Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, nevedęs, teistas – Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 760 Eur bauda, teistumas išnykęs,

D. R., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis neoficialiai, nevedęs, teistas – 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, turintis teistumą,

G. S., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, teistas:

1) 2015 m. balandžio 24 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 2 mėnesiams,

2) 2016 m. rugsėjo 5 d. Molėtų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 20 parų areštu,

3) 2017 m. rugsėjo 7 d. Molėtų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 50 parų areštu,

4) 2017 m. lapkričio 28 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 56 paromis arešto,

5) 2019 m. liepos 1 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams (BK 75 straipsnis) ir 2019 m. gruodžio 11 d. teismo nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą pasiųstas atlikti paskirtą bausmę,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2019 m. lapkričio 29 d. apie 18.50 val. viešoje vietoje - Molėtų mieste, Gėlių gatvėje, būdamas neblaivus, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. R. ir G. S., matant pašaliniams asmenims, vandališkais veiksmais, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, tyčia vieną kartą D. R. kumščiu sudavus D. M. į veidą, G. S. vieną kartą kumščiu sudavė D. M. į veidą, po to D. R. spyrus D. M. keliu į veidą ir šiam pargriuvus ant žemės, spyrė jam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam D. M. fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

2020 m. balandžio 21 d. išraše iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie G. S. nurodyta, kad jis teistas (t. 1, b. l. 110-141).

2019 m. gruodžio 13 d. pažymoje apie asmens gydymą Nr. K6-12283 nurodyta, kad G. S. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 148).

2020 m. balandžio 22 d. išraše iš SODRA nurodyta, kad G. S. vykdo individualią veiklą, mokosi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 149).

VĮ „Regitra“ duomenimis, G. S. vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 1, b. l. 151).

2020 m. balandžio 22 d. išraše iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie D. R. nurodyta, kad jis teistas (t. 2, b. l. 4-11).

VšĮ Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro 2019 m. gruodžio 9 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad D. R. Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (t. 2, b. l. 23).

2019 m. gruodžio 10 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad D. R. šiuo metu legalaus darbo neturi, įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, gyvena kartu su mama, broliu ir seserimi. Seniūnija dėl jo nusiskundimų negauna (t. 2, b. l. 24).

2020 m. balandžio 22 d. Darbo biržos sistemos išraše nurodyta, kad D. R. darbo biržoje registruotas nuo 2020 m. kovo 5 d. (t. 2, b. l. 25).

VĮ „Regitra“ duomenimis, D. R. vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 2, b. l. 27).

2020 m. kovo 6 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. M. ir kaltinamasis D. R. susitaikė (t. 2, b. l. 54-55).

2020 m. balandžio 22 d. išraše iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie A. M. nurodyta, kad jis teistas (t. 2, b. l. 57-70).

2020 m. balandžio 22 d. išraše iš Administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad A. M. baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 71-74).

VšĮ Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro 2019 m. gruodžio 9 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad A. M. Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje registruotas dėl priklausomybės alkoholiui (t. 2. b. l. 76).

2020 m. sausio 8 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje Nr. 99U-11/2020 nurodyta, kad nėra duomenų, kad A. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje; žinoma, kad veikos padarymo metu jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje) ir jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 2, b. l. 82).

2019 m. gruodžio 10 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad A. M. šiuo metu legalaus darbo neturi, įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, gyvena kartu su tėvais. Seniūnija dėl jo nusiskundimų negauna (t. 2, b. l. 83).

VĮ „Regitra“ duomenimis, A. M. vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 2, b. l. 84).

2020 m. vasario 25 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. M. ir kaltinamasis A. M. susitaikė (t. 2, b. l. 112-113).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2014). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2013, 2K-386/2013 ir kt.).

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. M., D. R. ir G. S. viešoje vietoje – Molėtų mieste, Gėlių gatvėje, būdami neblaivūs, veikdami bendrai: A. M. tyčia vieną kartą D. R. kumščiu sudavus D. M. į veidą, G. S. vieną kartą kumščiu sudavė D. M. į veidą, po to D. R. spyrus D. M. keliu į veidą ir šiam pargriuvus ant žemės, spyrė jam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais sukeldami nukentėjusiajam D. M. fizinį skausmą. D. R. toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku E. Š. koja spyrė į dešinės pusės šoną ir vieną kartą į kairę koją, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai E. Š. fizinį skausmą. G. S. toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, atėmė iš G. Ž. jos mobilaus ryšio telefoną „Samsung A5“, trenkė jį į žemę, taip jį sugadindamas, po ko koja spyrė nukentėjusiajai į dešinės pusės šoną, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai G. Ž. fizinį skausmą. A. M., D. R. ir G. S. tokiu įžūliu savo elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.

Nėra abejonės, kad A. M., D. R. ir G. S. veikė tyčia, siekdami tokiais veiksmais. Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad A. M., D. R. ir G. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamųjų prisipažinimas ir jų nuoseklūs parodymai, bet ir nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvados ir kiti byloje esantys teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, kurie nėra prieštaringi, atitinka ir papildo vienas kitą.

Bausmės skyrimas A. M.

Skirdamas bausmę A. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, tyčinė. Atsižvelgtina į dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje kartu su G. S. ir D. R., taip pat į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, padėjo ją išaiškinti ir tai, kad atlygino Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas keturis kartus, Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje registruotas dėl priklausomybės alkoholiui, teismo psichiatrijos ekspertizės skirti nereikia, Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl jo skundų negauna, nedirba, registruotas Darbo biržoje.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant jį dirbti ir nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose.

Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam A. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 29 d. 20.40 val. iki 2019 m. lapkričio 30 d. 15.07 val. – viena para (t. 2, b. l. 87-88).

Bausmės skyrimas D. R.

Skirdamas bausmę D. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos baigtos, tyčinės. Atsižvelgtina į dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje kartu su G. S. ir A. M., taip pat į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad D. R. nusikalstamas veikas padarė, turėdamas teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendį už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (BK 97 straipsnis), kas leidžia pripažinti esant D. R. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. kad jis nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). D. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teistas, turintis teistumą, administracine tvarka baustas trylika kartų, Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas, Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl jo skundų negauna, nedirba, registruotas Darbo biržoje.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir vieną lengvinančią aplinkybę. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti už BK 284 straipsnyje numatytus nusikaltimus paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant jį dirbti ir nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose.

Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam D. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 29 d. 20.40 val. iki 2019 m. lapkričio 30 d. 15.55 val. – viena para (b. l. 28-29, 45, II tomas).

Bausmės skyrimas G. S.

Skirdamas bausmę G. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos baigtos, tyčinės. Atsižvelgtina į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje kartu su D. R. ir A. M., į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad G. S. nusikalstamas veikas padarė Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vykdymo atidėjimo metu, turėdamas teistumą (BK 97 straipsnis), kas leidžia pripažinti esant G. S. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. kad jis nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). G. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė nuoseklius parodymus, padėjo jas išaiškinti ir tai, kad atlygino G. Ž. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teistas 5 kartus už įvairias nusikalstamas veikas, šešis kartus baustas administracine tvarka, užsiima individualia veikla, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir vieną lengvinančią aplinkybę. Taip pat įvertina tai, kad kaltinamasis teisiamas 7 kartą, už ankstesnes nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo tolesnio nusikaltimų darymo. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti už nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, kaltinamajam skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam G. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 29 d. 20.40 val. iki 2019 m. lapkričio 30 d. 14.02 val. – viena para (t. 1, b. l. 152-153, 168).

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. kovo 18 d. nuosprendis yra neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka, todėl paskirta bausmė su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinama.

Dėl kardomųjų priemonių

G. S., D. R. ir A. M. 2019 m. lapkričio 30 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 1, b. l. 170-171, 168, t. 2, b. l. 47-48, t. 2, b. l. 105-106), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Dėl civilinių ieškinių

Iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos pranešimo matyti, kad A. M. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 38,88 Eur už D. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl Panevėžio teritorinė ligonių kasa atsisakė pareikšto ieškinio (t. 1, b. l. 102-103).

Nukentėjusioji E. Š., atstovaujama įstatyminės atstovės I. Š., yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 67-68). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad E. Š. buvo užpulta D. R., jis spyrė jai į šoną, ir į koją.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad neturtinės žalos reikalavimą grindžia patirtais išgyvenimais: grįžus į namus jai buvo labai sunku, buvo labai išsigandusi ir tiesiog negalėjo atsigauti, labai sunkiai užmigdavo. Fizinių skausmų galbūt nepajuto iškart dėl streso, bet vėliau kreipėsi į gydytojus ir pasakė, kad yra sumušimas. Gydytojas davė tepaliuką.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. R. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką E. Š. atžvilgiu. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais - E. Š. koja spyrė į dešinės pusės šoną ir vieną kartą į kairę koją, ir taip sukėlė nukentėjusiajai E. Š. fizinį skausmą, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Iš byloje esančių duomenų – vaizdo įrašo, matyti, kad ant nukentėjusiosios kojos išorinėje pusėje virš kulniuko buvo paraudusi apvali dėmė; medicinos dokumentų išraše/siuntime gydytojo nurodyta, kad E. Š. nustatyta diagnozė – kūtinės sumušimas, gydyta tepalu nuo uždegimo. Dėl to, kad buvo užpulta, E. Š. buvo labai išsigandusi ir negalėjo kurį laiką atsigauti, labai sunkiai užmigdavo. Visos šios nustatytos ir nurodytos aplinkybės teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, nes nukentėjusioji ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Taigi nukentėjusioji neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Padaryta neturtinė žala nėra atlyginta, civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, kaltinamasis D. R. jį pripažino, todėl jis tenkintinas visiškai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinės laikmenos (2 vnt. kompaktiniai diskai vokuose) (t. 1, b. l. 49, 63), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais

nusprendžia:

pagal BK 284 straipsnį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. M. galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą šį laikotarpį: 1) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis ir 2) nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 29 d. 20.40 val. iki 2019 m. lapkričio 30 d. 15.07 val., t. y. vieną parą.

pagal BK 284 straipsnį (D. M. epizodas) ir skirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

pagal BK 284 straipsnį (E. Š. epizodas) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. R. galutinę bausmę – 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą šį laikotarpį: 1) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis ir 2) nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, je tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką jam įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 29 d. 20.40 val. iki 2019 m. lapkričio 30 d. 15.55 val., t. y. vieną parą.

pagal BK 284 straipsnį (D. M. epizodas) ir skirti jam laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams,

pagal BK 284 straipsnį (G. Ž. epizodas) ir skirti jam laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. S. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką jam įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 29 d. 20.40 val. iki 2019 m. lapkričio 30 d. 14.02 val., t. y. vieną parą.

Bausmės pradžią G. S. pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo jo sulaikymo.

Tenkinti nukentėjusiosios E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį ir priteisti jai iš D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio teritorinei kasai atsisakius ieškinio, bylą šioje dalyje nutraukti.

G. S., D. R. ir A. M. paskirtas kardomąsias priemonės – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterines laikmenas (2 vnt. kompaktiniai diskai vokuose), palikti saugoti šioje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.