Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 8 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. Š. priteista A. B. 4773,80 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti, 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 600 Lt už advokato teisines paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 12 d., apie 17 val., prie buto, (duomenys neskelbtini) durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su J. B. (J. B. ) metu tyčia dūrė peiliu jam į pilvo sritį, padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės kairės pusės šonkaulio lanko srities žaizdą su VI šonkaulio kremzlės sužalojimu, atsivėrusią į širdiplėvės ir kairę krūtinplėvės ertmes su kiauriniu širdies abiejų skilvelių sužalojimu, lydimą kraujo išsiliejimo į širdiplėvės ir kairę krūtinplėvės ertmes, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to įvyko ūmus vidinis nukraujavimas ir ūmus širdies-kraujagyslių veiklos bei kvėpavimo nepakankamumas ir J. B. mirtis. Tokiu būdu V. Š. tyčia nužudė J. B.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir sutinkamai su BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl BPK normų taikymo

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad teismui atmetus jo prašymą pateikti teismo medicinos ekspertizės išvadas jis negalėjo tinkamai apsiginti, prieštarauja bylos medžiagai.

Bylos duomenys įrodo, jog paskelbus įtariamajam V. Š. apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, jis pasinaudojo savo teise, numatyta BPK 218 str. 2 d., ir pateikė prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 1 b. l. 194). Iš susipažinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolo (t. 1 b. l. 196) matyti, kad V. Š., dalyvaujant gynėjai ir vertėjai, susipažino su visa bylos medžiaga, o tai reiškia, jog susipažino ir su teismo medicinos specialisto išvada, skunde neteisingai įvardyta ekspertizės išvada, tačiau jokių prašymų nepareiškė.

Tai rodo, kad nuteistojo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Beje, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas įrodo, jog teisme jis neprašė papildomai susipažinti su minėta specialisto išvada.

Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad parodymų patikrinimas vietoje (skunde klaidingai įvardytas tardymo eksperimentu) atliktas pažeidžiant įstatymą, nes nebuvo gynėjo, liudytojų (kviestinių) ir vertėjo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog V. Š. prieš šio procesinio veiksmo atlikimą gynėjo atsisakė (t. 1 b. l. 154), o parodymų patikrinimo vietoje metu, priešingai nei teigia nuteistasis, dalyvavo vertėja I. Ž. (t. 1 b. l. 155-157).

Taigi, įtariamojo parodymų patikrinimas vietoje atliktas ir protokolas surašytas, nepažeidžiant BPK 179 bei 196 straipsnių reikalavimų.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad BPK nenumato liudytojų (kviestinių) dalyvavimo, atliekant parodymų patikrinimą vietoje.

Dėl V. Š. veikos kvalifikavimo

Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu neginčijo peiliu sudavęs smūgį J. B., tik teigė tai padaręs ne siekdamas jį nužudyti, bet gindamasis nuo pastarojo smurto.

Tiesa, teisme ir apeliaciniame skunde jis jau nurodė, kad nukentėjusysis, išeidamas ir uždarydamas buto duris, pats įsidūrė į apelianto rankoje laikomą peilį.

Teisėjų kolegija šias nuteistojo versijas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, nes jo užimta pozicija aiškiai prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms.

Pagal V. Š. ikiteisminiame tyrime nuosekliai duotus parodymus, jam atidarius duris, J. B. sudavė smūgį į galvą, po to į krūtinės sritį. Po šių smūgių apeliantas atsitraukė į virtuvę, kur J. B. dar kartą sudavė į krūtinės sritį, dėl to nuteistasis nukrito ant lovos, nukentėjusysis užgulė jį, ir tarp jų prasidėjo grumtynės. Po to nuteistasis koja atstūmė J. B. nuo savęs, atsistojo, paėmė nuo stalo peilį, norėdamas pagąsdinti. Nukentėjusysis, pamatęs peilį, ėmė bėgti link buto durų. V. Š., laikydamas rankoje peilį, irgi nuėjo prie buto durų, kurias J. B. jau bandė uždaryti iš kitos pusės, ir dūrė pastarajam į pilvo sritį (t. 1 b. l. 137-139; 148-152).

Tokius savo parodymus apeliantas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 155-157).

Vienintelėje apklausoje 2005-10-26 V. Š. ėmė neigti savo kaltę sakydamas, jog aptariamo nusikaltimo dieną iš viso J. B. nematė (t. 1 b. l. 142-143), tačiau vėliau pats paprašė prokuroro su juo susitikti ir apklausiamas grįžo prie jau aptartų pirminių parodymų paaiškinęs, kad melavo neapgalvotai, patartas toje pačioje kameroje buvusių asmenų.

Vertinant apelianto parodymų visumą, būtina atkreipti dėmesį į jų loginį prieštaringumą: ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis neigė kambaryje ar virtuvėje sudavęs nors vieną smūgį nukentėjusiajam, tačiau vartojo frazę ,,prasidėjo grumtynės”. Apeliaciniame skunde nurodė, jog tarp jų vyko muštynės, kurios apeliantą išprovokavo griebtis peilio.

Bute buvus muštynes nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys.

Specialisto išvadoje Nr. M 1021/05 (01) nurodyta (t. 1 b. l. 18-25), kad J. B. padarytos muštinės žaizdos: viena pakaušyje ir dvi dešiniajame antakyje; po vieną poodinę kraujosruvą nugaroje ties sprandu ir dešiniąja mente, dešinės plaštakos nugarėlėje bei nedideli atskiri kaktos dešinės pusės, dešinio skruosto, nosies, dešinės blauzdos priekinio paviršiaus ir kairio kelio odos nubrozdinimai.

Byloje esančios kitos specialisto išvados Nr. G 2665/05 (01) duomenys (t. 1 b. l. 63) įrodo, jog nuteistajam V. Š. jokių išorinių kūno sužalojimų nenustatyta.

Taigi, neįtikėtina, kad tarp V. Š. ir J. B. vyko muštynės, nes jų metu būtų padaryti didesni ar mažesni, tačiau abipusiai sužalojimai. Bylos aplinkybės rodo, jog tai tebuvo dviejų apsvaigusių nuo alkoholio asmenų konfliktas, nekėlęs realaus pavojaus nuteistojo gyvybei ar sveikatai.

Antra vertus, net ir darant prielaidą, kad muštynės vyko, tai neįrodo, jog apeliantas turėjo gintis peiliu. Iš jo parodymų matyti, kad J. B. kėsinimasis baigėsi, V. Š. jį atstūmus koja. Taigi, kėsinimasis, kurį nuteistasis teigia atrėmęs, nebuvo pavojingas. J. B. veiksmai, kaip nustatyta byloje, nebuvo nukreipti į V. Š. sveikatą ar gyvybę. Priešingai, pamatęs V. Š. rankoje laikomą peilį, nukentėjusysis bandė pabėgti iš buto, tačiau apeliantas jį pavijo, šiam jau uždarant iš lauko pusės buto duris.

Būtinoji gintis galima prieš tokią tiesioginės žalos grėsmę, kurią galima pašalinti duodant atkirtį besikėsinančiajam, tačiau nagrinėjamoje situacijoje duoti atkirtį J. B. nebuvo priežasties – šis jo nepuolė ir buvo sužalotas, jau praktiškai išėjęs iš buto.

Būtinybė ginti nuosavybę ar būsto neliečiamybę taip pat byloje neįrodyta.

Kaip matyti iš bylos duomenų, tą patvirtina nuteistasis savo skunde, jo ir nukentėjusiojo santykiai buvo draugiški. Buto durys buvo neužrakintos, nukentėjusysis į butą neįsibrovė, o buvo laisvanoriškai kaip draugas įleistas.

Išdėstyti motyvai įrodo, jog byloje nėra duomenų įvykio metu nuteistąjį buvus būtinosios ginties būklėje.

Nesant būtinosios ginties, negali būti ir jos ribų peržengimo, todėl nuteistojo V. Š. veika tyčia nužudžius J. B. negali būti kvalifikuojama, taikant BK 28 str. 3 d., o bausmė negali būti skiriama, vadovaujantis BK 28 str. 4 dalimi.

Apklausiamas kaip įtariamasis tuoj po nusikaltimo padarymo V. Š. parodė, kad dešinėje rankoje laikydamas peilį, tiesiu smūgiu iš apačios į viršų dūrė J. B. . Apklausiamas 2005-11-16 jis jau teigė neprisimenąs, ar padarė kokį judesį peiliu, jog sužalotų nukentėjusįjį.

Apeliaciniame skunde nurodytą J. B. sužalojimo mechanizmą ar galimybę jam pačiam susižaloti, t. y. traukiant duris įsidurti peiliu, teisėjų kolegija vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, nes jį paneigė pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu. Be to, tai paneigia sužalojimo apimtis, žaizdos gylis.

Atmetamas apeliacinio skundo motyvas, kad apeliantas norėjo nukentėjusįjį tik pagąsdinti, kadangi to nepatvirtina bylos aplinkybės.

Nuteistasis pats parodė, jog J. B., pamatęs nuteistojo rankoje laikomą peilį, ėmė bėgti buto durų link. Tai reiškia, kad jis išsigando, todėl nuteistajam nebuvo jokio pagrindo nukentėjusįjį pasivijus durti peiliu.

Jau aptartos teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1021/05 (01) duomenys įrodo, jog J. B. mirė nuo kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės žaizdos su kiauriniu širdies sužalojimu, sukelto ūmaus vidinio nukraujavimo ir ūmaus širdies-kraujagyslių veiklos bei kvėpavimo nepakankamumo. Ši žaizda padaryta duriančiai-pjaunančiu vienašmenių savybių peilio tipo įrankiu.

Nustatyta, kad J. B. mirė, V. Š. peiliu sudavus smūgį į krūtinę. Dėl to nuteistojo V. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo bausmės skyrimą.

Teismas atsižvelgė, jog nuteistasis tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį neatstatomus padarinius – žmogaus mirtį, įvertino kaltininko asmenybę. V. Š. anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs. Jis ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu viešose vietose ir gyvenimu be asmens tapatybės kortelės.

Teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė, įvertinus nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, turėjo didelės reikšmės, už labai sunkų nusikaltimą paskiriant bausmės vidurkio nesiekiančią bausmę. Dėl to apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę negali būti patenkintas.

Nuteistasis nusikalto būdamas girtas, ir teismas jo apsvaigimą nuo alkoholio pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (nuteistasis serga tuberkulioze, turi 80 metų motiną, kuriai reikalinga priežiūra) pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, teismas į jas atsižvelgė. Tai matyti iš paskirtos bausmės dydžio, nesiekiančio jos vidurkio.

Įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės dydžiui, už nužudymą esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 5 iki 15 metų, teismas V. Š. paskyrė žymiai trumpesnę, negu vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir nėra aiškiai per griežta.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.