperis“ yra pajėgi įvykdyti visus lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o nesėkmės atveju - UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ vykdys išieškojimą pirmiau iš lizingu įgytos įrangos, tačiau UAB „Koperis“ nevykdė savo įsipareigojimų, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsisako nukreipti išieškojimą į įgytą įrangą, iš kurios būtų patenkinti atsakovės reikalavimai.

13. Remiantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal suklydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (to paties straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (aptariamo straipsnio 4 dalis).

14. Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas suklydimas esą pasireiškė tuo, kad jis atsakovo UAB „Koperis“ buvo patikintas, kad įgis vertingą, atsiperkantį turtą, UAB „Koperis“ yra pajėgi vykdyti finansinius įsipareigojimus, o jei jų tinkamai nevykdys, lizingo davėjas išieškojimą nukreips į įgytą įrangą. Nagrinėjamu atveju įvertintina, kad ieškovas užtikrindamas 2016 m. liepos 20 d. Lizingo sutarties su visais esamais ir būsimais pakeitimais ir papildymais įvykdymą 2016 m. rugpjūčio 10 d. sutartine hipoteka įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vertinant šiuos ieškovo argumentus, aktualu nustatyti hipotekos sandorio esmę (sprendžiant ar galėjo būti ir buvo suklysta dėl jos), kas yra šio sandorio dalykas, kokios esminės jo sąlygos.

15. Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175straipsnio 1 dalis).Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos tikslas yra apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, o jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedūrų atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010).

16. Ieškovo paaiškinimai ieškinyje ir jo atstovės teiginiai teismo posėdžio metu, esą jis buvo patikintas (t.y. suklaidintas), jog UAB „Koperis“ pajėgus vykdyti finansinius įsipareigojimus, kas priskiriama prie suklydimo dėl sandorio esmės. Tokie ieškovo argumentai vertintini kritiškai. Sandoriais pagal įstatymą laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises bei pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Taigi, kiekvienas asmuo, sudarydamas sandorį, prisiima iš jo kylančias teises bei pareigas, o ne imituoja tokį teisių ar pareigų atsiradimą. Todėl suklydimu negali būti laikomas asmens įsitikinimas, jog jo sudaromu sandoriu nesiekiama sukurti iš jo kylančių teisių bei pareigų, o tik atlikti vieną ar kitą formalumą. Be to toks ieškovo nurodomas suklydimas negali būti vertinamas kaip suklydimas dėl sandorio esmės - tai vertintina kaip argumentai, liudijantys suklydimą dėl sandorio pasekmių. Tačiau pasekmės iš hipotekos sandorio kyla tuomet, jeigu skolininkas neįvykdo kreditoriui įsipareigojimų pagal sutartį, tai reiškia, jog pasekmės iš hipotekos sandorio visuomet atsiranda ne dėl šio sandorio įvykdymo (neįvykdymo), o dėl kito sandorio, kuris yra užtikrinamas hipoteka, įvykdymo ar neįvykdymo. Taigi, ieškovo argumentai dėl suklydimo siejami iš esmės su tuo, kad jis pasitikėjo UAB ,,Koperis“, kaip stabiliai veikiančia įmone, kurioje įmonės vadovu buvo jo (duomenys neskelbtini), ir dėl to buvo įsitikinęs, kad prievolė grąžinti kreditą bus įvykdyta ir tokiu atveju nekils jokios neigiamos pasekmės iš hipotekos sandorio. Tai reiškia, kad ieškovas siekia nuginčyti sandorį ne dėl tų esminių sandorio aplinkybių, kurios egzistavo hipotekos sandorio sudarymo metu, o dėl savo prielaidų apie pasekmes kilsiančias (arba nekilsiančias) ateityje. Tokio pobūdžio suklydimas, jeigu jį ir vertinti kaip suklydimą, negali būti pripažįstamas esminiu remiantis CK 1.90 straipsnio 2 ir 4 dalių prasme, dėl ko ieškovo argumentai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu atmestini kaip nepagrįsti.

17. Pažymėtina, kad CK 1.90 straipsnio 5 dalį sulydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Šiuo atveju ieškovas užtikrindamas ne savo asmeninį, o kito asmens skolinį įsipareigojimą, rizikavo tuo aspektu, kad įmonė (kaip ir bet kuris skolininkas) gali neįvykdyti prievolės tiek dėl objektyvių priežasčių, tiek ir dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių. Užtikrinantis prievolę asmuo niekuomet negali būti absoliučiai tikras, kad pagrindinė prievolė bus įvykdyta. Be to, kiekvienas asmuo, jeigu iš anksto žinotų, kad prievolė nebus įvykdyta, nerizikuotų savo turtu ir neužtikrintų tokios prievolės. Taigi, jeigu hipotekos sandorio galiojimas būtų siejamas su pasekmėmis, kurios gali kilti arba nekilti ateityje, o ne su aplinkybėmis, kurios egzistuoja sandorio sudarymo metu, tai negaliojančiais galėtų būti pripažįstami absoliučiai visi hipotekos sandoriai, nes joks protingas bei atidus asmuo nesudarytų tokio sandorio, jeigu iš anksto žinotų, kad užtikrinamasis sandoris nebus įvykdytas.

18. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad su (duomenys neskelbtini) sutarė gerai, reguliariai bendravo, su ieškovu sieju pakankamai artimi, pasitikėjimu grįsti santykiai, (duomenys neskelbtini) patikino dėl geros įmonės finansinės padėties, hipotekos sutarties nuostatos neprieštaravo (duomenys neskelbtini) teiginiams dėl UAB „Koperis“ finansinės padėties, vertintini kritiškai. Ginčijamo sandorio sudarymo metu V. M. buvo (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini). Juridinis asmuo veikia per savo organus ir kai sandorį sudaro valdymo organas, kuris yra kitos hipotekos sandorio šalies (šiuo atveju - ieškovo) šeimos narys, todėl nežinojimas apie įmonės finansinę padėtį neriboja ieškovo pareigos domėtis ja, ypač kai įkeičiamas nuosavybės teise priklausomas vienintelis nekilnojamas turtas, dėl ko tokie ieškovo paaiškinimai vertintini siekiu išvengti pasekmių, kylančių iš hipotekos sandorio, o ne pažeistų teisių gynimo. Taip pat pažymėtina, kad dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai yra subjektyvaus pobūdžio įrodymai, o kai asmuo, teikdamas šiuos paaiškinimus dar yra suinteresuotas tam tikru teisniu rezultatu byloje, jų įrodomoji reikšmė turi būti vertintina itin atsargiai. Šių aplinkybių kontekste taip pat įvertintina ir tai, kad ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad jis neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti sandorio sąlygų, hipotekos sandorio jam tinkamumo, kad kas nors skubino jį priimti sprendimą sudaryti tokį sandorį, ar abejonių jam kilo iš karto sudarius sandorį. Be to teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo notarė A. P. aiškiai ir nuosekliai paaiškino, kad ieškovui buvo išaiškintos sandorio sudarymo pasekmės, nurodyta, jog įkeičiamas nekilnojamas turtas, nevykdant Lizingo sutarties gali būti iš jo išieškoma, o sandorio šalys suprato paaiškintas pasekmes, kas tik patvirtina ieškovo argumentų prieštaringumą ieškinyje ir teismo posėdžio metu išdėstytai argumentacijai.

19. Ieškovas teigia, kad Lizingo sutartis jam nebuvo pateiktas susipažinti. Tačiau, kai asmuo, turėdamas realią galimybę ir išsamiau nepasidomi sudaromu sandorio sąlygomis, teisės požiūriu toks elgesys vertinamas kaip neatsargus, neatidus ir nerūpestingas, dėl ko net jeigu ieškovas ir klydo manydamas dėl Lizingo sutarties nevykdymo pasekmių ir pats nesiėmė priemonių susipažinti su Lizingo sutarties turiniu, toks suklydimas nelaikytinas esminės reikšmės, nes šalis klydo dėl savo paties didelio neatsargumo (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

20. Atsižvelgiant į nurodyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė Sutartinės hipotekos sandorį sudarė iš esmės suklydus (CK 1.90 straipsnio 1 dalis), dėl ko nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CK 178, 185 straipsniai).

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis)

21. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis.

22. Ieškovas savo reikalavimą, jog hipotekos sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu (kaip sudarytas dėl apgaulės), iš dalies rėmė tais pačiais jau išdėstytais argumentais dėl neva tyčinio jo suklaidinimo, t.y. ieškovas teigia, kad buvo apgautas dėl UAB “Koperis” finansinės padėties, jos sutartinių įsipareigojimų vykdymo galimybės ir, kad išieškojimas pirmiausiai bus vykdomas iš įgytos įrangos. Su tokiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kitaip sakant, CPK 178 straipsnyje, nustatančiame įrodinėjimo naštos paskirstymą, įtvirtinta norminė taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog ginčo sandorio metu UAB “Koperis” finansinė padėtis buvo bloga ir ji negalėjo vykdyti Lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o UAB “Citadele faktoringas ir lizingas” buvo žinoma apie blogą UAB “Koperis” turtinę ir finansinę padėtį, ar kad UAB “Koperis” teikiami lizingui gauti reikalingi dokumentai neatspindi jo tikrojo ekonominio potencialo bei finansinių pajėgumo vykdyti prievoles pagal Lizingo sutartį. Be to, byloje visiškai nebuvo įrodinėjama, kodėl UAB “Citadele faktoringas ir lizingas” galėjo būti paranku ar naudinga teikti lizingo paslaugas finansiškai silpnam ar iš viso nepajėgiam vykdyti finansinių prievolių (nemokiam) subjektui.

23. Pažymėtina, kad apie įmonės tam tikrus finansinius duomenis galima sužinoti naudojant viešai prieinama informaciją, kaip pavyzdžiui, apie turimą skolą valstybės biudžetui, darbuotojų skaičių, nuostolius ar pan. Ieškovas nenurodė, kad tokia informacija nuo jo buvo slepiama ir paties UAB „Koperis“. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatytina, kad su UAB „Koperis“ finansine padėtimi susijusios aplinkybės ieškovui turėjo esminės reikšmės ginčo sandoriui sudaryti, taip pat nenustatyti ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ veiksmai, kuriais ji būtų siekusi sąmoningai suklaidinti ieškovą ir taip paveikti jo valią. Ta aplinkybe, kad ieškovas pasitikėjo UAB „Koperis“ ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir papildomai nesidomėjo užtikrinamos prievolės apimtimi ir sąlygomis nesudaro ginčo sandorio pripažinti negaliojančiu kaip sudaryto dėl suklydimo. Juo labiau, kad ieškovui Sutartinės hipotekos sukeliamos teisinės pasekmės buvo paaiškintos notarės.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad apie riziką, kuri atsirado sudarant Sutartinės hipotekos sutartį, ieškovas buvo tinkamai informuotas, kadangi ginčo sutarties 6 punkte numatyta, kad kreditorius turi teisę pradėti išieškojimą iš įkeičiamų daiktų ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, kai skolininkas kredito sutartyje numatytą laikotarpį neapmoka kreditoriui pagal kredito sutartį privalomų vykdyti mokėjimų, taip pat kitais atvejais, kai kreditorius kredito sutartyje ir/ar teisės aktuose nustatytais atvejais įgyja teisę reikalauti įvykdyti užtikrintą prievolę prieš jos terminą. Sutartinės hipotekos sutarties sąlygos su ieškovu buvo suderintos ir jo priimtos, nes tokia jo valia buvo išreikšta pasirašant sutartį. Į bylą nepateikta duomenų, kad ieškovui buvo apribota jo laisva valia apsispręsti dėl sudaromos ginčo sandorio sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti prievolių vykdymą užtikrinančią sutartį, ar jos nesudaryti. Kaip minėta, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovas neišvengiamai buvo priverstas priimti atsakovių valia nesąžiningai primetamas sąlygas.

25. Tuo tarpu ieškovo argumentai, kad UAB “Citadele faktoringas ir lizingas” keliami didesni rūpestingumo ir protingumo reikalavimai, nereiškia, kad nuo rūpestingumo ir apdairumo pareigų atleidžiami kiti asmenys, tarp jų ir ieškovas, todėl pastarasis, turėdamas teisę pats nuspręsti sudaryti konkrečią sutartį ar ne, taip pat pasirinkti sutarties kontrahentą bei sutarties sąlygas, t. y. juridinio asmens įsipareigojimu pagal Lizingo sutartį vykdymui įkeisdamas vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą, prieš sudarant ginčo sutartį nesidomėdamas įmonės finansine padėtimi, įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį vykdymo sąlygomis, prisiimama rizika, negali, remdamasis UAB “Citadele faktoringas ir lizingas” statusu, perkelti visą riziką ir atsakomybę sąžiningai lizingo ir hipotekos sutarties šaliai. Be to ieškovas nenurodė ir nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė UAB “Citadele faktoringas ir lizingas” pažeidė rūpestingumo ir apdairumo pareigą (CPK 178 straipsnis).

26. Ieškovas teigia, kad išieškojimas pirmiausiai turi būti vykdomas iš įgytos įrangos, o ne iš ieškovui priklausančio buto. Atsakovės UAB “Citadele faktoringas ir lizingas” atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad lizinguojamos įrangos nepavyko atgauti, kadangi įranga yra neregistruotinas turtas ir neteisėtai išvežta į užsienį, dėl jos paieškos kreiptasi į policiją, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, surasti turto praktiškai neįmanoma, todėl išieškojimo veiksmai buvo nukreipti į hipoteka užtikrintą turtą. Abejoti atsakovo atstovo žodiniais paaiškinimais teismas taip pat nenustatė pagrindo. Ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovo atstovė neneigė aplinkybės, jog lizinguojamas turtas negrąžintas atsakovei UAB “Citadele faktoringas ir lizingas” ir yra žinoma jo buvimo vieta, ar, kad juo šiuo metu disponuoja UAB „Koperis“. Taip pat nei ieškovas, nei jo atstovė nepateikė duomenų ir neginčijo, kad neperduoto lizinguojamo turto (laidų nužievinimo staklių) vertės užtenka padengti įsiskolinimą UAB “Citadele faktoringas ir lizingas” pagal Lizingo sutartį.

27. Hipoteka yra viena iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas. Lizingo sutarties 4.3.6 papunkčiu UAB “Koperis” perėjo turto praradimo rizika. Sutartinės hipotekos sandoryje, nurodyta, kad maksimalios hipotekos suma yra užtikrinama 2016-07-20 Lizingo sutartis, o taip pat nustatyta visa eilė apribojimų ieškovui (4.1 punktas). Teismas sprendžia, kad nustačius, jog išieškojimo veiksmai iš Lizingo sutartimi atsakovei perduoto turto yra negalimi, UAB “Citadele faktoringas ir lizingas” pagrįstai savo reikalavimą siekia patenkinti iš hipoteka įkeisto turto.

28. Remiantis išdėstytu teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, jog buvo apgautas ir/ar suklaidintas dėl ginčijamo sandorio, todėl visapusiškai įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą daro išvadą, kad ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu, dėl ko ieškinys atmetamas.

29. Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovo priteisiamos 24,89 Eur teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

30. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl 2020 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos sprendimui įsiteisėjus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,89 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 89 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Sadauskaitė