- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-1881-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14510-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- E. P., J. P.
- Ieškovas
- R. B., B. B.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. P. ir J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. B. ir B. B. ieškinį atsakovams E. P. ir J. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamos: 1) nustatyti žemės sklypu Mokolų g. 32, Kaune, unikalus Nr. 4400-0861-7854, naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2006 m. liepos 25 d. paruoštą projektą, paskiriant ieškovėms R. B. bei B. B. naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide B/216 kv. m, atsakovams E. P. ir J. P. – žemės sklypo dalimi, pažymėta raide A/384 kv. m; 2) pripažinti ieškovei R. B. teisę be bendraturčių E. P. ir J. P. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį Mokolų g. 32, Kaune, pagal UAB „Pastogė“ 2012 m. liepos mėnesį paruoštą rekonstravimo eskizinį projektą (obj. Nr. 2456/12); priteisti iš atsakovų ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3-8).
Nurodė, kad ieškovės bei abu atsakovai yra bendraturčiai valdoje, esančioje Mokolų g. 32, Kaune. 2013 m. vasario 26 d. šalių susitarimu nustatyta gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis naudojimosi tvarka, kuri įregistruota viešame registre. Ieškovės B. B. ir R. B. naudojasi patalpomis, pažymėtomis plane II-2/17,06 kv. m bei priestatu (veranda) 2alm, kuriame įrengta viena patalpa II-1/8,96 kv. m, atitinkamai kiekviena iš ieškovių 2/3 ir 1/3 dalimis, atsakovė J. P. - I-4/17,11 kv. m, I-5/7,61 kv. m, 1/2 (I-6/2,75 kv. m), atsakovas E. P. - I-1/4,03 kv. m, I-2/10,42 kv. m, I-3/10,49 kv. m, 1/2 (I-6/2,75 kv. m). Kadangi naudojama veranda nėra apšiltinta, todėl būtina rekonstrukcija. Projektą parengė UAB „Pastogė“. Atsakovai neduoda sutikimo. Reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovai prašė ieškinį atmesti (1 t., b. l. 48-49), motyvuodami tuo, kad ieškinio reikalavimai pažeidžia atsakovų teisėtus interesus, sukuria pareigas, kurių jie neprivalo vykdyti. Visi atsakymai dėl sutikimo rekonstruoti ir vykdyti naują statybą ieškovėms buvo pateikti Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-6474-773/2010 nagrinėjimo metu. Toje byloje ieškovių pateiktas eskizinis projektas kartu su priešieškiniu buvo atmestas. Ieškovių pateiktas projektas šiame ieškinyje iš esmės niekuo nesiskiria nuo ankstesnio. Atsakovai kreipėsi į UAB „Skena“ dėl gyvenamojo namo Mokolų g. 32, mansardos ir stogo techninės būklės įvertinimo, atsižvelgiant į bendraturčių ketinimus vykdyti naujos statybos darbus. Ekspertai padarė išvadą, kad ruošiant rekonstrukcijos projektą reikia numatyti gyvenamojo namo visos medinės perdangos sustiprinimą ir visos senos stogo medinės konstrukcijos bei stogo dangos pakeitimą – tai ieškovių pateiktame projekte nepadaryta. Be to, tai sukurtų atsakovams pareigą priverstinai atlikti stogo dangos keitimą, patiriant nenumatytas išlaidas. Didėjant priestato aukštingumui ir užstatymo plotui, didėja ir metamas šešėlis ant atsakovams priklausančio sklypo, juo labiau, kad nėra numatytas užstatymo atstumas nuo jų sklypo dalies ribos, drenažas ir kt. Sutikus su šia statyba, mažėja atsakovų nekilnojamo turto vertė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu (2 t., b. l. 12-19) ieškinį tenkino: pripažino R. B. teisę be bendraturčių E. P. ir J. P. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį Mokolų g. 32, Kaune, pagal UAB „Pastogė“ 2012 m. liepos mėnesį paruoštą rekonstravimo eskizinį projektą (obj. Nr. 2456/12); priteisė R. B. iš atsakovų po 1584 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovų po 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priėmė ieškovių atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl naudojimosi žemės sklypu Mokolų g. 32, Kaune, unikalus Nr. 4400-0861-7854, tvarkos nustatymo ir civilinę bylą Nr. 2-1604-877/2013 šioje dalyje nutraukė.
Teismas nurodė, kad pripažįstant bendraturčio teisės į statybą pažeidimą, pasireiškiantį bendraturčių nesutikimu su statyba tam tikromis sąlygomis, bendraturčių atsisakymo, motyvuojamo neigiamai pasikeisiančiomis jų gyvenimo ir veiklos sąlygomis, pagrįstumą reikia vertinti Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies bei kitų teisės aktų ir žmogaus teisės į šeimos aplinką išsaugojimo požiūriu. Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas: negali būti pabloginta statinių esama techninė būklė; turi išlikti galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves; galimybė naudotis inžineriniais tinklais; patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas ir kt. Iš UAB „Pastogė“ parengto rekonstravimo eskizinio projekto teismas sprendė, kad bus rekonstruojamos išimtinai ieškovių naudojamos gyvenamosios patalpos bei virš šių patalpų mansardoje esančios patalpos dalis, įrengiant sieną toje pačioje vietoje, kurioje yra bendraturčius skirianti siena pirmajame pastato aukšte. Atsakovų pateiktas UAB „Skena“ stogo konstrukcijos techninės būklės įvertinimas atliktas tik iš priešprojektinių pasiūlymų, jam nebuvo pateikti konstrukcinės dalies brėžiniai ir aiškinamasis raštas. Šis įvertinimas tik dar kartą patvirtino, kad dabartinė stogo būklė nėra gera ir reikalingas jo remontas. Išvadoje nepasisakyta, kaip pakis (ar pablogės) stogo ir viso pastato būklė rekonstravus pastato dalį. Stogas ir namo perdanga yra bendrojo naudojimo objektai, todėl išlieka pareiga visiems bendraturčiams prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl rekonstrukcijos pablogės pastato techninė būklė, atsakovai tokių įrodymų nepateikė, teismo ekspertizės skirti neprašė. Šiuo metu pastogėje nėra jokių atsakovų gyvenamųjų patalpų, todėl jų argumentai, kad atlikus rekonstrukciją, nebus išsaugotas natūralus patalpų apšviestumas neįrodyti ir nepagrįsti. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl rekonstrukcijos pablogės jų naudojamo žemės sklypo apšviestumas. Ieškovių rekonstrukcija numatyta jų naudojamo žemės sklypo ribose. Neišlaikant įstatyme nustatyto atstumo iki kaimyninio sklypo ribos sutikimą tokiai rekonstrukcijai turėtų duoti gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkas ar valdytojas - valstybė, o ne atsakovai, todėl šiuo aspektu atsakovams neturint reikalavimo teisės, tai negali būti siejama su atsakovų teisių pažeidimu. Teismas nurodė, kad atsakovai neįrodė esminių jų bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jų atsisakymą duoti sutikimą ieškovėms atlikti statybos darbus pripažinti motyvuotu. Atsakovų atsisakymą duoti sutikimą teismas pripažino nemotyvuotu ir trukdančiu bendraturtei įgyvendinti teisę į statybą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai (2 t., b. l. 25-43) prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1604-877/2013 dalyje dėl pripažinimo R. B. teisę be bendraturčių E. P. ir J. P. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį Mokolų g. 32, Kaune, pagal UAB „Pastogė“ 2012 m. liepos mėnesį paruoštą rekonstravimo eskizinį projektą (obj. Nr. 2456/12) ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; priteisti solidariai iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas pažeidė draudimą sprendimu neperžengti byloje pareikštų reikalavimų. Teismas sprendimu suteikė ieškovėms teisę be atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti ne tik gyvenamojo namo pirmąjį aukštą, bet ir gyvenamojo namo pastogę, kas prieštarauja Lietuvos teismų formuotai praktikai. Teismas, suteikdamas teisę ieškovėms be atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti pastogę, tuo pačiu nusprendė ir dėl pastogės naudojimosi tvarkos – nustatė, kuria pastogės dalimi naudosis ieškovai, o kuria – atsakovai, nors ieškovės nebuvo pareiškę reikalavimo dėl gyvenamojo namo pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo.
2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės tinkamai atskleidė būsimos rekonstrukcijos planus. Atsakovai pagrįstai nesutiko su gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija pagal 2012 m. liepos 30 d. įteiktą eskizinį projektą, nes jame nebuvo nustatyti visi reikiami darbai ruošiant rekonstrukcijos projektą. Konstrukcinių elementų įvedimo darbai buvo numatyti ne eskiziniame projekte, o konstrukcinės dalies brėžinių žiniaraštyje, kuris teismui pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu.
3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija nepažeis atsakovų teisių ir teisėtų interesų bei nepagrįstai atmetė visas atsakovo įrodinėtas aplinkybes, kad atlikti gyvenamojo namo pakeitimai pagal eskizinį projektą apsunkintų atsakovo teisių įgyvendinimą ar net padarytų šių teisių įgyvendinimą neįmanomu:
3. 1. dėl neva esamos gyvenamojo namo techninės būklės nepablogėjimo. Teismo tvirtinimas, kad eksperto išvadoje nepasisakyta, kaip pakis (ar pablogės) stogo ir viso pastato būklė rekonstravus pastato dalį neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Atlikus rekonstrukcijos darbus pagal eskizinį projektą, atsakovai būtų priversti savo lėšomis šalinti gyvenamojo namo stogo techninės būklės pablogėjimo padarinius.
3.2. dėl neva atsakovų žemės sklypo dalies, gyvenamojo namo pastogės insoliacijos (apšviestumo) nesumažėjimo. Vadovaujantis ieškovių pateiktu eskiziniu planu matyti, kad didesnio aukštingumo ir platesnis priestatas su mansarda bus statomas iš pietų pusės atsakovų naudojamos žemės sklypo dalies atžvilgiu, todėl į atsakovų žemės sklypo naudojamą dalį kris ir didesnis šešėlis.
3.3. dėl neva tinkamo atstumo nuo atsakovo valdomos žemės sklypo dalies. Ieškovių naujai pastatytas priestatas su mansarda ribotųsi ne tik su valstybei priklausančiu žemės sklypu, bet ir su atsakovų valdoma žemės sklypo dalimi, o atstumas iki atsakovų žemės sklypo dalies ribos būtų mažesnis kaip 1 m.
4. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovų priešieškinį. Atsakovai priešieškiniu siekė įgyvendinti teisę į turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atidalijimą, tačiau teismas atsisakė priimti priešieškinį, tokiu būdu užkirsdamas kelią atkurti tarp šalių socialinę taiką.
5. Teismo sprendimas pažeidžia atsakovų ir ieškovių interesų pusiausvyrą, valdant ir naudojant bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovės, neatsižvelgdamos į teisėtus atsakovų, kaip bendraturčių interesus, prašė pripažinti teisę be atsakovų sutikimo gauti leidimą atlikti gyvenamojo namo dalies – įskaitant pastogės, dėl kurios nebuvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi tvarkos – rekonstrukciją pagal eskizinį projektą, prieštaraujantį LR Statybos įstatymo 4-6 straipsniuose įtvirtintiems konkretiems reikalavimams, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 49-59) ieškovės prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundžiamu teismo sprendimu teisingai nustatyta, jog pastogės patalpų, galinčių būti gyvenamosiomis patalpomis, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu (STR) 1.14.01:199, aukštis turi būti didesnis nei 1,60 m. Pastogės plotas, esantis tiek virš ieškovių, tiek virš atsakovų pirmojo aukšto patalpų yra proporcingas šalių nuosavybės teise valdomų patalpų daliai. Rekonstrukcijos metu ieškovė R. B. pastogėje virš jai priklausančios pirmojo aukšto patalpos rekonstruos tik jai priklausančią pastogės dalį – 14,05 kv. m, likusi pastogės dalis lieka atsakovams. Atsakovams nepateikus įrodymų apie savo teisių pažeidimą, jų atsisakymas duoti sutikimą statybai (rekonstrukcijai) turi būti laikomas nepagrįstu. Apeliantų argumentai dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimų nepagrįsti ir atmestini, nes naudojimosi tvarkos nenustatymas visiškai neįrengta bei neįregistruota viešajame registre pastoge, negali būti pagrindu neleisti ieškovėms vykdyti rekonstrukcijos virš savo naudojamų patalpų bei bendraturčiams atsisakyti duoti sutikimą tokiai rekonstrukcijai atlikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovams pateiktas UAB „Pastogė“ rekonstravimo eskizinis projektas bei konstrukcinės dalies brėžiniai ir aiškinamasis raštas yra išsamūs, pilnai ir visapusiškai atskleidė planuojamos rekonstrukcijos darbus, juos parengė specialistės ir yra vertintini kaip pakankamai atsakovams nuspręsti dėl ieškovių rekonstrukcijos. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovams tinkamai atskleista rekonstrukcijos esmė, o atsakovų atsisakymas duoti sutikimą šiems darbams atlikti yra nemotyvuotas, todėl neteisėtas. Apeliantų teiginys, kad ieškovėms atlikus stogo rekonstrukcijos darbus tik ieškovėms priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, stogo techninė būklė dar labiau pablogėtų, neįrodytas. Nurodyti esminiai reikalavimai dėl mechaninio atsparumo ir pastovumo rekonstrukcijos metu nebus pažeisti. Ieškovė R. B. kreipdamasi į atsakovus sutikimo, nurodė, jog rekonstrukcijos metu įsipareigoja imtis visų įmanomų apsaugos priemonių, kad būtų apsaugotas bendraturčių turtas. Įsipareigojo atlyginti atsakovams padarytą žalą rekonstrukcijos metu, jeigu įgriūtų likusi stogo dalis ar užlietų vanduo. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų dėl galimų neigiamų pasekmių rekonstrukcijos metu. Teismas pagrįstai sprendė, kad gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija pagal eskizinį projektą nepažeidžia atsakovų teisių, nesąlygoja atsakovų žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo pastogės insoliacijos sumažėjimo. Atsakovai ir apeliaciniame skunde nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad dėl ieškovių rekonstrukcijos pablogės jų naudojamo žemės sklypo apšvietimas. Ieškovių rekonstrukcija numatyta jų naudojamo žemės sklypo ribose. 3 metrų atstumas nėra išlaikomas nuo gretimo sklypo, kuris priklauso valstybei, ribos. Sutikimą, kaip gretimo sklypo savininkas, turės duoti ne atsakovai ir tai neturi jokios reikšmės atsakovų teisėms. Teismas pagrįstai, siekdamas užkirsti kelią atsakovams vilkinti bylos nagrinėjimą, atsisakė priimti atsakovų priešieškinį, kadangi pastogės atidalijimo klausimas gali būti sprendžiamas ir atskiroje byloje. Atsakovų argumentai dėl šalių interesų pusiausvyros pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovų netinkamas dokumentų bei priešieškinio teikimas į bylą nepatvirtina jų teiginio, kad teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą. Apeliantai nepagrįstai ginčija nuosavybės dalių pasikeitimą po rekonstrukcijos. Bendraturčių teisių pasikeitimas ieškovams savo lėšomis ir laikantis įstatymų nustatytų taisyklių atlikus rekonstrukciją ir padidinus bendrąjį daikto ar jo vertę kito bendraturčio teisių nepažeidžia.
Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Apeliantai teikia rašytinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti. Ieškovė rašytinių įrodymų prijungimui prieštarauja. Ji su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė eksperto atsakymą į paklausimą, kurį prašo priimti, tačiau su tuo nesutinka apeliantas.
CPK 314 straipsnis draudžia priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Minėtame straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
Apeliantai su rašytiniais paaiškinimais, kurie priimtini, pateikė ir naujus įrodymus, t. y. du architektūrinės dalies techninius projektus bei priešprojektinius pasiūlymus suformuojant du atskirus turtinius vienetus, motyvuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. Pažymėtina, kad šie įrodymai buvo teikiami su priešieškiniu, kurį teismas atsisakė priimti. Kolegijos nuomone, šie įrodymai nepriimtini, nes jie susiję su atsakovų atliktos savavališkos statybos padarinių šalinimu ir atskirų turtinių vienetų formavimu, t. y. nesusiję su bylos ginčo dalyku. Ieškovės pateiktas eksperto atsakymas priimtinas, nes konstatuotina, kad ieškovė šį įrodymą gavo jau išnagrinėjus bylą, įrodymas susijęs su ginčo dalyku.
Byloje nustatyta, kad Mokolų g. 32, Kaune, nuosavybės teisės į 0,0600 ha žemės sklypą įregistruotos: R. B. - 72/600 dalys, B. B. - 144/600 dalių, E. P. - 192/600 dalys, J. P. - 192/600 dalys. Šios bylos nagrinėjimo metu buvo patvirtinta naudojimosi tvarka žemės sklypu bei patalpomis gyvenamajame name. Ieškovės naudojasi bendrai tik priestatu 2alp bei (jame esančia vienintele patalpa II-1/8,96 kv. m) bei patalpa II-2/17,06 kv. m, esančia gyvenamajame name. Visos likusios patalpos priklauso atsakovams. Gyvenamasis namas yra su pastoge, kurioje jokios patalpos neįrengtos, ji atskiru turtiniu vienetu nesuformuota ir viešajame registre neįregistruota. Ieškovė R. B. siekia rekonstruoti ieškovių naudojamas patalpas priestate ir gyvenamajame name bei virš patalpos name neįrengtos palėpės dalį, įrengiant sieną toje pačioje vietoje, kurioje yra bendraturčius (atsakovus) skirianti siena pirmajame gyvenamojo namo aukšte. Ieškovėms priklausančiose patalpose yra įvesti atskiri vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai ir jie nuosavybės teise įregistruoti viešajame registre ieškovės R. B. vardu. Rekonstrukcija numatyta vykdyti žemės sklypo dalyje, kuri paskirta naudotis ieškovėms. Kadangi negautas atsakovų sutikimas, ieškovės kreipėsi į teismą.
Taigi, bylos ginčo dalykas yra kilęs iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).
Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Namo rekonstrukcija pripažįstama statybos rūšimi (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai nustato statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statinio projekto ir statinio projektavimo sąlygų rengimui statytojas privalo pateikti statinio bendraturčio sutikimą (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi bendraturčio sutikimas rekonstrukcijai atlikti turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, tai yra projektavimo metu. Suderinimui su bendraturčiais turi būti pateikti projektiniai pasiūlymai – eskizinis projektas, išreiškiantis statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendimų idėją (Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 8.4 punktas), tai yra nurodyti esminius objekto pertvarkymo duomenis, iš kurių bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita) ir, pakankami nuspręsti, ar jo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Siekiant išlaikyti bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyrą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę (statyti ar rekonstruoti), bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų, ir bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais galima pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymu duoti sutikimą statybos darbams, gali būti ginama, kai statytojas siekia gauti sutikimą konkretiems statybos darbams, nurodydamas, kokios paskirties statinį siekiama pastatyti pagal atitinkamą projektą (schemą) ir, nenustačius atsisakančių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; kt.).
Atsižvelgiant į nurodytą bendraturčių teisių teisinį reglamentavimą bei suformuotą teisminę praktiką, klausimai, susiję su kitų bendraturčių sutikimo dėl nekilnojamojo daikto dalies rekonstrukcijos tinkamumu, turi būti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principą ir siekiant išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės R. B. reikalavimą, pripažindamas jai teisę be bendraturčių sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu.
Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą ir pripažindamas ieškovei R. B. teisę be bendraturčių sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti gyvenamąjį namą pagal UAB „Pastogė“ paruoštą rekonstravimo eskizinį projektą, nusprendė ir dėl pastogės naudojimosi tvarkos, t. y. pažeidė draudimą neperžengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Anot apeliantų, tarp šalių nėra pasirašytas susitarimas dėl gyvenamojo namo pastogės naudojimosi tvarkos ir rekonstrukcijos metu, kaip nurodyta eskiziniame projekte, naujai įrengiamas priestato stogas dalinai dengtų pastogės stogą, kuris priklauso bendraturčiams, todėl būtų pažeistos apeliantų teisės, nes ieškovės vieną patalpą įrengtų namo pastogėje, kuri priklauso tiek atsakovams, tiek ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise, o tai prieštarauja formuojamai Lietuvos teismų praktikai ir tai patvirtina Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2006.
Su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kolegijos nuomone, naudojimosi tvarkos nenustatymas neįrengta bei neįregistruota viešajame registre pastoge, negali būti pagrindu neleisti ieškovėms vykdyti rekonstrukcijos virs jų naudojamų patalpų bei bendraturčiams atsisakyti duoti sutikimą tokiai rekonstrukcijai atlikti.
Kaip nustatyta byloje, ieškovė siekia rekonstruoti tas patalpas, kurios jai su kita bendraturte B. B. paskirtos naudotis bei tik virš šių patalpų rekonstruoti pastogės dalį. Statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kurios tikslas perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan. (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Kaip nustatyta byloje, virš gyvenamojo namo esanti pastogė nėra įrengta, ji nėra įregistruota viešajame registre, ji nesuformuota atskiru nekilnojamojo turto objektu (1 t., b. l. 74). Šalys nėra įforminusios pastogės patalpų naudojimosi tvarkos, tačiau atsakovas E. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad abi šalys turėtų naudotis patalpomis, esančiomis virš bendraturčių pirmajame aukšte naudojamų patalpų. Pastogės patalpų virš numatyto rekonstruoti, t. y. nugriauti ir pastatyti naują priestatą su pastoge, kur bus įrengtos ieškovėms priklausančios patalpos, nėra. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad naujai įrengiamas priestato stogas iš dalies dengs pastogės stogą ir tuo bus pažeistos apeliantų teisės. Virš ieškovėms priklausančios patalpos 11-2/17,06 kv. m, esančios gyvenamajame name, rekonstrukcijos metu bus rekonstruota ir pastogės dalis. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai bei pagrįstai nurodė, kad pastogės patalpų, galinčių būti gyvenamosiomis patalpomis vadovaujantis statybos techniniu reglamentu (STR) 1.14.01:199 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, aukštis turi būti didesnis nei 1,60 m. Pastogės plotas, esantis tiek virš ieškovių, tiek virš atsakovų pirmojo aukšto patalpų yra proporcingas šalių nuosavybės teise valdomų patalpų daliai: ieškovėms bendrai priklauso 36/100 dalys gyvenamojo namo, o tai reikštų, kad tiek priklausytų ir pastogės ploto. Pažymėtina, kad iš apeliantų (atsakovų) užsakymu UAB „Eskizas“ paruošto projekto (1 t., b. l. 138) matyti, kad pastogės, kur aukštis yra virš 1,60 m, bendras plotas yra 39,03 kv. m: ieškovėms tenka 14,05 kv. m, atsakovams – 24,98 kv. m, atitinkamai 36/100 ir 64/100 dalys. Rekonstrukcijos metu ieškovė R. B. pastogėje virš jai priklausančios pirmojo aukšto patalpos rekonstruos tik jai priklausančią pastogės dalį. Toks pat paskaičiavimas dėl pastogės dalies atliktas ir VĮ Registrų centro (1 t., b. l. 16). Atsakovai nesinaudoja pastogės dalimi, esančia virš ieškovėms priklausančios patalpos. Jie naudojasi pastogės dalimi tik virš jiems priklausančių pirmojo aukšto patalpų, kur pradėjo patys savavališkai šiltinti pirmojo aukšto perdangą (1 t., b. l. 73).
Apeliantai vadovaujasi Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 227/2006. Tačiau pažymėtina, kad teismo precedentas turi teisės šaltinio galią tik tuo atveju, jeigu ankstesnės bylos, kurioje buvo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 52/2003; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012; kt.). Apeliantų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovės ieškinys dėl buto rekonstrukcijos buvo atmestas todėl, kad ieškovei rekonstrukcijos metu įrengus virš savo buto palėpę, neaišku, ar atsakovas galės prieiti prie dūmtraukio; kad pastačius priestatą gali būti pažeista atsakovo teisė į natūralų buto apšvietimą; ieškovė nepateikė savo buto rekonstrukcijos ir priestato statybos projekto ir pagal CPK 178 straipsnį teisme negalėjo įrodyti savo reikalavimo, kad atliekant buto ir palėpės rekonstrukciją, statant prie namo priestatą 1,20 m. atstumu nuo atsakovo buto langų, atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, pagrįstumo. Kolegijos nuomone, minėtoje Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje bei nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės skiriasi, todėl vadovautis apeliantų nurodyta Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2006 nėra pagrindo.
Apeliantų argumentas, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 4 punktu, siekiant gauti leidimą, reikia pateikti statinio kadastro duomenų bylą, o pastogės kadastriniai duomenys nėra įregistruoti, nesusiję su jų teisių pažeidimu. Pažymėtina, kad bendraturčių sutikimas neatstoja statybą leidžiančio dokumento, o minėtų duomenų pateikimas ir jų tikrinimas priklauso statybą leidžiantį dokumentą išduodančios institucijos kompetencijai.
Dėl numatomos rekonstrukcijos tinkamo planų atskleidimo
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teigimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės tinkamai atskleidė būsimos rekonstrukcijos planus.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; kt.). Kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; kt.).
Apeliantai nurodo, kad rekonstravimo eskizinį projektą gavo 2012 m. liepos 30 d., tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, į jį nereagavo, todėl ieškovės kreipėsi į teismą. Apeliantų užsakymu UAB „Skena“ atliktas įvertinimas buvo pateiktas teismui bei ieškovėms kartu su atsakovų atsiliepimu į ieškinį (1 t., b. l. 48-49). Susipažinusios bei įvertinusios atsakovų argumentus, nurodytus atsiliepime, į bylą bei atsakovams ieškovės pateikė papildomą medžiagą dėl numatomos rekonstrukcijos kartu su išsamiu konstrukcinės dalies aiškinamuoju raštu (1 t., b. l. 92-111). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovams pateiktas UAB „Pastogė“ rekonstravimo eskizinis projektas (1 t., b. l. 20-27) bei konstrukcinės dalies brėžiniai ir aiškinamasis raštas (1 t., b. l. 92-111) yra išsamūs, pilnai ir visapusiškai atskleidė planuojamos rekonstrukcijos darbus, juos parengė specialistės ir yra vertintini kaip pakankami atsakovams nuspręsti dėl ieškovių rekonstrukcijos. Pažymėtina ir tai, kad teismas nurodė, jog atsakovai, neduodami sutikimo, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus savo teiginiams pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pastato pasikeitimai dėl rekonstrukcijos pažeis atsakovų teises. Atsakovai šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė UAB „Skena“ išvadą. UAB „Skena“, išanalizavusi papildomai pateiktus dokumentus, nurodo, kad įgyvendinus pastato rekonstrukciją, bendraturčiams techninio pobūdžio pažeidimų nebūtų padaryta, tačiau vykdant rekonstrukcijos darbus būtina užtikrinti, kad dar labiau nepablogėtų nerekonstruotos pastato dalies techninė būklė (2 t., b. l. 62), o tai numatyta ieškovės rekonstrukcijos projekte. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nustatyta byloje, ieškovės neprieštarauja dėl likusios stogo dalies rekonstrukcijos pagal joms priklausančią dalį, tačiau atsakovai to daryti nesiruošia (2 t., b. l. 8). Todėl kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovės tinkamai atskleidė būsimos rekonstrukcijos planus, o atsakovų nesutikimą nemotyvuotu, t. y. protingais motyvais nepagrįstu ir kitam bendraturčiui trukdančiu įgyvendinti teisę į statybą.
Dėl apeliantų teisių pažeidimo vykdant rekonstrukciją
Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija nepažeis jų teisių bei teisėtų interesų.
Pažymėtina, jog patys apeliantai nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais galima pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad vykdoma namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techninių dokumentų teisės norma reglamentuojanti statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007).
Apeliantų teigimu, pablogės gyvenamojo namo stogo medinės laikančios konstrukcijos, stogo ir viso pastato būklė ir tai, anot jų, patvirtina UAB „Skena“ atlikta ekspertizė, o teismas ja nepagrįstai nesivadovavo. Kaip jau minėta, UAB „Skena”, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atliko ginčo namo stogo konstrukcijos techninės būklės įvertinimą, ekspertui pateikus ne visus reikalingus dokumentus. Savo išvadose ekspertas nurodė, kad: 1) esamos stogo medinės laikančios konstrukcijos neatitinka STR 1.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas” reikalavimų; 2) ruošiant rekonstrukcijos projektą reikia numatyti gyvenamojo namo visos medinės perdangos sustiprinimą ir visos senos stogo medinės konstrukcijos bei stogo dangos pakeitimą (1 t., b. l. 51-57). Pažymėtina, kad apeliaciniam teismui pateiktas eksperto A. Zeltinio atsakymas, išanalizavus jam papildomai pateiktus dokumentus, kuriame nurodoma, kad įgyvendinus pastato rekonstrukciją, bendraturčiams techninio pobūdžio pažeidimų nebūtų padaryta (2 t., b. l. 62). Sutiktina su apylinkės teismu, kad stogo rekonstrukciją ar stogo dangos keitimą pagal įstatymus privalo atlikti visi bendraturčiai, o ne tik ieškovės. Teismas nustatė, kokie bus atlikti viso gyvenamojo namo sienų ir stogo konstrukcijų sustiprinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė R. B., kreipdamasi į atsakovus sutikimo, nurodė, kad rekonstrukcijos metu įsipareigoja imtis visų įmanomų apsaugos priemonių, jog būtų apsaugotas bendraturčių turtas bei įsipareigoja atlyginti atsakovams padarytą žalą rekonstrukcijos metu, jeigu įgriūtų likusi stogo dalis ar užlietų vanduo (1 t., b. l. 17). Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepateikia įrodymų dėl galimų neigiamų pasekmių rekonstrukcijos metu.
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl žemės sklypo bei gyvenamojo namo pastogės insoliacijos nesumažėjimo.
Norminė insoliacija turi būti užtikrinama gyvenamosioms patalpoms (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 lentelė). Kadangi, kaip jau minėta, pastogėje jokių patalpų nėra įrengta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų argumentai, jog nebus išsaugotas natūralus patalpų apšviestumas, neįrodyti ir nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Iš atsakovų pateikto projekto, kurį atliko UAB „Eskizas“ (1 t., b. l. 138), matyti, kad jiems atitenka pastogėje 24,98 kv. m ploto, kurio aukštis virš 1,60 m, todėl po rekonstrukcijos neatmetama galimybė atsakovams įsirengti patalpas ir stoglangius. Kadangi 2013 m. kovo 29 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas šalims nustatė terminą iki 2013 metų balandžio 15 d. pateikti papildomus įrodymus, atsakovai šia jiems suteikta teise nepasinaudojo ir papildomų dokumentų nepateikė, nors naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija pagal ieškovės R. B. pateiktą eskizinį projektą nepažeidžia atsakovų teisių, nesąlygoja atsakovų žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo pastogės insoliacijos sumažėjimo.
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija pagal eskizinį projektą nesąlygotų atsakovų, kaip žemės sklypo dalies valdytojų teisių suvaržymų.
Kaip nustatyta byloje, ieškovės rekonstrukcija numatyta ieškovių naudojamo žemės sklypo ribose. Trijų metrų atstumas, ką nustatė teismas, nėra išlaikomas nuo gretimo sklypo, kuris priklauso valstybei, ribos. Kaip galima spręsti iš projektinio pasiūlymo, atstumas nuo atsakovų naudojamo sklypo dalies iki dabartinio statinio yra mažesnis, jis nesusiaurėtų ir po rekonstrukcijos, ši dalis tik pailgėtų, tačiau apeliantai neįrodė, kad tuo būtų pažeidžiamos jų teisės. Atvejus, kuomet reikalingas besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimas, numato STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktas.
Dėl atsakovų priešieškinio
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. kovo 29 d. vyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame šalims neprieštaraujant, buvo nuspręsta pereiti į teismo posėdį, bylos nagrinėjimas paskirtas 2013 m. gegužes 8 d. (1 t., b. l. 142-145). Priešieškinį atsakovai pateikė 2013 m. balandžio 15 d., t. y. pažeisdami CPK 143 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl teismas pagrįstai, siekdamas užkirsti kelią vilkinti bylos nagrinėjimą, priešieškinio bei su juo pateiktų įrodymų nepriėmė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsisakymas priimti priešieškinį, neužkerta kelio reikalavimus reikšti atskiroje byloje.
Dėl atsakovų ir ieškovų interesų pusiausvyros pažeidimų, valdant ir naudojant bendrąją dalinę nuosavybę
Apeliantų nuomone, teismo sprendimas pažeidžia jų ir ieškovų interesų pusiausvyrą valdant ir naudojant bendrąją dalinę nuosavybę. Kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
Nors tiek atsiliepime į ieškovių ieškinį atsakovai, tiek 2013 metų gegužės 8 d. teismo posėdžio metu atsakovas E. P. nurodė nesutikimo su ieškiniu argumentus, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė, išskyrus UAB „Skena“ aktą, dėl kurio pasisakė pirmosios instancijos teismas bei teisėjų kolegija.
Sutiktina su ieškovių atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta nuomone, kad atsakovų netinkamas dokumentų bei priešieškinio teikimas į bylą nepatvirtina jų teiginio, kad teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą. Kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai ginčija nuosavybės dalių pasikeitimą po rekonstrukcijos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bendraturčių teisių pasikeitimus padidinus bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuoja CK 4.77 straipsnis, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su šiais teismo motyvais plačiau dėl jų nepasisako.
Kolegija pažymi, kad realizuoti įstatymo nustatytą teisę į statybą ir tapti statytoju galima tik gavus projektavimo sąlygas ir leidimą statybai. Teismo sprendimas neatstoja statybos leidimo. Sprendimas, pripažįstantis ieškovei teisę atlikti rekonstrukcijos darbus be bendraturčių sutikimo, tik suteikia ieškovei teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą rekonstrukcijai be bendraturčių sutikimo, o ne teisę vykdyti statybos darbus.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimto teismo sprendimo naikinti bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).
Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovių prašymas priteisti 1800 Lt išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pateikus tai patvirtinančius įrodymus (2 t., b. l. 63-64) (CPK 98 straipsnis). Pažymėtina, kad atsiliepimas pateiktas dviejų ieškovių, todėl patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 450 Lt (iš viso 900 Lt) R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Priteisti iš apeliantų E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 450 Lt (iš viso 900 Lt) B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.