- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-29
- Bylos Nr.
- I-289-386/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00083-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- S. D., R. O. T.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, susipažinusi su pareiškėjų S. D. ir R. O. T. prašymu atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai S. D. ir R. O. T. prašymu kreipėsi į teismą prašydami:
Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2007-11-09 suderinimą, pasirašant A. V. 2007-08-29 parengtame žemės sklypo Nr. 483 paženklinimo-parodymo akte.Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007-11-16 įsakymą Nr. 4-6727-(1.3).Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Taip pat pareiškėjai pateikė teismui prašymą pripažinti, kad terminas prašymui dėl suderinimo ir įsakymo panaikinimo paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Nurodyta, kad S. D. 2008-08-21 dirbdamas savo sklype Nr. 484 sodų bendrijoje „Gružeikiai“ pastebėjo nepažįstamus žmones, kurie pasivadino matininkais, ir asmenį, pasivadinusį gretimo sklypo savininku, kurie tvora aptvertame pareiškėjo sklype kalė metalinį kuolą. Paklausti, ką čia veikia, asmenys atsakė, kad pamatuoti ir įkalti kuolus jiems liepęs V.. Pareiškėjas V. niekada nebuvo matęs ir nesuprato, kas vyksta jo sklype. S. D. 2008-08-26 nuvyko į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, kad sužinotų, kas, kada, kokiu pagrindu nustatė jo ir gretimo sklypo Nr. 483 ribas. Žemėtvarkos skyriaus vedėja pateikė patvirtintas dokumentų kopijas: žemės sklypo Nr. 483 ribų paženklinimo-parodymo aktą, kvietimą, žemės sklypo Nr. 483 planą. Vedėja žodžiu patvirtino, kad A. V. kadastriniams darbams atlikti turįs licenciją Nr. 351. S. D. 2008-09-04 raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos prašydamas įvertinti A. V. neteisėtus veiksmus ir priimti priemones jo padarytiems pažeidimams ištaisyti. 2008-10-03 raštu pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininką dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus neteisėtų veiksmų ir prašė imtis priemonių: įvertinti Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmus, A. V. iškelti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str., žemės sklypo Nr. 483 sodininkų bendrijoje „Gružeikiai“ registraciją Nekilnojamojo turto registre pripažinti neteisėta. Nesulaukęs atsakymo, S. D. 2008-11-10 pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininką. 2008-11-17 gavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštą Nr. 2.1-424-(1.14) patvirtinantį, kad žemės sklypo, šiuo metu priklausančio I. V. ir R. G. , kadastriniai matavimai buvo atlikti licencijos neturinčios A. V. individualios įmonės, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija įsipareigojo inicijuoti procedūrą dėl šių matavimų pripažinimo negaliojančiais. 2009-01-22 Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr.2.1-19-(1.14) informavo pareiškėją, jog pati tarnyba teismine tvarka negali ginčyti savo priimtų administracinių aktų ir būti byloje pareiškėju ir atsakovu tuo pačiu metu, todėl raštu kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūrą, prašydama inicijuoti 2007-11-09 Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje suderintų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų ir jų pagrindu priimto Klaipėdos apskrities viršininko 2007-11-16 įsakymo Nr. 4-6727-(1.3) panaikinimą teismine tvarka. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2009-04-03 raštu Nr. 3-2088 informavo, jog atsisako ginti viešąjį interesą ir nurodė kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Pareiškėjų manymu, jie elgėsi sąžiningai, todėl neturėtų prarasti teisės ginčyti neteisėtus administracinius aktus ir jų sukurtas teisines pasekmes. Apie tai, kad yra nustatytos S. D. ir gretimo sklypo Nr. 483 ribos, jis sužinojo 2008-08-26, nuvykęs į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių. Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2008-09-22 rašto Nr. 3B-(12.5)-D-704-1198 sužinojo, kad žemės sklypas sodininkų bendrijoje 2007 m. suformuotas pagal A. V. individualios įmonės 2007-08-29 atliktus matavimus yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Apie tai, kad Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje suderintų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų pagrindu buvo priimtas Klaipėdos apskrities viršininko 2007-11-16 įsakymas Nr.4-6727-(1.3) pareiškėjas sužinojo 2009-01-23 gavęs Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštą Nr.2.1-19-(1.14). Prašyme pažymima, kad gavęs informaciją apie neteisėtus kadastrinius matavimus, S. D. nedelsiant informavo institucijas, kurios įstatymų nustatyta tvarka privalo reaguoti ir imtis priemonių pažeidimų pašalinimui, t.y. informavo Nacionalinę žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, Specialiųjų tyrimų tarnybą. Klaipėdos apygardos prokuratūrai 2009-04-03 raštu Nr. 3-2088 informavus pareiškėją, jog pastaroji institucija neinicijuos neteisėtų administracinių aktų panaikinimo, pareiškėjui atsirado būtinybė savo pažeistas teises ginti pačiam, todėl jis mano, kad terminas administracinių aktų panaikinimui turi būti skaičiuojamas nuo 2009-04-03, t.y. gavus pastarosios tarnybos raštą. Pareiškėjas teigia, kad teismui nesutikus su pateiktais argumentais dėl termino pradžios momento, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti.
Konstatuojama.
Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos, suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties, bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus (asmuo) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Tokiu būdu akto apskundimo termino pradžia yra skaičiuojama dvejopai, tai yra nuo akto paskelbimo arba jo įteikimo. Sprendžiant šio termino skaičiavimo pradžią, būtina nustatyti kaip konkrečiu atveju turi būti skaičiuojamas terminas. Byloje nėra duomenų, kad pagal teisinį ginčo reguliavimą pareiškėjui skundžiamas aktas privalėjo būti įteiktas. Todėl terminas skundui paduoti dėl ginčijamo akto turi būti skaičiuojamas nuo šio akto paskelbimo. Ginčijamo įsakymo ir suderinimo paskelbimo tvarka nėra nustatyta, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, kada pareiškėjui tapo žinoma apie ginčijamus aktus ir nuo tos datos turi būti skaičiuojamas 1 mėnesio terminas skundui paduoti.
Prašyme dėl termino atnaujinimo nurodyta, kad S. D. 2008-08-21 matė, kaip sklypas Nr. 483, dėl kurio ribų vyksta ginčas, yra ženklinamas vietovėje. 2008-08-26 kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir gavo dokumentus, susijusius su žemės sklypo Nr. 483 ribų nustatymu - žemės sklypo Nr. 483 ribų paženklinimo-parodymo aktą, kvietimą, žemės sklypo Nr. 483 planą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad apie skundžiamą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2007-11-09 suderinimą, pasirašant A. V. 2007-08-29 parengtame žemės sklypo Nr. 483 paženklinimo-parodymo akte, buvo žinoma nuo 2008-08-26.
Taip pat pareiškėjai nurodė, kad apie tai, kad Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje suderintų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų pagrindu buvo priimtas Klaipėdos apskrities viršininko 2007-11-16 įsakymas Nr.4-6727-(1.3) pareiškėjas sužinojo 2009-01-23 gavęs Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštą Nr. 2.1-19-(1.14). Pareiškėjai į teismą kreipėsi 2009-04-17.
Teismas konstatuoja, kad terminas skundui paduoti dėl abiejų reikalavimų yra praleistas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2008-09-04 su skundu dėl A. V. neteisėtų veiksmų, nustatant žemės sklypo Nr. 483 ribas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, be to 2008-09-08 pateikė papildomą pranešimą prie prašymą. Į šiuos prašymus S. D. buvo atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008-09-22 raštu. Šiame rašte nurodoma, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui parengtas žemės sklypo planas bei kiti dokumentai yra galiojantys iki tol, kol įstatymų nustatyta tvarka nebus pakeisti arba nuginčyti. Taip pat šiame rašte išsamiai išaiškinta pareiškėjui jo teisė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimus, veiksmus ar neveikimą arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos parengtą atsakymą skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo15 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 28 straipsnio nustatyta tvarka.
Teismas konstatuoja, kad darytina išvada, kad pareiškėjui apskrities viršininko administracijos veiksmų skundimo tvarka iš esmės buvo žinoma, tačiau jis ja tinkamai nepasinaudojo.
Pareiškėjas 2008-10-03 bei 2008-11-10 prašymais kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus neteisėtų veiksmų. Toks kreipimasis dėl to paties dalyko vertintinas kaip pareiškėjo pasirinktas teisių gynimo būdas, neturintis įtakos termino paduoti skundą administraciniam teismui skaičiavimui. Pažymėtina, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, gindamas savo teises, turėjo kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į teismą, o to nepadaręs praleido skundo padavimo teismui terminą.
Prašyme nurodytos aplinkybės dėl to, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai Klaipėdos apygardos prokuratūra 2009-04-03 raštu Nr. 3-2088 informavo, jog atsisako ginti viešąjį interesą ir nurodė kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, atmestinos. Pareiškėjai dėl subjektinių teisių gynimo gali kreiptis nepaisant, ar kompetentingos institucijos imsis ginti viešąjį interesą, todėl tai nelaikytina pagrindu atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi,
nutarė:
pareiškėjų prašymo dėl termino atnaujinimo netenkinti. Atsisakyti priimti pareiškėjų S. D. ir R. O. T. prašymą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo.
Nutarčiai įsiteisėjus prašymą su priedais grąžinti pareiškėjams.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.