- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- 1S-19-519/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12149-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- R. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios R. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugsėjo 11d. nuosprendžiu R. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (4 nusikalstamos veikos),178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį ir jai skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. spalio 9 d.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu, R. B. nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos) ir jai paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. liepos 31 d.
Šalies argumentai
3. Panevėžio pataisos namai teikimu kreipėsi į teismą prašydami nuteistajai R. B. subendrinti nuosprendžiais paskirtas bausmes, nurodyti galutinę bausmę, bausmės pradžią ir įskaitomus į bausmę laikotarpius.
4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartimi Panevėžio pataisos namų teikimas tenkintas, R. B. bausmės, paskirtos pagal 2020 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, pakeistą 2020-07-31 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir pagal 2020 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį, subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4,7, 9 dalimis, iš dalies sudedant ir galutinė bausmė skirta – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 28 d., ir bausmė, atlikta pagal 2020 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2020 m. liepos 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, bei 2020 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį.
5. Skundunuteistoji R. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartį pakeisti ir paskirti jai pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 27 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu, ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį,subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 9 mėnesiams.
Šalies argumentai
5.1. Apeliantės teigimu, nors baudžiamasis įstatymas nenumato kokio konkretaus dydžio bausmė pridedama prie kitos bausmės, tik numato minimalų pridedamos bausmės dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis), tačiau įstatymas įpareigoja teismą nurodyti pridedamos bausmės dydžio motyvus. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl prie griežtesnės jai paskirtos bausmės – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo pridėjo net 2 metus 2 mėnesius. Teigia, jog nutartyje tik nurodyta, kad tokį šio klausimo sprendimą pasiūlė teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė, tačiau nutartyje neišdėstyta, kokie buvo prokurorės nurodyti motyvai.
5.2. Nurodo, jog ji pripažįsta, kadjos atžvilgiu įsiteisėję nuosprendžiai pagrįsti, ji labai gailisi neapgalvotai pasielgusi ir padariusi nusikalstamas veikas. Ji yra suimta nuo 2019-02-28, o į (duomenys neskelbtini) pataisos namus atvyko 2020-05-20.Iš karto pradėjusi atlikti bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, o tiksliau po pusantros savaitės, pradėjo mokytis siuvėjos amato siuvykloje, kur dirba iki šiol, gaunamos algos dalį moka nukentėjusiesiems padengti jiems priteistus ieškinius. Pažada išėjusi į laisvę atlyginti visą nukentėjusiesiems padarytą žalą.Išėjusi į laisvę planuoja įsigyti verslo liudijimą individualiai veiklai ir dirbti namuose siuvėja. Dirbti kitur ji negalės, nes privalo prižiūrėti savo neįgalų ir neveiksnų sūnų, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa. Nurodo, kad ji paskirta sūnaus globėja. Teigia, kad pataisos namuose įgijusi specialybę ir išėjusi į laisvę, turės galimybę gyventi ne vien iš pašalpos, o galimybę dirbti ir gauti pajamas. Ji yra tvirtai nusprendusi pakeisti gyvenimo būdą ir gyventi dorai.
5.3.Taip pat skunde nurodo, kad ji yra išsituokusi, augina du sūnus, vyresnis sūnus L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra I grupės invalidas, jam pripažintas tik 15 procentų darbingumo lygis. Šiuo metu, jai atliekantlaisvės atėmimo bausmę, sūnumi L. rūpinasi ir jį prižiūri jaunesnysis sūnus L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris atsisako savo nuolatinio darbo ir šiuo metu gyvena iš pašalpos, o tai yra labai menki pinigai, nes turi dar pirkti vaistų neįgaliam broliui, kuriam ne visi vaistai yra valstybės kompensuojami. Nurodo, kad jos sūnų tėvas gyvena atskirai ir neįgalaus vaiko priežiūra ir išlaikymu nesidomi bei nepadeda.
5.4. Nurodo, kad ji ne tik įgijo siuvėjos amatą, bet (duomenys neskelbtini) pataisos namuose mokosi ir kulinarijos specialybės, be to, lanko kursus pas psichologę, yra baigusi „Socialinio įgūdžio“ kursus. Pas vietinį kunigą priėmė Pirmosios Šv. Komunijos sakramentą.Per bausmės atlikimo laiką jau gavo 3 paskatinimus, kelias padėkas už individualią veiklą, jokių nusižengimų nėra padariusi ir nuobaudų neturi.
5.5. Apeliantės teigimu, jos bendrininkei, kuri anksčiau buvo teista 19 kartų už analogiškus nusikaltimus ir buvo lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietos, neatlikusi 3 metų laisvės atėmimo bausmės, o nusikalto praėjus vos 6 mėnesiams po paleidimo, paskirta beveik tokia pati bausmė, kaip jai, t. y. bendrininkė nubausta 7 metų laisvės atėmimo bausme, o jai paskirta 6 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Mano, kad tai yra neteisinga. Nurodo, kad svarbu ir tai, jogji anksčiau nebuvo bausta laisvės atėmimu, jai buvo skirtos piniginės baudos, o dabar iš karto paskirta itin griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka pirmą kartą, tuo tarpu jos bendrininkė laisvės atėmimo bausmę atlieka jau trečią kartą, o paskirtos joms bausmės yra beveik vienodos. Todėl mano, kad jai paskirta per griežta bausmė.
5.6. Apeliantės teigimu, ji yra susaistyta tvirtais šeiminiais ryšiais su savo vaikais, todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti bendrindamas jai paskirtas bausmes. Teigia, kad bendrinant bausmes į jos nurodytas aplinkybes nebuvo atsižvelgta, galutinė subendrinta bausmė nebuvo individualizuota ir neįvertintos reikšmingos aplinkybės ir to pasėkoje paskirta aiškiai per griežta bausmė. Taip pat teigia, kad jos veiksmais padaryta žala nėra labai didelė. Ji žalą atlygins per kiek įmanoma trumpesnį laiką.Ateityje pažada griežtai laikytis visų įstatymų, nedaryti teisės pažeidimų ir daugiau nenusikalsti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistosios R. B. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, jog kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes ir nustatyti galutinę vykdytiną bausmę.
8. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas, tenkindamas pataisos namų administracijos teikimą dėl bausmių subendrinimo, R. B. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, kas laikytina tinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pagal BK 63 straipsnio9dalį, bausmės, paskirtos skirtingais nuosprendžiais, privalo būti subendrinamos tuo atveju, kai nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį paaiškėja, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, naujausiu nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas turi subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (nuosprendžių sutaptis), o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme.Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismas bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismas prideda (taikomas bausmių apėmimas, visiškas ar dalinis sudėjimas) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės.
8.1. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirtas subendrintas bausmes subendrino iš dalies sudedant. Atkreiptinas dėmesys, jog nuosprendžiai, kuriais paskirtas bausmes prašoma subendrinti pataisos namų teikime, jau yra įsiteisėję, todėl jais skirtos bausmės negali būti mažinamos. BK 63 straipsnio4dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai.Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės.Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama įBK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė. BK 54straipsnio2dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-578/2012).
8.2. Aukštesnysis teismas pažymi, jog minimalus laisvės atėmimo terminas yra trys mėnesiai, todėl įvertinusnuteistosios padarytų nusikalstamų veikų skaičių, už kurių padarymą nuteista dviem bendrinamais nuosprendžiais, paskirti galutinę subendrintą 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kaip to skundu prašo nuteistoji R. B., nėra pagrindo. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 27 d. nuosprendžio, pakeisto Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu, matyti, kad R. B. nuteista už penkias apysunkes nusikalstamas, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu nuteista už penkias sunkias, tris apysunkes bei už pasikėsinimą padaryti dvi apysunkes nusikalstamas veikas, t. y. iš viso už 10 nusikalstamų veikų padarymą. Minėtais nuosprendžiais nustatyta, kad nuteistoji R. B. nusikalstamas veikas darė sistemingai, įvairiose Lietuvos Respublikos teritorijos vietose, siekdama savanaudiškų tikslų, t. y. neteisėtai įgyti svetimą turtą. Dalis nusikalstamų veikų įvykdyta organizuotoje grupėje, padaryta reali žala nukentėjusiesiems. Taigi nors nuteistajai R. B. bendrindamas minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų, tačiaunesutikti su nuteistajai paskirta subendrinta 6 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
8.3. Analizuojamu atveju matyti, kad prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d nuosprendžiu, paskirtos subendrintos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri yra griežtesnė, buvo pridėta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (paskirta 4 metai laisvės atėmimo) dalis – 2 metai 2 mėnesiai. Įvertinus tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu ji buvo nuteista už 10 nusikalstamų veikų padarymą, todėl pridėtoji 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis nustatyta pagrįstai. Aptarti duomenys rodo, jog apylinkės teismas pridėjo artimas minimalioms laisvės atėmimo bausmės dalis, nors R. B.charakteristika nėra teigiama. Sutiktina su nuteistosios R. B. skundo argumentais, kad galutinė subendrinta 6 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pakankamai didelė, tačiau jos padarytų nusikaltimų mastas bei pobūdis neleidžia daryti išvados, jog ši bausmė yra neadekvati ar neproporcinga jos neteisėtiems veiksmams.
8.4. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo pasirinkta neatliktos bausmės dalis atitinka tiek padarytų veikų, tiek ir nuteistosios R. B.asmenybės pavojingumą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas pažeidė BK 63 straipsnio taikymo nuostatas ir būtų pagrindas skirti mažesnę, nei teismo paskirta, galutinę subendrintą bausmę.
9. Aplinkybės, kad nuteistoji turi neįgalų sūnų, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa, jog ji paskirta sūnaus globėja,jau buvo įvertintos skiriant jai bausmes, todėl pakartotinai neanalizuojamos. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su nuteistosios bausmės atlikimo ypatumais, t. y. kad ji pataisos namuose iš karto pradėjo dirbti, mokytis siuvėjos amato, gaunamos algos dalį moka nukentėjusiesiems padengti jiems priteistus ieškinius ir kt., neabejotinai bus įvertintos pataisos įstaigos administracijos, tačiau sprendžiant bausmių bendrinimo klausimą jos nėra aktualios.
10. Nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės, kad nusikaltimo bendrininkei, kuri teista 19 kartų už analogiškus nusikaltimus ir buvo lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietos, neatlikusi 3 metų laisvės atėmimo bausmės, o nusikalto praėjus vos 6 mėnesiams po paleidimo, paskirta beveik tokia pati bausmė, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šiuo atveju sprendžiamas ne bausmės skyrimo, o skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas.
11. Remiantis tuo kas išdėstyta, daroma išvada, jog Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 13 d.nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o nuteistosios R. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.