Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr. 2A42 – 35/2008

Teisėja Lidija Valentukonytė Procesinio sprendimo kategorija:

121.15.;121.18.;121.21.;33.3.6.;

42.9.;(S).;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2008 m. sausio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. K., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. susidariusį 889,92 Lt įsiskolinimą priteisė šilumos energijos tiekimo – vartojimo sutarties bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 str. – 6.391 str. pagrindu. Atsakovo įsiskolinimą apskaičiuojant pagal namo įvadinio šilumos energijos skaitiklio parodymus, proporcingai bendram namui pateiktam šilumos kiekiui ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų šildomam plotui.

Kadangi atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, priteisė 0,04 proc. nuo laiku neapmokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 52,15 Lt už laikotarpį nuo 2006-02-14 iki 2006-08-14.

Teismas pripažino, kad ieškovo atstovai net 52.6 proc. buvo padidinę mo­kestį už šildymą. Sumažėjus atsakovo plotui iki 25,93 kv. m. ieškovas privalėjo sudaryti šilumos tiekimo ir vartojimo tai­sykles atitinkančią sutartį, tačiau to nepadarė.

Nurodo, jog teismo sprendime delspinigių perskaičiavimas nemo­tyvuotas. Teismas neįvertino, kad atsakovas negalėjo mokėti neteisingai apskaičiuotų mokesčių ir vėliau atsiradusių delspinigių dėl ieškovo kaltės.

Teismas pripažino, kad atsakovas turėjo mokėti nuo 2004-12-01 iki 2006-06-30 tik 889.92 Lt., tačiau ieškovo atstovų atsiųstos sąskai­tos rodo, kad 2006-06-01 atsakovo įsiskolinimas sudarė 1128.04 Lt. Dėl šių priežasčių prašo priteistus delspinigius panaikinti.

Teismas nesvarstė atsakovo prašymo ir išlaidų dėl atlikto šildymo sistemos, karšto vandens vamzdynų ir vienin­telio radiatoriaus sklendės remonto išlaidų. Pagal LR CK 6.387 str. 2 d. techninę energijos tiekimo tinklų būklę turi užtikrinti energijos tieki­mo įmonė, todėl prašo sumažinti priteistą sumą iki 788.20 Lt.

Ieškovas reikalauja faktiš­kai dvigubo apmokėjimo. Pirmą kartą už šilumos energiją apmokėjo namo gyventojai. Ieškovo pateiktas dokumentas iš namo (duomenys neskelbtini) šilumos aps­kaitos žurnalo teismo posėdyje nebuvo aptartas ir negali būti vertinamas kaip įrodymas.

Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog jis nepripažįsta LR CK 6.384 str. viršenybės prieš LR Šilumos ūkio įstatymą. Teismų praktikoje susidarė neteisinga nuostata vadovautis LR CK 6.383-384 str. ir LR CK 1.7I str.1-2, bet ne šilumos tiekimo ir vartojimo taisyk­lėmis.

Ieškovo atstovai sąmoningai nesudarė su atsakovu šilumos pirkimo-vartojimo sutarties, ir vilkino šios sutarties sudarymą.

Pareigūnų neteisėti veiksmai, taip pat ir tie veiksmai, kurie nebuvo aptarti bylos nagrinėjimo metu sudaro pagrindą prašyti pripažinti ieškovo pareigūnų veiksmus nuo 2004-12-01 iki šiol neatitinkančios LR CK 6.188 str. 1 - 8 nuostatų, bei sąži­ningumo principo.

2004-09-22 namo esančio Kęstučio g. 43, Vilniuje gyventoja pranešė apie name esančias šildomas patalpas, kurios priklauso atsakovui ir nėra apskaitomos. Ieškovas patikrinęs patalpas surašė patalpų patikrinimo aktą, kuriame nurydyta, kad minėtos patalpos yra 49,33 kv. m., ir jose yra įrengtas radiatorius. Atsakovas patalpas įsigijo 1992-05-07, VĮ registrų centras pažymoje nurodytas patalpų šildomas plotas - 49,33 kv. m. Atsakovo teismui pateiktoje inventorinėje byloje Nr. 00357, taip pat nurodytas patalpų šildomas plotas - 49,33 kv .m. Atsakovas apie įsigytas šildomas patalpas ieškovui nepranešė, sudaryti raštu šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį, atsisakė. Atsakovui reguliariai buvo siunčiamos sąskaitos, kuriose nurodyta, kad mokesčiai skaičiuojami už 49,33 kv. m. šildomą plotą ir kliento pareiga šilumos tiekėjui pranešti apie patalpų ploto pasikeitimus. 2005-06-15 ieškovas pakartotinai patikrino patalpas Kęstučio g. 43 – 24, Vilniuje ir nustatė, kad pro patalpas praeina namo šildymo sistemos vamzdynai, todėl buvo paskaičiuotas sąlyginis, 25,93 kv. m. šildomas plotas.

Ieškovas už pareikštą ieškinio pareiškimą sumokėjo 50,00 Lt žyminį mokestį. Remiantis LR CPK 80 str. 50,00 Lt žyminis mokestis yra minimalus, todėl teismas nors ir dalinai patenkino mūsų reikalavimus privalėjo priteisti ieškovui 50,00 Lt dydžio žymini mokesti. Ieškovui priteista tik 46,03 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sutartis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais. Atsakovas raštu atsisakė pasirašyti Šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį ir nesikreipė į teismą dėl ieškovo įpareigojimo ją pasirašyti. Priteisti 101,72 Lt turėtų išlaidų tinklų remontui galėjo būti reikalaujama pateikus ieškovui priešieškinį, tačiau jis nebuvo pateiktas. Atsakovas nepateikė įrodymų apie namo gyventojų apmokėjimą už šilumos energiją, ir jis nėra gyventojų atstovas. Nesutinka, jog buvo padaryta mokesčių skaičiavimo klaida, nes mokesčiai už šilumos energiją buvo skaičiuojami, pagal turimą informaciją apie kadastrinį patalpų šildomą plotą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (LR CPK 320 str. 1, 2 d.d.).

Energijos tiekėjas pagal sutartį turi teisę gauti apmokėjimą už tą energijos kiekį, kurį patiekė vartotojui. Patiektos ir suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje numatytu būdu (CK 6.385 str.). Šilumos ūkio įstatymo 12 str. taip pat numato, kad atsiskaitoma su šilumos tiekėju pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartimis nenustatyta kitaip. Pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis nustatytas visas pastate suvartotos šilumos kiekis paskirstomas vartotojams (12 str. 2 d.). Kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį.

Byloje nustatyta, jog atsakovas A. K. nuo 1992 m. gegužės 7 d. yra 49,33 kv.m. ploto patalpų – kūrybinių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006 m. liepos 17 d. išrašas. Šio buto šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centrinių karšto vandens ir šilumos energijos tiekimo tinklų. Atsakovas A. K. taip pat pripažįsta faktą, kad jam nuosavybės teise priklausomos patalpos yra šildomos iš centrinių karšto vandens ir šilumos tinklų. Tačiau atsakovui iki 2004-12-01 nebuvo skaičiuojami mokesčiai už šilumos energiją. Šios šildymo išlaidos buvo paskirstytos kitiems šio namo patalpų savininkams. 2004-12-01 nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra įrengti šilumos energijos vartojimo prietaisai ir atsakovas vartoja ieškovo tiekiamą šilumos energiją savo buitinėms reikmėms.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tarp šalių susiformavo šiluminės energijos tiekimo – vartojimo teisiniai santykiai reguliuojami CK 6.348 str. ir 1.71 str. nuostatomis. Kadangi ieškovas tiekia šilumos energiją, o atsakovas ją vartoja, todėl už pateiktą energiją turi būti atlyginta šilumos tiekėjui. Remiantis išdėstytu atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas nesudarė su ieškovu šilumos pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovo pareigūnai nusižengė CK 6.188 str. ir LR (duomenys neskelbtini) str. reikalavimams, tiekti šilumą be sutarties draudžiama bei kad jis nepripažįsta CK 6.384 str. viršenybės prieš LR Šilumos ūkio įstatymą, atmestini.

Taip pat atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas reikalauja dvigubo apmokėjimo, nes už jo butui tiektą šilumą apmokėjo viso namo gyventojai. Byloje nustatyta, jog ieškovas pareiškė ieškinį už laikotarpį nuo 2004-12-01 iki 2006-06-30, t.y. kai buvo nustatyta, jog atsakovas naudojosi ieškovo tiekiamą šilumą. Tai įrodo 2004-09-22 aktas (b.l. 13). Nuo 2004-12-01 atsakovui tiekiamos šilumos energijos kiekis namo gyventojams nepriskirstomas (neišdalijamas).

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas iki šiol nesudarė šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties, ieškovo pareigūnų veiksmuose įžvelgiama neskaidrios veiklos požymių, o teismas privalėjo įpareigoti ieškovą sudaryti su atsakovu tokią sutartį, atmestini, nes jie nesusiję su šios civilinės bylos dalyku ir pagrindu. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, t.y. dėl skolos už atsakovo suvartotą energijos priteisimo ir teismas išnagrinėjo šį ieškininį reikalavimą.

Atsakovo apeliacinio skundo motyvas, jog apylinkės teismas privalėjo iš skolos sumos minusuoti išlaidas, susijusias su šilumos sistemos remontu, t.y. kompensuoti jo turėtas remonto išlaidas, atmestinas. Apylinkės teismas galėjo nagrinėti šį klausimą tik esant atsakovo reikalavimui, tačiau toks reikalavimas byloje nepareikštas.

Netenkintinas ir atsakovo apeliacinio skundo motyvas, jog apylinkės teismas be pagrindo priteisė delspinigius (52,15 Lt), nes jie atsirado dėl ieškovo kaltės. Atsakovas ieškovo tiekiama energija naudojosi, tačiau už ją nesumokėjo. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ pagrindu tokiu atveju yra priteisiami delspinigiai. Įstatymas nustato 0,04 procento delspinigių dydį nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė laikotarpį, už kurį delspinigiai yra skaičiuojami, bei priteistą sumą – 52,15 Lt pagrindė paskaičiavimais. Ieškovo kaltės dėl atsakovo nemokėjimo už šiluminę energiją, nėra. Jei atsakovas manė, jog atsakovas neteisingai apskaičiuoja šildomą plotą, jis turėjo galimybę mokėti mokesčius už šilumą nuo mažesnio ploto, tačiau atsakovo veiksmų visiškai nemokėti mokesčių už šilumą laikyti teisėtais negalima. Minėta aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti įstatymu nustatytus delspinigius.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 49,33 kv.m. ploto butas, tačiau šildomas plotas yra mažesnis ir sudaro 25,93 kv.m. Šią aplinkybę patvirtina 2005-06-15 aktas (b.l. 53). Ši aplinkybė pasitvirtina ir liudytojo parodymais. Už laikotarpį nuo 2004-12-01 iki 2005-06-30 ieškovas nepagrįstai skaičiavo mokesčius pagal bendrą atsakovo patalpų plotą. Nustačius faktiškai mažesnį šildymo plotą, apylinkės teismas pagrįstai perskaičiavo skolos dydį už patiektą šilumą. Remiantis išdėstytu ieškovo apeliacinio skundo motyvas, jog skola už laikotarpį nuo 2004-12-01 iki 2005-06-30 turėjo būti skaičiuojama ne nuo 25,93 kv.m., o nuo 49,33 kv.m. ploto, atmestinas.

Ieškovo apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė įsiskolinimo laikotarpį, t.y. teismas nurodė įsiskolinimo pradžią nuo 1994-12-01, o turėjo būti nuo 2004-12-01, atmestinas, nes tai yra rašymo apsirikimas ir jis taisytinas.

Taip pat netenkintinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai apskaičiuoto žyminio mokesčio, nes pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė CPK 93 str. 2 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325, 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.