- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- AN2-173-626/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- R. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-21 nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2018-01-11 nutarimą Nr. 10-ANR_N-431-2018, kuriuo R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017-12-06 R. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANPAN-133334454-17 dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, t. y. dėl to, jog R. B. 2017-12-06., 8.25 val., Vilniuje, Ukmergės g. (važiuojant nuo Ukmergės g. 240 link Ukmergės g. 220), vairuodamas automobilį „Seat Alhambra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo eismo juosta, kuri skirta maršrutiniam transportui, kai jo vairuojamas automobilis buvo be taksi plafono, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 181 punktą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau-Institucija) specialistė M. G. 2018-01-11 nutarimu Nr. 10-ANR_N-431-2018 pripažino R. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 60 Eur baudą. Institucijos nutarimą R. B. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-21 nutartimi R. B. skundas atmestas. Teismas nurodė, kad R. B. painioja reikalavimus, keliamus taksi automobiliams su reikalavimais, keliamais keleivių vežimui už atlygį įprastu lengvuoju automobiliu. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. įstatymai numato galimybę vežėjams teikti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas, savivaldybės institucijai pateikus deklaraciją apie ketinimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 „Dėl keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 28 punktas). Pažymėjo, jog vežant keleivius už atlygį įprastu lengvuoju automobiliu nebūtina turėti nei ant automobilio pritvirtinto plafono, nei specialių taksi automobilių valstybinių numerių, tačiau tokiu atveju vežėjai neturi teisės važiuoti eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“. Taigi, nepaisant galimybės teikti pavežėjimo paslaugas, kam automobilis neturi būti pažymėtas specialiu plafonu, vykdant taksi veiklą tokio reikalavimo kaip ir anksčiau, taip ir šiuo metu būtina laikytis, ko R. B. nepadarė. Tai, kad asmuo, reikalavimą turėti įrengtą plafoną, kaip galima suprasti, vertina kaip nereikalingą ar perteklinį, nereiškia, jog toks subjektyvus vertinimas atleidžia pastarąjį nuo pareigos vykdyti anksčiau minėtų teisės aktų nuostatų reikalavimus. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad R. B. vairuojamas automobilis, ant kurio nebuvo pritvirtintas plafonas, neatitiko taksi automobiliams keliamų reikalavimų, todėl važiuoti eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“ jam buvo draudžiama.Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B. apygardos teismui pateikė skundą. Iš skundo turinio matyti, kad jame prašoma apylinkės teismo nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – Institucijos nutarimą panaikinti ir jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes turi daug klausimų, kurie jam nėra aiškūs, nori pareikšti savo nuomonę, motyvus, pateikti dokumentus. Skunde nurodo, kad visi jo turimi dokumentai, licencija, verslo liudijimas vienareikšmiškai nurodo, kad jis teikia taksi paslaugas. Nurodo, kad vairuotojai neturi nukentėti dėl nepakeisto teisinio reglamentavimo. Atkreipia dėmesį, kad visos „A“ juostos važiuojamoje dalyje pažymėta, kad ja naudotis gali autobusai, taksi, elektromobiliai ir „+4“, todėl ir jis važiuoja „A“ juosta, nes vairuoja taksi automobilį. Mano, kad esamas teisinis reglamentavimas pažeidžia sąžiningos konkurencijos sąlygas, lygiateisiškumo principą. Mano, kad jis yra diskriminuojamas, nors moka mokesčius Lietuvos Respublikai kaip ir taksi paslaugas teikiantis asmuo. Atsiliepimas į skundą nepatektas.
Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuotas, iš jo turinio matyti, kad apeliantas teisme tenori išsakyti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, nurodo, kad pateiks naujus dokumentus. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra paaiškėjusių jokių naujų bylos aplinkybių, taip pat nėra pateikti nauji įrodymai. Prašyme rengti žodinį nagrinėjimą nenurodoma, kokias dar svarbias aplinkybes apeliantas gali teismui nurodyti, kurių nepasakė apylinkės teismui. Nors apeliantas skunde pažymi, kad žodinio proceso metu pateiks naujus dokumentus, tačiau nenurodo kokius ir kokiu tikslu, kokie svarbūs faktai juose užfiksuoti. Be to, iš apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad dokumentus apeliantas žadėjo pateikti ir apylinkės teismui, tačiau taip jų ir nepateikė nei proceso metu apylinkės teisme, nei apygardos teismui su skundu. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais duomenimis, skunde nurodytais argumentais, žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nepripažįsta būtinu. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalyje, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrinęs priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai aiškino KET 181 punkto nuostatas. Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn dėl inter alia kelio ženklinimo nesilaikymo. Kelių eismo taisyklių 181 punkte numatyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus: dviračius ir mopedus, lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“, automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+, elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu.Byloje neginčytinai nustatyta, kad R. B. 2017-12-06, 8.25 val., Vilniuje, Ukmergės g., automobiliu „Seat Alhambra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo eismo juosta, kuri skirta maršrutiniam transportui. R. B.. R. B. vairuojamas automobilis buvo apklijuotas „Taksi“ lipdukais, tačiau buvo be taksi plafono. Automobilio valstybinis numeris nebuvo specialus, skirtas taksi automobiliams. R. B. teigimu jis vykdo būtent taksi (ne pavežėjimo) veiklą, kuriai, anot jo, nėra reikalingi nei specialūs taksi valstybiniai numeriai, nei plafonas, kuris, beje, yra įmontuotas jo automobilio salone (prie stiklo). R. B. teigimu, jo vairuojamas automobilis atitiko visus taksi keliamus reikalavimus, nes jis vykdė užsakymą, gautą per taksi.lt sistemą, išrašė kelionės kvitą, taip pat turi VMI išduotą verslo liudijimą, suteikiantį teisę teikti taksi paslaugas. Lengvojo automobilio taksi sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio 7 punkte, kuriame nurodyta, kad lengvasis automobilis taksi tai motorinė kelių transporto priemonė, skirta keleiviams ir bagažui vežti, turinti, įskaitant vairuotojo vietą, ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkanti lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus, kuriuos nustato Susisiekimo ministerija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 3-199/1V-183 patvirtintoje lengvųjų automobilių taksi valstybinio numerio ženklų išdavimo tvarkos apraše įtvirtintas draudimas nuo 2007-01-01 eksploatuoti taksi automobilius su bendrojo naudojimo valstybinio numerio ženklais. Lengvųjų automobilių taksi valstybinio numerio ženklų išdavimo tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, jog taksi valstybinio numerio ženklų simbolių derinį sudaro viena raidė „T“ ir penki skaitmenys. Taigi, akivaizdu, kad R. B. vairuojamas automobilis neatitiko lengvajam automobiliui taksi keliamų reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju nėra svarbus faktas, kokio pobūdžio paslaugas turi teisę teikti R. B., taksi ar pavežėjo, nes jis patrauktas administracinėn atsakomybėn ne dėl to taksi paslaugas reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nesilaikymo, o dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. važiavus maršrutiniam transportui bei taksi skirta eismo juosta, kai automobilis nebuvo paženklintas plafonu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių dėl to, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą, įtvirtintą KET 181 punkte, R. B. vairuojamas automobilis, ant kurio nebuvo pritvirtintas plafonas, neatitiko taksi automobiliams keliamų reikalavimų, todėl važiuoti eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“ jam buvo draudžiama. Papildomai pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (Žin., 1996, Nr. 119-2772) 18 straipsnio 12 dalį keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. <...>. Leidimai išduodami ne tik vežėjui, bet ir atskirai kiekvienam lengvajam automobiliui. Tuo tarpu byloje nėra dokumento, patvirtinančio, kad R. B. vairuojamam lengvajam automobiliui „Seat Alhambra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas atskiras leidimas teikti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugą. Taip pat apygardos teismas nesutinka su apelianto argumentu dėl vežėjų, teikiančių taksi ir vežėjų, teikiančių keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas diskriminavimo, suteikiant teisę važiuoti maršrutiniam transportui skirta juosta tik taksi paslaugas teikiantiems vežėjams. Diskriminacija – tai savavališkas, nepagrįstas teisių ribojimas, atėmimas, išplėtimas, kliudymas naudotis savo teisėmis asmeniui ar tam tikrai žmonių grupei. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme (Žin., 2003, Nr. 114-5115; 2008, Nr. 76-2998; TAR, 2016-11-17, Nr. 2016-26967) numatytos išimtys, kada elgesys su asmeniu nėra laikomas diskriminacija. Vienas iš jų yra atvejis, kai ribojimus, specialius reikalavimus arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis (2 straipsnio 8 punktas). Tiek vežėjai taksi, tiek vežėjai teikiantys keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas užsiima keleivių vežimo už atlygį veikla, tačiau vežėjams, norintiems teikti taksi ir vežėjams, norintiems teikti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį paslaugas taikomi skirtingi reikalavimai, kurie numatyti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (Žin., 1996, Nr. 119-2772), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintose Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklėse (Žin., 2011, Nr. 155-7371), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintose Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse (Žin., 2012, Nr. 16-707; TAR, 2017-01-02, Nr. 2017-00054) bei kt. teisės aktuose. Taksi be kita ko privalo atitikti Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“; turėti taksi salono priekyje keleiviams gerai matomoje vietoje įrengtą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nustatyta tvarka teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – TVMI) vežėjo vardu įregistruotą (apie tai turi būti pažymėta taksometro registracijos liudijime), techniškai tvarkingą, metrologiškai patikrintą, turintį nustatytą patikros žymenį taksometrą; šis įtaisas turi valdyti išorinę šviesos signalizaciją ženkle-plafone, kuri rodytų automobilio užimtumą: taksi užimtas – ženklas-plafonas neapšviestas, taksi laisvas – ženklas-plafonas apšviestas; jeigu taksometras naudojamas su spausdintuvu, jis turi būti prijungtas taip, kad jo nesant arba jam veikiant netinkamai taksometras neveiktų; turėti ženklą-plafoną su užrašu TAKSI, kuris turi būti nuimtas eksploatuojant automobilį, kai juo neteikiamos taksi paslaugos; būti apipavidalintas pagal Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 „Dėl Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimus (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (Žin., 2012, Nr. 16-707; TAR, 2017-01-02, Nr. 2017-00054) 71.1; 7.2.; 7.4.; 7.5.). Tuo tarpu iš vežėjų, norinčių teikti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas, reikalaujama tik turėti teisėtai valdomus lengvuosius automobilius, atitinkančius bendruosius motorinių transporto priemonių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme <...> (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalis (Žin., 1996, Nr. 119-2772). Specialūs automobilio žymėjimai vežėjams, teikiantiems keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas už atlygį, nėra numatyti. Apygardos teismo nuomone, šiuo atveju būtina atsižvelgti į maršrutiniam transportui važiuoti skirtos eismo juostos paskirtį ir įrengimo tikslus. Maršrutiniam transportui važiuoti skirta eismo juosta, pažymėta raide “A„ įrengta siekiant mažinti transporto priemonių sukeliamus neigiamus veiksnius aplinkai ir gyventojams, skatinant gyventojus, norinčius greitai ir be spūsčių įveikti tam tikrą maršrutą atskira eismo juosta, mobilizuotis ir važiuoti visuomeniniu transportu, važiuoti lengvuosiuose automobiliuose keturiems ir daugiau eismo dalyvių, elektromobiliais, taksi. Tuo tarpu leidžiant važiuoti automobiliams be skiriamųjų ženklų, nors ir teikiantiems tapataus pobūdžio keleivių vežimo paslaugas kaip ir taksi, šių tikslų nebūtų įmanoma pasiekti, nes nestabdant patikrinti automobilio nėra galimybės atskirti, ar jis yra naudojamas keleivių vežimo už atlygį paslaugoms ir ar tuo metu (važiuojant maršrutiniam transportui važiuoti skirta eismo juosta) šios paslaugos yra teikiamos. Apygardos teismo nuomone, minėtų vežėjų skirtingas traktavimas, atsižvelgiant į jiems keliamus skirtingus reikalavimus, yra objektyviai pateisinamas dėl tikslo, kurio siekiama įrengiant maršrutiniam transportui važiuoti skirtas eismo juostos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad R. B., nors ir galimai teisėtai teikdamas keleivių vežimo už atlygį ar taksi paslaugas, negalėjo važiuoti maršrutiniam transportui važiuoti skirta eismo juosta ne lengvuoju automobiliu taksi. Todėl apelianto skundas atmetamas, o apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-21 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.