Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2009-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-331-332-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
1A-331-332-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Irena Ivanovienė, Vidmantas Mylė
Nukentėjusysis
V. T.
Nuteistasis
D. L.
Advokatai
Vida Povilaitienė
Kategorijos
Kopija

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-331-332/2009

Teisėja: Virginija Jokubauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,nukentėjusiajam V. T.,gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,nuteistajam D. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-06-23 nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Iš D. L. Valstybinėms ligonių kasoms prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteista 2267,55 Lt žalos atlyginimo.

A. T. ir V. T. palikta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nuteistas už tai, kad 2006-04-15 apie 4:30 val., ties parduotuve (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), N. A., turėtu metaliniu strypu suduodamas A. T. du kartus į galvos sritį, jam padarė galvos sumušimą, muštines – pūliuojančias galvos žaizdas, atvirą įspaustinį viršugalvio kaulo lūžį su sinuso pažeidimu, galvos smegenų sumušimą, kas sukėlė A. T. sunkų sveikatos sutrikdymą. Ši D. L. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublios BK 135 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-06-23 nuosprendį: vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, D. L. skirtą bausmę iš dalies sudėti su Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-12-03 nuosprendžiu paskirta arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. a pp., pakeičiant ją laisvės atėmimu, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityti pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-12-03 nuosprendį atliktą bausmę, A. T. ir V. T. ieškinius nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir ieškinio neišsprendimo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 ir 4 p.). Pažymi, kad D. L. nuteistas už nusikaltimą, įvykdytą 2006-04-15, t.y. iki Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-12-03 nuosprendžio priėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., teismas turėjo paskirtą bausmę subendrinti su 2008-12-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir įskaityti į bausmės laiką pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę. Nesubendrindamas bausmių, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad nukentėjusysis A. T. pateikė civilinį ieškinį dėl 10 975 Lt turtinės žalos ir 120 000 Lt neturtinės žalos, o nukentėjusysis V. T. – dėl 7193 Lt turtinės žalos ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, l. 35, 71; t. 2, l. 155, 156). Teismas šių ieškinių nenagrinėjo iš esmės ir paliko nukentėjusiesiems teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškinių turinys nėra konkretizuotas ir nepateikta jokių įrodymų dėl civilinio ieškinio dydžio. Atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., teismas turėtų ne palikti, o pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. gali būti taikoma, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Teismas nenustatė nei vienos iš nurodytų sąlygų, todėl nepagrįstai nesprendė nukentėjusiųjų civilinių ieškinių. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 apžvalgos „Dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veikla padarytos žalos atlyginimą taikymo baudžiamosiose bylose" 12 p. numatyta, jog, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., 305 str. 5 d., 307 str. 6 d. 1 p.). Tik išimtiniais atvejais gali būti taikomos Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. nuostatos, kai civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymi, kad baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių apskaičiuoti civilinius ieškinius (t. 1, l. 3, 35-46, 75-83, t. 2, l. 83, 84, 155, 156, 161, t. 3, l. 81, 110-118), o kilusias abejones teismas turi galimybę pašalinti teismo posėdžio metu.

Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis V. T. prašė Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis D. L. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-06-23 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1, 4 punktai).

Kaip matyti iš bylos duomenų, iki skundžiamo 2009-06-23 nuosprendžio D. L. atžvilgiu priėmimo 2008-12-03 buvo priimtas nuosprendis, kuriuo D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., po nuosprendžio priėmimo nustačius, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė paskirta nuosprendžiu pirmojoje byloje turi būti subendrinama su kitoje byloje priimtu nuosprendžiu paskirta bausme ir į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi, apylinkės teismas turėjo skundžiamu 2009-06-23 nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu 2008-12-03 nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau to nepadarė, tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ši klaida ištaisytina – vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta skundžiamu 2009-06-23 nuosprendžiu, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su pagal 2008-12-03 nuosprendį paskirta ir D. L. atlikta 60 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. a pp., šią bausmę pakeičiant laisvės atėmimu, ir paskirtina subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. L. 2008-12-03 nuosprendžiu paskirtą 60 parų arešto bausmę atlikęs, todėl į paskirtą subendrintą 1 metų 7 mėnesių bausmę įskaitytina 60 dienų pagal 2008-12-03 nuosprendį atliktos bausmės.

Įvertinusi bylos medžiagą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė nukentėjusiųjų A. ir V. T. pareikštų civilinių ieškinių, todėl jie išspręstini.

Nukentėjusysis A. T. pateikė civilinį ieškinį (t. 2, l. 155), reikalaudamas atlyginti 10 975 Lt turtinę žalą, patirtą dėl suplėšytos odinės striukės su kailiuku, suplėšytų džinsų ir dėl netekto darbingumo negautų pajamų, bei 120 000 Lt neturtinę žalą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu iš nukentėjusiojo A. T. 2006-04-15 įvykio metu dėvėti striukė ir džinsai nebuvo paimti ir apžiūrėti, pats nukentėjusysis A. T. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios, apeliacinės instancijos teismuose metu nei striukės, nei džinsų apžiūrai tikslu įrodyti ieškinį nepateikė. Tokiu būdu, byloje nėra duomenų, kad A. T. striukė ir džinsai nusikaltimo metu buvo nepataisomai sugadinti ir yra nebetinkami naudoti, todėl civilinis ieškinyje šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas..

Šalies argumentai

Vienu iš civiliniu ieškiniu reikalaujamos atlyginti žalos dalyku nukentėjusysis A. T. nurodo dėl netekto darbingumo negautas pajamas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d., žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių tranporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Pažymėtina, kad negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, minėtų teisės normų prasme yra atlyginamos tuomet, kada nukentėjusysis iki sužalojimo realiai ir faktiškai dirbo, gavo tam tikras pajamas. Tai, ko asmuo negavo iki sužalojimo, negali būti atlyginama, kadangi tokių nuostolių nukentėjusysis iš esmės nepatyrė. Taigi, sužalojimo faktas negali tapti nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu, todėl atlyginama gali būti tik realiai patirta žala, t.y. pajamos, kurias asmuo gaudavo iki sužalojimo, ir kurių neteko po sužalojimo. Duomenų byloje apie tai, kad nukentėjusysis A. T. iki 2006-04-15 įvykio būtų kur nors dirbęs, nėra, todėl negautos pajamos dėl nedarbingumo, kaip nuostoliai, jam neatlygintinos ir civilinis ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimu A. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, sumažėjo jo galimybės įsidarbinti ir dirbti. Šios pasekmės atsirado dėl neteisėtų D. L. veiksmų, todėl pareiga atlyginti dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiojo A. T. patirtą neturtinę žalą kyla nuteistajam D. L.. Nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, nuteistojo turtinę padėtį – nedirba, taip pat į tai, kad 2006-04-15 įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus ir paties nukentėjusiojo A. T. įžūlūs veiksmai turėjo didelės reikšmės nusikalstamos veikos kilimui, todėl jam priteisiamos neturtinės žalos dydis nustatomas 7000 Lt.

Šalies argumentai

Byloje taip pat pateiktas nukentėjusiojo V. T. civilinis ieškinys. Juo V. T. prašo atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos naujiems striukei ir džinsams, sūnaus slaugymui N. A. ligoninėje, transportui į N. A., Šiaulių ligonines, vaistams ir advokatui, iš viso 7193 Lt, bei 200 000 Lt neturtinę žalą. Kolegija laiko, kad netikėti, jog V. T. pateiktuose kvituose nurodytus vaistus pirko sūnui A. T., nėra pagrindo. Šią aplinkybę patvirtina epikrizėje iš ligos istorijos gydytojo nurodyti gydymui skirti vaistai. Pateikti vaistų pirkimo kvitai (t. 1, l. 75, 81-83) patvirtina civiliniu ieškiniu prašomą priteisti 393,15 Lt sumą, todėl ji priteistina.

Nukentėjusiojo V. T. civilinis ieškinys dalyje dėl sūnui A. T. pirktos naujos striukės ir džinsų atmestinas, kadangi, kaip jau konstatuota, byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajam A. T. priklausę striukė ir džinsai 2006-04-15 įvykio metu buvo sugadinti ir yra nebetinkami naudoti, dėl ko nukentėjusysis V. T. turėjo pirkti naujus striukę ir džinsus.

Šalies argumentai

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis V. T. nurodė, kad sūnaus slaugymui N. A. ligoninėje 4 paroms išleido 200 Lt, sūnaus maitinimui 15 dienų Šiaulių ligoninėje – 750 Lt. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam A. T. būtų buvęs reikalingas papildomas, pagerintas maitinimas, taip pat nepateikti duomenys, pagrindžiantys išlaidas slaugymui, pirktam maistui. Vis dėlto, kolegija neturi pagrindo netikėti, kad tėvas lankė savo sūnų liogoninėje ir vežė jam maistą, tačiau mano, kad 50 Lt išlaidos per dieną yra neprotingai didelės, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, kolegija nustato 10 Lt sumą per dieną, tokiu būdu V. T. atlygintinos išlaidos sūnaus slaugymui, pirktam maistui sumažintinos iki 190 Lt.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. T. buvo gydytas stacionare N. A. ligoninėje nuo 2006-04-15 iki 2006-04-19, o nuo 2006-04-19 iki 2006-05-03 – Šiaulių ligoninėje (t. 1, l. 42-43, 76). Pagrindo abejoti, kad V. T. lankė savo sūnų, nėra, tačiau nukentėjusiojo V. T. prašymas priteisti transporto (taksi) išlaidas važinėjimui į N. A. ligoninę atmestinos, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad V. T. gyvena N. A., jis galėjo naudotis pigesnėmis visuomeninio transporto paslaugomis. Kolegija taip pat mano, kad nebuvo poreikio nukentėjusiajam V. T. naudotis taksi paslaugomis, važiuojant iš N. A. į Šiaulius lankyti sūnaus Šiaulių ligoninėje. Dėl to nukentėjusiojo V. T. patirtos kelionės išlaidos iš N. A. į Šiaulius ir atgal apskaičiuotinos, A. T. Šiaulių ligoninėje gulėtų dienų skaičių (15 dienų) padauginus iš šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) galiojančio tarpmiestinio autobusų maršruto N. A. – Šiauliai įkainio, t.y. 21,80 Lt. Taigi, nukentėjusiajam V. T. atlygintos transporto išlaidos sumoje 15 x (21,80 Lt x 2) = 654 Lt.

V. T. patirtos išlaidos dėl advokato atstovavimo pagrįstos byloje pateiktais pinigų priėmimo kvitais (t. 2, l. 13, 14, 157), todėl šios išlaidos nukentėjusiajam priteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, asmenį sužalojus ar atėmus jam gyvybę, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir šio asmens artimieji (dar vadinami "netiesioginiais nukentėjusiaisiais") – tėvai, sutuoktinis, vaikai. Tačiau turi būti nustatyta, kad jie buvo artimais emociniais ryšiais susiję su tiesiogiai nukentėjusiu asmeniu bei patyrė dėl jo sužalojimo ar mirties nepaprastai didelius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-351/2007). Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusysis V. T., kaip A. T. tėvas, dėl sūnaus sužalojimo – sunkaus sveikatos sutrikdymo, sūnui atliktos operacijos, liekamųjų reiškinių patyrė stiprių emocinių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, juos kolegija įvertina 3000 Lt suma ir laiko, kad tokia suma yra adekvati V. T. patirtai neturtinei žalai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti

Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-06-23 nuosprendį pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 1,4 ir 9 dalimis, D. L. paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su pagal 2008-12-03 Tauragės rajono apylikės teismo nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. a pp., šią bausmę pakeičiant laisvės atėmimu, ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti 60 dienų pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-12-03 nuosprendį atliktos bausmės.

Iš nuteistojo D. L. nukentėjusiajam A. T. priteisti 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį atmesti.

Iš nuteistojo D. L. nukentėjusiajam V. T. priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir turtinę žalą – 393,15 Lt išlaidas vaistams, 190 Lt išlaidas A. T. slaugymui ir maistui, 654 Lt transporto išlaidų bei 3000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 4237,15 Lt turtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje nukentėjusiojo V. T. civilinį ieškinį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Irena IvanovienėVidmantas MylėKopija tikraTeisėjasRaimundas Jurgaitis