Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-498-309-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-01
Bylos Nr.
1A-498-309-2011
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00197-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
L. V.
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-498-309/2011Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00197-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.9., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Morkūnaitei,gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,nuteistajam L. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir uždraudžiant lankytis masiniuose renginiuose, kavinėse, baruose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. V. nuteistas už tai, kad vengė pareigos pagal 2007-08-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-06-06 iki E. ir E. pilnametystės, pilietės R. V. naudai ir laikotarpiu nuo 2007-06-06 iki 2011-04-03 įsiskolino 12630, 06 litų, tuo padarydamas E. V. ir E. V. moralinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-10-04 nuosprendį paskiriant jam atlikti viešuosius darbus.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas teisingai kvalifikavo jo padarytą veiką, tačiau, apelianto teigimu, teismas neteisingai paskyrė jam vidutinio dydžio bausmę. Teigia, kad jis teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teismas, nuteistojo nuomone, jo padarytoje veikoje be pagrindo nenustatė lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl skyrė vidutinio dydžio bausmę, o ne minimalią. Mano, kad teismas jam turėjo skirti minimalią bausmę, kadangi jo padarytoje veikoje yra lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl nuteistasis daro išvadą, kad jam skirta bausmė – neteisinga. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam apribojimus, t. y. įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir jam neleidžiant lankytis masiniuose renginiuose, kavinėse, baruose, neatsižvelgė į bausmės adekvatumą jo padarytai nusikalstamai veikai. Teigia, kad tokie teismo paskirti apribojimai negalės užtikrinti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų pasiekimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, kad jie varžo jo, kaip žmogaus, teises. Nurodo, kad jis ateityje negalės padaryti to paties pobūdžio nusikaltimo, kadangi daugiau neturi nepilnamečių vaikų, be to, nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra padaryta nakties (nuo 22 val. iki 6 val.) metu viešoje vietoje (kavinėje, bare ir t. t.), t. y. šiuo atveju jo padaryta veika yra labai individuali savo pobūdžiu. Taip pat nurodo, kad jis nori kuo greičiau grąžinti susidariusį įsiskolinimą, tačiau teigia, kad įpareigojimas jam būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, užkerta kelią įsidarbinti sargu arba kūriku, tokiu būdu apsunkinant susidariusių pasekmių likvidavimą, taip pat nurodo, kad jis negalės išvykti į užsienį ir ten įsidarbinęs grąžinti susidariusį įsiskolinimą.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo L. V. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, skundu prašo jam skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į viešųjų darbų bausmę, todėl, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina skundžiamą teismo sprendimą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir kitų apeliacinio skundo argumentų

Nors nuteistasis apeliaciniu skundu ir prašo jam skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į viešųjų darbų bausmę ir teigia, kad teismas neteisingai paskyrė jam vidutinio dydžio bausmę, jog laisvės apribojimo bausmė negalės užtikrinti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų pasiekimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, kad jie varžo jo, kaip žmogaus, teises, trukdo išvykti dirbti į užsienį ar net įsidarbinti sargu arba kūriku, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima skirti nuteistajam jo prašomą bausmę ir konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuota bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekiama nubaudžiant asmenį už nusikalstamos veikos padarymą. Skiriant bausmę nuteistajam siekiama ne tik nubausti jį, paveikti, sulaikyti nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą, bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. V. bausmę pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. V. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, skirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę už Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad N. V. neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad L. V. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, o už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos keturių rūšių bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Iš to, kas paminėta, matyti, kad laisvės apribojimas nėra pati griežčiausia iš Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių.

Apelianto skunde nurodytas argumentas, kad jis teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teismas, nuteistojo nuomone, jo padarytoje veikoje be pagrindo nenustatė lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atmestinas. Baudžiamajame įstatyme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte) nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Teismui pripažįstant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.). Gi šiuo nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog visiškai prisipažįsta kaltu, papasakojo padaryto nusikaltimo aplinkybes (36–37, 62–63 b. l.). Tačiau, kad būtų galima pripažinti šią lengvinančią aplinkybę byloje, be kaltininko prisipažinimo padarius nusikaltimą, turi būti nustatytas dar ir jo nuoširdus gailėjimasis. Vienas iš esminių požymių, rodančių nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo yra nukentėjusiųjų atsiprašymas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis L. V. nukentėjusiųjų neatsiprašė, o tardamas paskutinį žodį nuteistasis tik formaliai parodė, jog gailisi, kad taip išėjo (94 b. l.), todėl kolegija sprendžia, kad šioje byloje L. V. prisipažinimas ir atgaila deklaratyviai išsakyta iš esmės tik apeliaciniame skunde, o jo gailestis dėl padaryto nusikaltimo yra tik formalus. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, nors apylinkės teismas ir nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas, skirdamas bausmę L. V., atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad laisvės apribojimo bausmė negalės užtikrinti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų pasiekimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, kad jie varžo jo, kaip žmogaus, teises, trukdo išvykti dirbti į užsienį ar net įsidarbinti sargu arba kūriku, yra deklaratyvūs, ir jie neatsveria bausmės tikslų ir paskirties.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl švelninti ją, pakeičiant iš laisvės apribojimo bausmės į viešųjų darbų bausmę, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė