Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A–225–417/2009

Teisėja Adolfina Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1., 1.1.11.7., 2.1.15.3.3.2., 2.1.14.

2009 m. gegužės 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. P. , civilinės ieškovės A. P. bei jų atstovo advokato E. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. ketveriems metams laisvės atėmimo atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Taikant Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Paskirtas elgesio apribojimas, įpareigojant V. A. vienerius metus būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (UAB „Baltic Polis“), įmonės kodas 300633222, esančios T. Š. g. 21/Vytenio g. 12, LT-03111, Vilniuje, priteista 2682,78 Lt A. P. turtinės žalos atlyginimui, 2071,20 Lt G. P. naudai, neturtinei žalai atlyginti bei 1380,80 Lt K. B. neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. A. A. P. naudai priteista 2323 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. G. P. – 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam K. B. – 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Be to, po 1000 Lt E. B. ir R. B. neturtinei žalai atlyginti bei R. B. – 4650 Lt turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti.

A. P. pareikštas civilinis ieškinys 57 792 Lt turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad 2007 m. spalio 17 d., apie 19.30 val., P. Lideikio g., ties 44-uoju apšvietimo stulpu, Klaipėdos mieste, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį „KIA Orento“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) sukeldamas pavojų saugiam eismui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, dirbtiniam apšvietimui, kai matomumas apie 100–200 metrų, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, matomumą, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į apšvietimo stulpą, medžius. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio keleivis G. V. mirė, keleiviui G. P. sveikata sutrikdyta sunkiai, K. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Savo veiksmais V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 p. (Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis), 53 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo, avarinio ryšio linijų ir želdinių), 59 p. (Draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės) ir 172 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties) reikalavimus.

Nuteistojo manymu, teismas, pritaikydamas auklėjamojo poveikio priemonę – vienerius metus būti namuose nuo 22 vai iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neatsižvelgė, kad jis mokosi 12 klasėje, netrukus prasidės baigiamieji egzaminai, bus išleistuvės, bus stojamieji egzaminai ir jis ruošis išvykti mokytis į kitą miestą, todėl neįmanoma bus laikytis tokio įpareigojimo ir suspėti grįžti į namus iki 22 val. ar išvykti iš namų ne anksčiau kaip 7 val. Pažymi, kad bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. l d.5 p. yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, o ne maksimaliai apriboti visas jo teises.

Nurodo, kad teismas atimdamas teisę vairuoti transporto priemonę trejiems metams, iš esmės atėmė teisę, kurios jis neturi. Akcentuoja, kad teismas gali uždrausti nepilnamečiui vairuoti tik tokią transporto priemonę, kurią jis pagal LR teisės aktų nuostatas turi teisę vairuoti.

Be to, apelianto įsitikinimu, nukentėjusiajam G. P. buvo priteista per didelė suma neturtinei žalai atlyginti. Pažymi, kad nukentėjusysis važiavo kartu su juo, nors žinojo, kad šis neturi vairuotojo pažymėjimo, t. y. jo rizika dėl įvykusių pasekmių taip pat buvo. Be to, V. A. manymu, teismas neįvertino realių galimybių tokio dydžio, t. y. 100973 Lt., žalą atlyginti. Pažymi, kad jis neturi turto, savarankiško uždarbio, yra tėvų išlaikomas. Mano, kad neturtinės žalos atlyginimas turi būti priteistas įvertinant ir realias galimybes ją kada nors sumokėti. Manau, kad nukentėjusiajam G. P. teismas turėjo priteisti ne daugiau kaip 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis – civilinis ieškovas, civilinė ieškovė ir jų atstovas prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, jų skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo V. A. bei nukentėjusiojo, civilinės ieškovės ir jų atstovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas V. A. skirdamas bausmę atsižvelgė, jog nuteistasis anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nusikaltimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Yra jauno amžiaus, besimokantis V. D. gimnazijoje, kur charakterizuojamas teigiamai kaip draugiškas, ramaus būdo, paslaugus, ramus, bendraujantis. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei vieneri metai ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taipogi apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimą, kuris priskiriamas neatsargių nusikalstamų veikų kategorijai, V. A. padarė būdamas nepilnametis, nusikalto pirmą kartą. Visos konstatuotos aplinkybės ir lėmė pirmosios instancijos teismo sprendimą V. A. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią, BK 281 str. 5 d. sankcijos vidurkiui artimą bausmę, bausmės vykdymą atidedant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kadangi, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos baudžiamojo įstatymo straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 str. 3 d.), V. A. paskirtoji ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra net šiek tiek mažesnė nei BK 281 str. 5 d. sankcijos vidurkis, todėl paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir švelninti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais kolegija neturi pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstas pirmosios instancijos sprendimas V. A. paskirti ir elgesio apribojimą, įpareigojant vienerius metus būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Akivaizdu, kad toks įpareigojimas V. A. tikrai netrukdys tęsti mokslų aukštojoje ar kitoje mokymo įstaigoje pabaigus minėtą gimnaziją. Pažymėtina, kad nuteistajam įstojus į atitinkamą mokymo įstaigą, esančią ne Klaipėdos mieste, jo stebėjimą, bausmės vykdymą ir teismo paskirtų įpareigojimų paisymą kontroliuos to regiono Pataisos inspekcijos pareigūnai. Tai, kad, kaip nurodo nuteistasis, jog negalės dalyvauti išleistuvėse ir kituose laisvalaikio renginiuose, nėra ir negali būti objektyvi priežastis, dėl kurios V. A. negalės tinkamai vykdyti nustatytų įpareigojimų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį, tačiau ir jo teisių ar laisvių apribojimas, taip pat ir specialių pareigų paskyrimas.

Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, ne tik nusprendė, kokios rūšies bausmė bei dydis skirtinas V. A. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, tačiau taip pat atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 68 str. nuostatas, atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 str.), yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti paskiriamos tik pilnamečiam asmeniui. Nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės arba atleistam nuo bausmės baudžiamajame įstatyme numatytais pagrindais, gali būti skiriamas turto konfiskavimas, be to ši baudžiamojo poveikio priemonė tokiam asmeniui gali būti taikoma tik BK 72 str. 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais.

Taigi įstatymo leidėjas BK 67 str. nuostatas įgalina teismą taikyti tik pilnamečiam asmeniui, todėl svarstant atitinkamos teisės atėmimo būtinybę nepilnamečiam asmeniui, privalo būti taikomos normos, reglamentuojančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus ( BK XI skyrius).

Nuteistasis V. A. nusikaltimą, dėl kurio padarymo buvo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnametis, taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 68 str. nuostatas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009- 03- 04 nuosprendis keistinas. Atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas pagal BK 92 str. 2 d. privalėjo nepilnamečiui V. A. skirti vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, todėl nepagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones. Esant tokioms aplinkybės jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas – ir nustatytinas draudimas vairuoti motorinę transporto priemonę 12 mėnesių (BK 87 str. 3 d. 3 p.).

Civilinė ieškovė A. P. apeliaciniame skunde prašė teismo priteisti šiai iš V. A. 57792 Lt turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, nes dėl įvykio negalėjo dirbti ir iš to gauti pajamų, kadangi nuolatos gyvena ir dirba Airijoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su civilinės ieškovės nurodyta aplinkybe, kad dėl sūnaus G. P. autoįvykio metu patirtų sužalojimų jam buvo būtina ne tik medicininė priežiūra ir pagalba, juo neabejotinai rūpinosi ir prižiūrėjo jo mama A. P. . Taip pat aišku, kad ji privalėjo sūnaus slaugymo metu nedirbti ir atitinkamai negavo pajamų, savo darbo užmokesčio. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pareikštą civilinį ieškinį – 57 792 Lt turtinei žalai, būtent negautoms pajamoms, atlyginti, atmestas nepagrįstai.

Apylinkės teisme civilinių ieškovų atstovas advokatas G. Giedraitis apeliacinės instancijos teisme pateikė civilinės ieškovės A. P. atlyginimo ataskaitos kopiją bei jos vertimą iš anglų kalbos, patvirtintą UAB „Fokaja“, kaip įrodymą apie negautas pajamas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais dokumentais, pažymi, kad atsižvelgiant, jog pateiktoji atlyginimo ataskaitos kopija nėra patvirtinta darbdavio parašu bei bendrovės spaudu, o tai kelia abejonių dėl pateiktojo dokumento autentiškumo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog A. P. bei jos atstovas advokatas G. Giedraitis teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių A. P. darbo santykius su atitinkama įmone, įstaiga ar kitu subjektu, t. y. nepateikė darbo sutarties. Taigi nepašalinus nurodytų abejonių, nepateikus papildomos reikiamos medžiagos A. P. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą ir jo dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kadangi netinkamai buvo išspręstas A. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl negautų pajamų, todėl ir dėl šios priežasties nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

Apeliantas G. P., A. P. bei jų atstovas advokatas E. G. (toliau apeliantų atstovas) apeliaciniame skunde prašo neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1500000 Lt (vieno milijono penkių šimtų tūkstančių litų).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato CK 6.250 1 ir 2 dalys. Pažymėtina, kad CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, jį nustatė, remdamasis CK 6.250 straipsnio 2 d. nurodytų kriterijų visuma.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą atsižvelgė ne tik į nukentėjusiųjų patirtą emocinę traumą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, bet į nuteistojo V. A. kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad dėl V. A. nusikalstamos veikos G. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, dėl sužalojimų nukentėjusiajam tapo sunkiau mokytis, ruoštis egzaminams, žlugo perspektyvaus sportininko karjera, jis išgyvena dėl liekamųjų sužalojimų padarinių. Taipogi apylinkės teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, sukeldamas pavojų saugiam eismui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, neįvertinęs oro sąlygų, važiavo, žymiai viršydamas leistiną greitį. Po autoįvykio nesirūpino, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata.

Pirmosios instancijos teismas, be to, vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Akcentavo, kad autoįvykio metu sunkiai sužalotam asmeniu priteisiama apie 72 000 Lt neturtinės žalos (kasacinė byla Nr. 2K-1/2009).

Visos nurodytos aplinkybės, kuriomis pirmosios instancijos teismas vadovavosi spręsdamas G. P. ir A. P. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka nukentėjusiųjų bei nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl G. P. priteisti 80000 Lt, o A. P. – 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti (šių sumų neįskaitant į draudimo išmoką) yra optimalios ir racionalios sumos, atitinkančios padarytą žalą. Todėl atmestinas ne tik nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų reikalavimas padidinti neturtinės žalos dydį, tačiau atitinkamai laikomas nepagrįstu nuteistojo V. A. reikalavimas žalos dydį sumažinti iki 30 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiajai šaliai pasipelnyti.

G. P. ir A. P. atstovas advokatas G. Giedraitis apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašydamas iš V. A. priteisti 2975 Lt bylinėjimosi išlaidų, pateikė reikalavimą pagrindžiantį įrodymą – 2009-03-31 PVM sąskaitą faktūrą.

Lietuvos advokatūros įstatymo 50 str. 3 d. numato, kad nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Minėtoje sąskaitoje faktūroje advokatas nurodo, kad 2009 m. vasario 25 d. 9 val.–12. 30 val. bei 14 val.–15 val. G. P. ir A. P. atstovavo Klaipėdos miesto apylinkės teisme, teikė teisės patarimus, tyrė dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad objektyvių duomenų, įrodančių šias aplinkybes, byloje nėra, juolab, kad nuo 2009-02-05 iki 2009-03-04 teismas buvo išėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendį ir akivaizdu, kad gynėjas tuo metu tiesiogiai neatstovavo, baudžiamosios bylos dokumentų negalėjo tirti, kadangi tiesiog neturėjo galimybės. Taipogi abejonių kelia ir gynėjo nurodyta aplinkybė, kad 2009-03-31 susipažinęs su nuteistojo apeliaciniu skundu atsikirtimus ruošė net tris valandas, kurios vienos kaina 200 Lt.

Teisėjų kolegijos nuomone, advokato G. Giedraičio nustatyti paslaugų įkainiai neproporcingi suteiktoms paslaugoms, paruoštų dokumentų turinio sudėtingumui, be to, atsižvelgtina ir į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų apimtį, todėl priteistinos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti mažintinos iki 1500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 4 p., 104 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurią V. A. trejiems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 3 d. 3 p. V. A. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą – dvylika mėnesių uždrausti jam vairuoti motorines transporto priemones.

Nuosprendžio dalį, kuria atmestas A. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl 57792 Lt turtinei žalai (negautų pajamų) atlyginti, pakeisti ir A. P. pripažinti teisę į civilio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą paliekant spręsti civilinio proceso tvarka.

Iš V. A. A. P. priteisti 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.