Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-630-153/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-04
Bylos Nr.
2A-630-153/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-07379-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Gintautas Koriaginas, Galina Blaževič (pran.)
Ieškovas
V. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Italiana LT“
Civilinė byla Nr. 2A-630-153/2013;
pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Žemaitienė;
teisminio proceso Nr. 2-05-3-07379-2012-1;
(S)

procesinio dokumento kategorijos: 11.5.6; 18.2.2; 121.1; 121.21; 121.22

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10954-587/2012 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Italiana LT“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti, kad darbo 2012-02-20 sutartis, sudaryta tarp ieškovo V. P. ir atsakovės UAB „Italiana LT“, 2012-05-18 nutraukta pagal LR DK 107 str. 1 d., neteisėtai; grąžinti ieškovą į ankstesnį darbą, t. y. UAB „Italiana LT“ pardavimų vadybininko pareigoms; priteisti iš atsakovės UAB „Italiana LT“ ieškovui V. P. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2012-05-18) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, kad atsakovė UAB „Italiana LT“ pasiūlė ieškovui vadybininko darbą, nustatydama jam 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį, pagal neterminuotą darbo 2012-02-20 sutartį ieškovas buvo priimtas dirbti į UAB „Italiana LT“ pardavimo vadybininko pareigas. Dirbdamas pas atsakovę, ieškovas nei karto jokių priekaištų dėl savo darbo negavo. Apie ketinimą nutraukti darbo sutartį ieškovas buvo informuotas 2012-05-15 įspėjimu, Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2012-05-18, atsakovė atitinkamų įrašų apie tai ieškovo darbo sutarties egzemplioriuje nepadarė. Ieškovas buvo atleistas iš darbo, ieškovo nuomone, nesant jo kaltės, o darbdavio iniciatyva. Atsakovė turėjo taikyti ieškovui kitą procedūrą, t. y. apie numatomą atleidimą iš darbo ieškovas turėjo būti įspėtas raštu laikantis įstatymo nustatyto termino. Atleidžiant ieškovą iš darbo jam turėjo būti išmokėta išeitinė kompensacija. Atsakovės padarytos išvados apie išbandymo laikotarpio neigiamus rezultatus yra nemotyvuotos ir nepagrįstos, o ieškovui dirbant atsakovės įmonėje buvo pasiekti labai geri rezultatai.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Italiana LT“ su ieškovo reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Ieškovas buvo priimtas UAB „Italiana LT“ dirbti pagal neterminuotą darbo 2012-02-20 sutartį į pardavimo vadybininko pareigas. Šalių buvo sutarta, kad darbdavio iniciatyva nustatomas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, per kurį darbdavys spręs, ar darbuotojas tinka eiti jam paskirtas pareigas. Bandomajam laikotarpiui einant į pabaigą buvo padaryta išvada, kad ieškovas V. P. netinka pardavimų vadybininko darbui tiek dėl pardavimo vadybininkui keliamų kvalifikacinių reikalavimų neatitikimo, tiek dėl darbuotojo asmeninių savybių: neatsakingo požiūrio į darbą, nesugebėjimo bendradarbiauti, vidaus darbo tvarkos taisyklių nesilaikymo. Atsakovė nusprendė, kad darbuotojo V. P. darbo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami. Atsakovė 2012-05-15 pateikė ieškovui įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą nurodydama, kad jo darbo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami ir jis bus atleistas iš darbo. Terminas pateikti ieškovui įspėjimą apie atleidimą iš darbo nebuvo pažeistas. Šį įspėjimą ieškovas gavo 2012-05-15, po įspėjimo ieškovas buvo atleistas iš darbo 2012-05-18. Tą pačią dieną su ieškovu buvo atsiskaityta ir įformintas darbo sutarties nutraukimas. Atsakovė nepadarė atitinkamų įrašų ieškovo sutarties egzemplioriuje todėl, kad ieškovas nepateikė savo darbo sutarties egzemplioriaus atsakovei, kad atitinkami įrašai būtų padaryti. Šio fakto užfiksavimui buvo surašytas 2012-05-18 Aktas dėl pardavimų vadybininko V. P. atsisakymo pasirašyti sutartį dėl atleidimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinys atmestas. Iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovei.

Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo 2012-02-20 sutartis Nr. 315, kuria ieškovas V. P. buvo priimtas į darbą pas atsakovę UAB „Italiana LT“ administracijos skyriuje, pardavimų vadybininku, nustatant 3 mėnesių išbandymo laikotarpį darbdavio iniciatyva, nustatant 40 val. darbo savaitę, 8 val. darbo dieną. Ieškovas atleistas iš darbo 2012-05-18 pagal DK 107 str. 1 d. (darbuotojas netinkamas pavestam darbui), t. y. kaip neišlaikęs bandomojo laikotarpio, įsakymas 2012-05-18 Nr. 43-P (b. l. 33). Priėmus ieškovą į darbą jis buvo pasirašytinai supažindintas su Pardavimų vadybininko pareigine instrukcija ir su atsakovės Darbo tvarkos taisyklėmis. Baigiantis išbandomojo laikotarpio terminui, 2012-05-15 ieškovui buvo įteiktas atsakovės Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodoma, kad ieškovas įspėjamas, jog remiantis DK 107 str. 1 d. bei esant nepatenkinamiems išbandymo, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatams, su juo nuo 2012-05-18 nutraukiama darbo sutartis Nr. 315. Atsakovės direktoriaus 2012-05-18 įsakymu Nr. 43-P ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2012-05-18 pagal LR DK 107 str. 1 d. (b. l. 58). Ieškovas su įsakymu bei darbo sutarties nutraukimo priedu dėl atleidimo iš darbo supažindintas, bet atsisakė pasirašyti 2012-05-18, todėl atsakovės darbuotojai surašė aktą.

Teismas sprendime vadovavosi liudytojos A. Z. parodymais apie tai, kad bandomojo laikotarpio protokole užfiksuotomis dienomis – 04.11 ir 04. 27 – ieškovas nebuvo darbe, apie nebuvimą darbe ieškovas nieko neinformavo. Teismas labiau patikėjo liudytoja negu ieškovo paaiškinimu, nes liudytojos parodymai yra įrodymai byloje, jie duoti prisiekus įstatymų nustatyta tvarka, jais netikėti teismas neturi pagrindo (kitokiais įrodymais, nei darbuotojų parodymas ar raštais darbdaviui, iš esmės nėra galimybių įrodinėti darbuotojo tinkamumą ar netinkamumą darbui, nes tai sprendžia vadovas, remdamasis kolektyvo, kitų darbuotojų, savo kaip vadovo nuomone bei vertinimu). Todėl aplinkybę dėl ieškovo nebuvimo darbe teismas laikė įrodyta.

Teismas, remdamasis protokolu ir liudytojos N. P. paaiškinimu, nustatė , kad ieškovas nevykdė N. P. (eksporto vadovės) nurodymų nuvykti į Kauno prekybos ir amatų rūmus, nors ieškovas konkrečių priežasčių ar turėto kito svarbaus darbo, dėl ko jis nevykdė N. P. (eksporto vadovės) nurodymų, neturėjo, tad teismo nuomone, ieškovas, remiantis pareiginės instrukcijos 2.17 punktu, privalėjo atlikti jam pavestą darbą.

Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas neatliko jo vadovo K. L. pavesto darbo suvesti tam tikrą bendrovės informaciją per 7 dienas, tai jis pats patvirtino teismo posėdyje teigdamas, kad ši užduotis nebuvo įvykdyta. Taip pat užduoties neįvykdymą teismas nustatė remdamasis darbdaviui pateiktu finansų vadovo G. J. 2012-05-04 pranešimu, kuriame nurodoma apie ieškovo V. P. neįvykdytas užduotis, darbus (b. l. 64). Teismas patikėjo liudytojo K. L. parodymais, duotais teismo posėdyje, laikydamas, kad netikėti liudytojo paaiškinimu nėra pagrindo, kadangi liudytojas pats buvo rekomendavęs ieškovą priimti į darbą, jie buvo pažįstami anksčiau, dirbo kartu kitame darbe, jų santykiai geri, be to, šis liudytojas pas atsakovę jau nedirba, todėl jam sakyti netiesos, teismo vertinimu, nebūtų jokio pagrindo. Taigi teismas padarė išvadą, kad tai, jog ieškovas laiku neatliko 2012-04-02 vadovų susirinkime numatytos užduoties, yra įrodyta protokolu bei minėto liudytojo paaiškinimu.

Teismas pripažino, kad nėra reikšminga aplinkybė, jog ieškovas susirinkime nedalyvavo, teismo vertinimu, svarbu, kad ieškovas apie užduotį buvo informuotas.

Teismas nesivadovavo šio liudytojo K. L. rašytiniu paaiškinimu, esančiu b. l. 8, kad ieškovas V. P. vykdė visus liudytojo duotus nurodymus, kad jam pretenzijų pareikšta nebuvo, nes tai prieštarauja to paties liudytojo duotam paaiškinimui teismo posėdyje, įstatymų nustatyta tvarka prisiekus. Teismas laikė, kad liudytojo K. L. rašytinis paaiškinimas buvo parašytas iš anksto suderinus pozicijas su ieškovu, nes paaiškinimo tekste atspausdinta ne tik tai, kas surašė paaiškinimą, bet ir kas priėmė, nors paprastai, teismo vertinimu, „susipažinau“ ar panaši frazė yra įrašoma ranka, be to, ieškovas buvo priimtas rekomendavus K. L., jų santykiai dirbant kartu, tikėtina, buvo draugiški.

Teismas nurodė, kad sudarant darbo sutartį galima susitarti dėl išbandymo, kuris nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu norint patikrinti, ar darbas tinka pačiam darbuotojui (DK 105 str. 1 d.). Teismas vadovavosi suformuota kasacinio teismo praktika, kad nagrinėjamos bylos atveju išbandymas buvo nustatytas darbdavio iniciatyva. DK 107 str. 1 d. numato ir savarankišką darbo sutarties nutraukimo ,o darbuotojo tinkamumo dirbti sulygtą darbą vertinimas yra išimtinai darbdavio prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2000; 2004-02-18. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2004; 2005-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2005; 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010).

Teismas laikė atsakovės 2012-05-15 įspėjimo įteikimą ieškovui pakankama ir laiku pateikta pretenzija ieškovui, kad ieškovo darbas darbdavio netenkino, nors tuo pačiu nurodoma ir tai, kad jis bus atleistas. Teismas konstatavo, kad darbdavys neprivalo kiekvieno nepasitenkinimo atveju reikšti bandomuoju laikotarpiu dirbančiam darbuotojui pretenzijas, juolab neprivalo jų reikšti raštu, jis tiesiog stebi darbuotojo darbą ir vėliau padaro išvadą, ar darbuotojas tinka darbui ar ne, šiuo atveju tai ir buvo daroma. Teismas laikė neįrodytu 05.04 užfiksuoto pažeidimo, nes tai buvo penktadienis, ir ieškovas išvyko darbo laikui pasibaigus, o, 04.20 įvykio nevertino, nes duomenys nesutapo su ieškovo praėjimo kortelės ataskaitos nurodytu laiku. Atsakovės atstovė pripažino teismo nustatytus netikslumus pagrįstais.

Teismas padarė išvadą, kad surinktais byloje įrodymais (rašytiniais įrodymais, kuriuose nurodyta, kad ieškovas atsainiai žiūri į darbą, neproduktyviai išnaudoja darbo laiką, nėra linkęs bendradarbiauti, bei iš esmės analogiškais liudytojų parodymais) atsakovė visiškai įrodė, jog ieškovas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. jis dėl savo dalykinių savybių nesugeba arba negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį, todėl teismas konstatuoja, kad darbdavys – atsakovė tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas išbandymo neišlaikė (CPK 177, 178 str.).

Teismas, patikrinęs, ar nebuvo pažeista ieškovo atleidimo iš darbo tvarka, nurodė, kad įspėjimas surašytas ir įteiktas ieškovui 2012-05-15, ieškovas atleistas 2012-05-18, todėl įspėjimo ir atleidimo iš darbo terminas buvo pažeistas viena diena, nes DK 107 str. formuluotė nurodo, kad įspėjimas surašomas „prieš tris dienas“.

Teismo nuomone, šis įstatyme numatytas terminas apima visas 3 dienas, prieš kurias darbuotojas turi būti įspėtas, todėl atsakovė pažeidė DK 107 str. 1 d. nustatytą terminą. Teismas, nustatęs pažeidimą, laikė, kad tai nesudaro pagrindo grąžinti darbuotoją į darbą vien šiuo pagrindu, kadangi nustatė aplinkybę, jog darbdavys iš esmės turėjo pagrindą pripažinti, jog darbuotojas išbandymo neišlaikė (CPK 177, 178 str.).

Teismas ieškovo reikalavimus grąžinti jį į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką kaip nepagrįstus ir neįrodytus atmetė. Iš ieškovo priteisė atsakovės patirtas advokato išlaidas – 1000 Lt (CPK 98 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ieškovas V. P., kuris prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė įrodė atsiliepime nurodytas aplinkybes, todėl ieškovo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas rėmėsi prieštaringais įrodymais, todėl teismo išvada, kad atsakovė įrodė atsiliepime nurodytas aplinkybes, yra nepagrįsta.

Atsakovė nei raštu, nei teikiant paaiškinimus neįvardijo nė vieno ieškovo pardavimų vadybininkui keliamų kvalifikacinių reikalavimų neatitikimo. Teismo išvada, kad atsakovė įrodė atsiliepime nurodytas aplinkybes, yra nepagrįsta.

Atsakovė nurodžiusi, kad ieškovas nesilaikė vidaus darbo tvarkos taisyklių. Teismas išvadą, kad galimai ieškovas pažeidė atsakovo nustatytas vidaus darbo tvarkos taisykles, padarė remdamasis tik vidinės veiklos kontrolieriaus A. O. 2012-05-07 tarnybiniu pranešimu, neatsižvelgęs į kitus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, kurie ne tik nepatvirtina atsakovo teiginio, kad ieškovas pažeidė vidaus darbo tvarkos taisyklių 31 p., bet ir kelia abejonių dėl įrodymų patikimumo.

Pirmiausia vidinės veiklos kontrolieriaus A. O. 2012-05-07 tarnybiniame pranešime du iš keturių nurodytų pažeidimų neatitiko atsakovės pateiktų praėjimo kontrolės suvestinių duomenų. Nors teismas nurodė, kad nevertina šių vidinės veiklos kontrolieriaus A. O. 2012-05-07 tarnybiniame pranešime padarytų klaidų, tačiau darydamas išvadą teismas privalėjo atsižvelgti ir į kitus įrodymus. Atsakovės atstovas, paaiškinęs, kad ieškovas nė karto nebuvo padaręs pravaikštų, negalėjo paaiškinti, kodėl ieškovo atvykimas ir išvykimas iš įmonės neužfiksuotas 12 darbo dienų, o tiksliau: 2012.03.09 (penktadienis), 2012.03.14–2012.03.15 (trečiadienis–ketvirtadienis), 2012.03.22 (ketvirtadienis), 2012.03.29 (ketvirtadienis), 2012.04.04 (trečiadienis), 2012.04.12 (ketvirtadienis), 2012.04.18–2012.04.19 (trečiadienis–ketvirtadienis), 2012.04.26 (ketvirtadienis), 2012.05.10 (ketvirtadienis) ir 2012.05.17 (ketvirtadienis). Atsakovės teiginys tariamai patvirtina, kad ieškovas padarė ir daugiau pažeidimų, susijusių su vidaus darbo tvarkos taisyklių reglamentuota darbo laiko apskaitos tvarka bei praėjimo kontrole, prieštarauja pačios atsakovės atstovo paaiškinimams, kad neįmanoma patekti į įmonės teritoriją neatsižymėjus praėjimo kontrolės kortele. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kortelė, kurios identifikacinis numeris 08351103, buvo perduota ieškovui, o suvestiniai kortelės Nr. 08351103 praėjimo kontrolės duomenys prieštarauja ir vidinės veiklos kontrolieriaus A. O. 2012-05-07 tarnybiniame pranešime išdėstytai informacijai, ir pačios atsakovės paaiškinimams. Taigi, atsakovė neįrodė, kad ieškovas nesilaikė darbo tvarkos taisyklių.

Atsiliepimas

Atsakovė, teigdama, kad ieškovo išbandymo rezultatai vertinami neigiamai dėl ieškovo neatsakingo požiūrio į darbą, šios aplinkybės neįrodė, o teismo išvada nepagrįsta. Teismas išvadą, kad ieškovas neatliko laiku 2012-04-02 vadovų susirinkime numatytos užduoties, laiko įrodyta protokolu ir K. L. paaiškinimu. Tačiau priešingai, nei užfiksuota teismo posėdžio protokole (b. l. 118), bylos garso įraše K. L. paliudijo, kad užduotis buvo įvykdyta. Taigi, aplinkybė, kad ieškovas neįvykdė deleguotos užduoties suformuoti 2009–2010 metų tiesioginių pirkėjų sąrašus bei suvesti visus pardavimų akcijų rezultatus į patvirtintas formas, yra neįrodyta.

Ieškovo nesugebėjimą bendradarbiauti atsakovė įrodinėjo eksporto vadovės N. P. paaiškinimais. Teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovas nenurodė konkrečių priežasčių ar turėto kito svarbaus darbo, dėl ko jis nevykdė N. P. (eksporto vadovės) nurodymų, kuriuos jam buvo numatyta vykdyti pagal pareiginės instrukcijos 2.17 punktą, iš esmės ieškovas šios situacijos nepaneigė. Atsakovės atstovas keitė parodymus dėl eksporto vadybininkės ir eksporto vadovės įgaliojimų dėl pačios situacijos (b. l. 115, 116). Liudytoja N. P. išvardijo eilę darbų, paliudijo, kad tai įprastiniai kasdieniai darbai, kuriuos ji privalo atlikti vykdydama darbines funkcijas (b. l. 119). Aukščiau išdėstyti argumentai, ieškovo nuomone, prieštarauja teismo išvadai, kad atsakovė įrodė, jog ieškovo išbandymo rezultatai pagrįstai vertinami neigiamai dėl nesugebėjimo bendradarbiauti.

Teismas remiasi įrodymais, kurie prieštarauja kitiems įrodymams, esantiems byloje, nenurodydamas jokių argumentų, dėl kurių teismas, darydamas išvadas, nevertino kitų įrodymų, nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi atsispindėti argumentai, pagrindžiantys įrodymų atmetimą.

Teismo sprendimas taip pat naikintinas ir dėl to, kad teismas, nustatęs, kad buvo pažeista ieškovo atleidimo iš darbo tvarka, padarė išvadą, kad „nors šis terminas yra pažeistas viena diena, tačiau tai nesudaro pagrindo grąžinti darbuotoją į darbą savaime vien šiuo pagrindu, kadangi laiko, kad nustatytos aplinkybės, jog darbdaviui iš esmės buvo pagrindas pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo“.

Teismas nevykdė jam įstatymais nustatytos pareigos būti aktyviam bei priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismas, nustatęs, kad atleidimo iš darbo tvarka buvo pažeista, apsiribodamas tuo, kad ieškovas neprašė perkelti atleidimo iš darbo dienos tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad atleidimo iš darbo tvarka buvo pažeista, negynė darbuotojo teisių ir teisėtų interesų.

Atsakovė, būdama stipresne sutarties šalimi, piktnaudžiavo teise ir pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai nutraukdama šalis siejusius darbo santykius ir pažeisdama atleidimo iš darbo tvarką. Teismas ne tik nevykdė pareigos būti aktyviam ir gindamas darbuotojo interesus nepaisė įstatymais jam suteiktų teisių, bet priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Italiana LT“ atsiliepime į ieškovo V. P. apeliacinį skundą prašė palikti galioti skundžiamą sprendimą, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

Dėl darbuotojo kvalifikacijos

Neteisingas apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovė neįvardijo nei vieno ieškovo neatitikimo pardavimo vadybininkui keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams, todėl teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados, kad ieškovas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų. Pardavimų vadybininkui atsakovės įmonėje keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, numatantys, kad pardavimų vadybininkas turi išmanyti: įstatymų reikalavimus, susijusius su pardavimų procedūromis, realizacijos organizavimu, materialinių vertybių apskaitos, darbų saugos ir vidaus tvarkos taisyklėmis, sutarčių sąlygas bei prekių pervežimą, tiekimą, pardavimą ir saugojimą, specialių dokumentų įforminimo bei apskaitos tvarką, rinkos ekonomiką ir verslininkystę, kainodarą, rinkos pagrindus, gamybos technologijos pagrindus, dalykinio bendravimo etiką ir kt.

Darbdavys sprendė, kad darbuotojas nėra tinkamai pasirengęs atlikti jam pavestą pardavimų vadybininko darbą, iš duomenų, kuriuos gavo stebėdamas, kaip darbuotojas atlieka jam pavestas užduotis. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų (bandomojo laikotarpio protokolas, finansų vadovo G. J. pranešimas 2012-05-04, finansų vadovo G. J. parodymai), matyti, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojas neatliko arba netinkamai atliko kelias jam pavestas užduotis, kurios buvo susijusios su jo tiesioginių pareigų vykdymu ir kvalifikacija:

Pirma, ieškovas iš bendrovės vadovų buvo gavęs užduotį suformuoti 2009–2010 metų tiesioginių pirkėjų sąrašus, susisiekti su jais dėl planuojamų pirkimų 2012 m. (Pardavimų vadybininko instrukcijos III skirsnio 1.1 p.), šio darbo ieškovas neatliko. Tai patvirtino finansų vadovas G. J. teismo posėdžio metu, taip pat tai užfiksuota bandomojo laikotarpio protokole bei finansų vadovo 2012-05-04 pranešime. Nagrinėjant bylą ieškovas neginčijo G. J. 2012-05-04 pranešime nurodytų aplinkybių, kad darbas buvo nepadarytas. Teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad byloje pateiktas finansų vadovo G. J. 2012-05-04 pranešimas, kuriame nurodoma ieškovo V. P. neįvykdytos užduotys, darbai;

Antra, ieškovas išbandymo laikotarpiu netinkamai atliko pareigas, numatytas Pardavimų vadybininko instrukcijos III skirsnio 2.10 p. (pardavimų vadybininkas ruošia akcijų skaičiavimus ir akcijų pelningumo ataskaitas), atsakovės vadovų 2012 m. balandžio 2 d. susirinkimo įpareigojimą ieškovui suvesti pardavimų akcijų rezultatus ir per 7 dienas juos pateikti. Šis nurodymas buvo atliktas netinkamai vėluojant jį pateikti, pateiktas su klaidomis. Netinkamai atlikto darbo faktas nustatytas remiantis liudininko finansų vadovo G. J. paaiškinimais ir 2012-05-04 pranešimu, bandomojo laikotarpio protokolu, liudytojo K. L. patvirtinimu apie pavėluotą darbų atlikimą ir pateikimą.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojas K. L. patvirtino, jog darbas buvo padarytas laiku, ir tai patvirtina bylos garso įrašas, tačiau tai neatitinka tikrovės. Teismo posėdžio metu liudytojas K. L. patvirtino, kad darbas buvo atliktas, tik vėliau, nei buvo nustatyta. Liudytojo K. L. parodymus teismas byloje vertino itin skrupulingai, lygindamas juos su jo pateiktu byloje rašytiniu 2012-05-18 paaiškinimu ir nurodydamas, kodėl ir kokius K. L. parodymus laiko teisingais, o kuriuos atmeta. Teismas teisingai sprendime nurodė, kad šio liudytojo duoti parodymai teisme, nustatyta tvarka prisiekus, turi didesnę įrodomąją galią, nei pateikti 2012-05-18 paaiškinime, todėl laikomi teisingais.

Iš Pardavimų vadybininko pareiginės instrukcijos matyti, kad į pardavimo vadybininko pareigas neįeina pardavimų didinimas, ir tai nėra pardavimų vadybininko kompetencija. Pardavimų vadybininkas įmonėje yra atsakingas už jau sudarytų sutarčių vykdymą ir kontrolę, o pardavimų strategija, jų didinimas yra kitų bendrovės darbuotojų darbo sfera, todėl ieškovo motyvai dėl tariamai gerai atlikto darbo dėl padidėjusio pardavimo nesusiję su ginču.

Remdamasis visais šiais įrodymais, atsakovės nuomone, teismas teisingai sprendė, kad darbdavys turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog darbuotojas neatitiko darbo vietai keliamų kvalifikacinių reikalavimų.

Dėl darbo tvarkos taisyklių nesilaikymo

Atsakovė byloje įrodinėjo ieškovo darbo tvarkos taisyklių nesilaikymą rašytiniais įrodymais (Vidinės veiklos kontrolieriaus tarnybiniu pranešimu, elektroninės apskaitos praėjimo kortelės duomenimis darbuotojo darbo įmonėje laikotarpiu) ir liudytojos administratorės A. N. bei įmonės direktoriaus S. Z. paliudijimu, kad ieškovas nesilaikė įmonėje galiojančios vidaus darbo tvarkos, kuri numato, kad kiekvienas darbuotojas, atvykdamas į įmonės teritoriją ir iš jos išvykdamas, privalo elektronine kortele atsižymėti apskaitos praėjimo sistemoje, be to, išvykdamas darbo metu apie savo išvykimo tikslą informuoti įmonės apsaugą ir administratorę.

Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo teiginys, kad teismas padarė išvadą apie darbo drausmės pažeidimus remdamasis tik vidines veiklos kontrolieriaus A. O. tarnybiniu pranešimu, kuris iš dalies neatitiko atsižymėjimų apskaitos praėjimo sistemoje užfiksuotų duomenų. Teismas kaip tik atmetė tuos duomenis, kurie buvo prieštaringi, ir vadovavosi tik tais duomenimis, kurie patvirtino pažeidimus.

Šalies argumentai

Neteisingai ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesivadovavo kitais įrodymais, nes iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas lygino duomenis iš elektroninės apskaitos sistemos ir vidinės veiklos kontrolieriaus A. O. tarnybinio pranešimo, ir iš šių duomenų sprendė apie atsakovės pateiktų duomenų teisingumą. Teismo posėdžio metu apklausiamas bendrovės direktorius S. Z. paaiškino, kad į bylą pateikti tik pagrindinio įėjimo į įmonės teritoriją apskaitos duomenys, o vidinės veiklos kontrolierius savo ataskaitoje galėjo vadovautis ir vidinės apskaitos duomenimis (darbuotojų judėjimas įmonės teritorijoje, įėjimai pro duris į pastatus). Be to, teismo posėdžio metu buvo išaiškinta, o tą gerai žino ir pats ieškovas, kad į įmonės teritoriją patenkama tik per įėjimą lauke prie įvažiavimo su užkardu. Šiame poste budi apsauga, kuri kontroliuoja pašalinių asmenų patekimą į įmonės teritoriją, o įmonės darbuotojai turi galimybę įeiti į įmonės teritoriją ir neatžymėję elektroninės kortelės. Įmonės darbuotojai privalo patys atlikti atžymas įeidami ir išeidami iš įmonės teritorijos, tai priklauso nuo jų pačių pareigingumo laikytis nustatytos įmonėje tvarkos. Ieškovo melagingas teigimas, kad neįmanoma patekti į įmonės teritoriją, neatsižymėjus praėjimo kontrolės poste, yra niekuo nepagrįstas, be to, tokios aplinkybės jis neteigė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pateikti elektroninės kortelės, priklausiusios V. P., fiksavimo duomenys tik patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovas nevykdė pareigos atvykdamas į įmonę žymėtis praėjimo poste, kaip tai numato įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės. Aplinkybė, kad elektroninė praėjimo kortelė Nr. 08351103 neperduota ieškovui pagal perdavimo–priėmimo aktą, nepaneigia, kad šia kortele buvo fiksuojami būtent ieškovo atvykimai ir išvykimai iš darbo. Kad ši kortelė buvo skirta jam ir ja naudojosi ieškovas, patvirtina elektroninės kortelės registracija elektroninėje sistemoje ieškovo pavarde P. V..

Dėl neatsakingo požiūrio į darbą

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas laikyti, kad darbuotojas neatsakingai vykdė savo pareigas, išbandymo laikotarpiu nesilaikė pareiginės instrukcijos III dalies 2.17 p. nuostatų, kurios numato, kad pardavimų vadybininkas vykdo teisėtus savo tiesioginio darbo vadovo ir kitų bendrovės vadovų nurodymus ir pavedimus. Ieškovas nevykdė eksporto vadovės N. P., vienos iš įmonės vadovų, kurios nurodymai pardavimo vadybininkui yra privalomi, pavedimo skubiai sutvarkyti išvežamos produkcijos į Rusiją dokumentus, nors ieškovas tuo metu kito darbo nedirbo.

Šalies argumentai

Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad atsakovė negalėjo nurodyti, kokios yra N. P. pareigos, yra visai nepagrįsti. Ieškovas šia aplinkybe remiasi tik apeliaciniame skunde. Liudytojos N. P. pareigos buvo eksporto vadovė. Teismo posėdžio metu liudytoja N. P. tik paaiškino, kad ji anksčiau yra dirbusi eksporto vadybininke, tačiau buvo paaukštinta. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė laikėsi tos pozicijos, kad pagal Pardavimų vadovo pareigines instrukcijos I skirsnio septintą dalį, pardavimų vadybininkas atostogų, ligos ir kitais nenumatytais atvejais pavaduoja eksporto vadybininką, ir aplinkybe, kad įmonėje tuo metu nebuvo eksporto vadybininko ir šias pareigas taip pat vykdė eksporto vadovė N. P., ir ją reikėjo pavaduoti esant tokiam nenumatytam atvejui (eksporto dokumentų operatyviam tvarkymui, kad galėtų išvykti transportas į užsienio valstybę). Taigi jokių savo parodymų teismo posėdžio metu atsakovė nekeitė ir buvo nuosekli. Vertindama ieškovo elgesį tokioje situacijoje, atsakovė sprendė, kad darbuotojas nelinkęs padėti kitiems komandos nariams ir bendradarbiauti, neatsakingai žiūri į darbą. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, ar bendrovės direktorius S. Z. matė asmeniškai susidariusią situaciją, ar apie ją sužinojo vėliau, vertinant darbdavio sprendimą pripažinti išbandymo rezultatus nepatenkinamais, neturi jokios reikšmės, todėl teismas turėjo pagrįstą pagrindą dėl jos teismo sprendime nepasisakyti ir jos nevertinti kaip nesusijusios su nagrinėjamu ginču.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais atsakovė laiko nepagrįstais ieškovo apeliacinio skundo teiginius, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įrodymais, kurie prieštarauja kitiems įrodymams, esantiems byloje, nenurodydamas jokių argumentų, dėl kurių teismas, darydamas išvadas, nevertino kitų įrodymų.

Atsakovė yra tos nuomonės, kad atleidimo iš darbo tvarka (DK 107 str. 1 dalis) nebuvo pažeista, įspėjimas darbuotojui apie sutarties nutraukimą pateiktas prieš tris darbo dienas, kaip tai numato Darbo kodekso normos. Darbo kodekso 26 straipsnis, nustatantis terminų skaičiavimo taisykles, numato, kad terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Darbo kodekso 141 straipsnis nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Remiantis šiomis darbo teisės normomis darytina išvada, kad darbuotojas V. P. po įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą gavimo įmonėje dirbo tris darbo dienas. Taigi reikalavimas apie atleidimą iš darbo pranešti prieš tris darbo dienas yra išlaikytas. Atsakovė 2012-05-15 pateikė ieškovui įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą. Šį įspėjimą ieškovas gavo tą pačią dieną, t. y. 2012-05-15. Darbuotojas atleistas iš darbo 2012-05-18. Tą pačią dieną su ieškovu buvo atsiskaityta ir įformintas darbo sutarties nutraukimas. Pagal darbo kodekso normas, įspėjimo termino eiga prasideda kitą darbo dieną po tos kalendorinės dienos, kurią darbuotojas gavo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą ir baigiasi atleidimo dieną. Ieškovui įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą įteiktas 2012-05-15, vadinasi, nuo gegužės 16 d. skaičiuojamas 3 dienų terminas, kuris baigiasi atleidimo dieną – gegužės 16 d., 17 d. ir 18 d. atleidimo diena, o tai iš viso sudaro 3 (tris) darbo dienas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 str. 2, 3 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nagrinėjamojoje byloje suformuota kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose ir nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva. DK 107 str. 1 d. numato ir savarankišką darbo sutarties nutraukimo, o darbuotojo tinkamumo dirbti sulygtą darbą vertinimas yra išimtinai darbdavio prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2000; 2004-02-18. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2004; 2005-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2005; 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvais ir jų nekartoja.

Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys sudarė 2012-02-20 darbo sutartį (b. l. 12), ieškovas priimtas į darbą atsakovės įmonėje pardavimo vadybininko pareigoms atlikti. Ieškovui šia darbo sutartimi nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, pasibaigus bandomajam laikotarpiui atsakovė su ieškovu darbo sutartį 2012-05-18 nutraukė (b. l. 57). Ieškovas mano, kad atsakovė be pagrindo atleido ieškovą nustačiusi, kad ieškovas nėra tinkamas kandidatas nuolatiniam darbui atsakovės įmonėje, atsakovė netinkamai įvertino bandomojo laikotarpio ieškovo darbo rezultatus atsakovės bendrovėje, pažeidė ieškovo atleidimo iš darbo tvarką, nesilaikė numatyto įstatyme 3 dienų termino dėl ieškovo įspėjimo apie atleidimą iš darbo. Tačiau su šiais apelianto motyvais sutikti negalima, nes jie prieštarauja bylos medžiagai. Taip pat atmestinas ieškovo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus byloje įrodymus ir be pagrindo sutiko su atsakovės atstovės paaiškinimu, kad ieškovas atleistas iš darbo nepažeidžiant įstatymo, nes teisėjų kolegijos vertinimu, atleidžiant ieškovą iš darbo nėra nustatytas įstatymo nuostatų pažeidimas (CPK 185 str.).

Esanti byloje instrukcija (b. l. 36) patvirtina, kad pardavimų vadybininkui atsakovės įmonėje keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai. Pareiginės instrukcijos antrame skirsnyje išvardinti kvalifikaciniai reikalavimai numato, kad pardavimų vadybininkas turi išmanyti: įstatymų reikalavimus, susijusius su pardavimų procedūromis, realizacijos organizavimu, materialinių vertybių apskaitos, darbų saugos ir vidaus tvarkos taisyklėmis, sutarčių sąlygas bei prekių pervežimą, tiekimą, pardavimą ir saugojimą, specialių dokumentų įforminimo bei apskaitos tvarką, rinkos ekonomiką ir verslininkystę, kainodarą, rinkos pagrindus, gamybos technologijos pagrindus, dalykinio bendravimo etiką ir kt. (b. l. 37). Iš pateikto byloje UAB „Italiana“ rašto (b. l. 66) matyti, kad ieškovas priimtas į darbą remiantis liudytojo K. L. rekomendacija, neatlikęs asmenybės testų, be interviu, todėl personalo inspektorė rekomendavo atsakovės administracijai ieškovą bandomuoju laikotarpiu stebėti.

Ginčo laikotarpiu atsakovės nuomonė apie galimybę tęsti darbo santykius su ieškovu suformuota rašytinių išvadų, apie tai, kaip apeliantas atliko jam pavestas darbo užduotis, ir stebėjimu ieškovo darbo vietoje pagrindu. Nors ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais, tačiau atsakovės išvadą, kad darbuotojas nėra tinkamai pasirengęs atlikti pareigas, patvirtina bandomojo laikotarpio protokolas (b. l. 61–62), finansų vadovo G. J. pranešimas 2012-05-04 (b. l. 64), iš kurio matyti, kad išbandymo laikotarpiu ieškovas neatliko arba netinkamai atliko kelias jam pavestas užduotis, kurios buvo susijusios su jo tiesioginių pareigų vykdymu ir kvalifikacija: nesuformavo 2009–2010 metų tiesioginių pirkėjų sąrašų, nesusisiekė su jais dėl planuojamų pirkimų 2012 m., tad ieškovas neatliko pareigų, numatytų Pardavimo vadybininko instrukcijos III skirsnio l. l. p. (pardavimų vadybininkas atsako už įmonės gaminamos produkcijos gaunamus užsakymus, jų surinkimą, perdavimą sandėliui ir buhalterijai.). Ieškovas netinkamai atliko 2012 m. balandžio 2 d. bendrovės vadovų susirinkimo sprendimą, įpareigojantį ieškovą suvesti pardavimų akcijų rezultatus ir per 7 dienas juos pateikti. Šis atsakovės administracijos nurodymas buvo atliktas pavėluotai ir su klaidomis, taigi ieškovas pažeidė Pardavimų vadybininko instrukcijos III skirsnio 2.10 p. (pardavimų vadybininkas ruošia akcijų skaičiavimus ir akcijų pelningumo ataskaitas) reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas G. J. patvirtino, kad ieškovas pavesto jam darbo neatliko, todėl pasibaigus bandomajam laikotarpiui buvo atleistas (b. l. 120–121). Kad ieškovas nesugeba tinkamai organizuoti užduočių vykdymo ir planuoti savo darbo, taip pat tai, jog ieškovui trūksta iniciatyvos ir atsakomybės už savo darbo rezultatą bei komandinio darbo įgūdžių, G. J. nurodė savo pranešime administracijai raštu. Tai, kad darbą ieškovas atliko pavėluotai (vėliau, nei buvo nustatyta), patvirtino ne tik liudytojas G. J., bet ir liudytojas K. L. (b. l. 118).

Liudytojo G. J. išvados dėl ieškovo nepasirengimo dirbti nuolatinį darbą atsakovės įmonėje visiškai sutampa su kitų kartu su ieškovu atsakovės bendrovėje dirbusių darbuotojų nuomone.

Liudytojos N. P. paaiškinimu nustatyta, kad ieškovas išbandymo laikotarpiu nesilaikė pareiginės instrukcijos III dalies 2.17 p. nuostatų, kurios numato, kad pardavimų vadybininkas vykdo teisėtus savo tiesioginio darbo vadovo ir kitų bendrovės vadovų nurodymus ir pavedimus. Kaip nustatyta byloje, ieškovas neįvykdė atsakovės darbuotojos N. P. nurodymo skubiai sutvarkyti išvežamos į Rusiją produkcijos dokumentus, nors tuo metu kito darbo nedirbo.

Atsakovė teigia, kad pagal Pardavimų vadovo pareigines instrukcijos I skirsnio septintą dalį, pardavimų vadybininkas atostogų, ligos ir kitais nenumatytais atvejais pavaduoja eksporto vadybininką, ir kad atsakovo įmonėje tuo metu nebuvo eksporto vadybininko ir šias pareigas taip pat vykdė eksporto vadovė N. P. ir ją reikėjo pavaduoti esant tokiam nenumatytam atvejui (eksporto dokumentų operatyviam tvarkymui, kad galėtų išvykti transportas į užsienio valstybę). Ši aplinkybė byloje nenuginčyta, todėl pripažintina įrodyta.

Teisėjų kolegija yra tos nuomonės, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovas, nors nebuvo užsiėmęs kitais darbais, tačiau nepadėjo kitam darbuotojui atlikti pavesto darbo, tuo labiau kad liudytoja N. P. teigė, jog pavestas ieškovui darbas buvo skubus, patvirtina, kad atsakovės išvada, jog ieškovas nelinkęs padėti kitiems komandos nariams ir bendradarbiauti, neatsakingai žiūri į darbą, yra teisinga.

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo motyvas, kad jis nevykdė N. P. nurodymų, nes jo manymu, jos nurodymai jam nebuvo privalomi, nėra reikšmingas vertinant ieškovo gebėjimą dirbti bendrovės komandoje.

Liudytojų A. N. ir S. Z. parodymais nustatyta, kad apeliantas nesilaikė įmonėje galiojančios vidaus darbo tvarkos, kuri numato, kad kiekvienas darbuotojas, atvykdamas į įmonės teritoriją ir iš jos išvykdamas, privalo elektronine kortele atsižymėti apskaitos praėjimo sistemoje, be to, išvykdamas darbo metu apie savo išvykimo tikslą informuoti įmonės apsaugą bei administratorę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai, kad pateikti elektroninės kortelės, priklausiusios V. P., fiksavimo duomenys patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovas nevykdė pareigos atvykdamas į įmonę žymėtis praėjimo poste, kaip tai numato įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės, yra nepaneigtos, nes elektroninė praėjimo kortelė Nr. 08351103 buvo skirta ir ja naudojosi ieškovas, nors elektroninės kortelės registracija elektroninėje sistemoje ieškovo pavarde užfiksuota ne kaip P., o P. V.. Tai, kad elektroninė praėjimo kortelė Nr. 08351103 ieškovui neperduota pagal perdavimo–priėmimo aktą, nepaneigia, kad šia kortele buvo fiksuojami būtent ieškovo atvykimų ir išvykimų iš darbo duomenys. Taigi ieškovo motyvai dėl tariamos klaidos fiksuojant ieškovo atvykimą ir išvykimą iš darbo yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad neteisingai ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl elektroninės sistemos duomenų registracijos, nesivadovavo kitais įrodymais, nes iš bylos medžiagos, skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad teismas lygino duomenis iš elektroninės apskaitos sistemos ir vidinės veiklos kontrolieriaus A. O. tarnybinio pranešimo, ir iš šių duomenų sprendė apie atsakovės pateiktų duomenų teisingumą. Todėl netikėti pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo.

Atmestinas apelianto motyvas, kad apklaustas teismo posėdyje liudytojas K. L. patvirtino priešingai, negu nustatė teismas, ir kitaip, negu surašyta teismo posėdžio protokole, patvirtindamas, kad ieškovas jam pavestą darbą atliko, o ne taip, kaip nurodyta teismo posėdžio protokole (b. l. 118), kad užduotis buvo neįvykdyta. Apelianto nurodytas motyvas dėl neteisingai užrašyto liudytojo K. L. paaiškinimo prieštarauja teismo posėdžio protokolo garso įrašui (4 min. 49 sek.), kuriame girdėti, kad liudytojas pasakė, jog užduotis nebuvo įvykdyta (b. l. 118). Teisėjų kolegija vadovaujasi 2012-10-26 teismo posėdžio protokolu, laikydama, kad teismo posėdžio protokolas atitinka liudytojo parodymus. Pažymėtina kad pirmosios instancijos teismo teisėjai nebuvo pateikta pastabų dėl teismo posėdžio protokolo (CPK 171 str.).

Atmesdamas dalį įrodymų dėl jų nepatikimumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo K. L. rašytiniu 2012-05-18 paaiškinimu (b. l. 8), kuriame nurodyta, kad ieškovas vykdė visus liudytojo duotus nurodymus, todėl liudytojo nuomone, kaip pardavimo vadybininkas ir kaip UAB ,,Italiana LT“ darbuotojas pateisino visus liudytojo lūkesčius 100 proc. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame paaiškinime liudytojas apie jo paties duotus ieškovui nurodymus kalba labai abstrakčiai, jų nedetalizuodamas. Taip pat pastebėtina, kad liudytojas, vertindamas ieškovo darbą, kalba apie tai, kad ieškovas pateisino visus liudytojo lūkesčius, nors byloje vertinamas ieškovo darbas atsakovės bendrovėje, todėl ieškovo lūkesčių pateisinimas negali būti tapatinamas su atsakovės padarytais ieškovo darbo vertinimais, kurie yra priešingi liudytojo rašytiniam paaiškinimui.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą, kad apelianto motyvas dėl pardavimo padidėjimo nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovas jam pavestas darbo pareigas bandomuoju laikotarpiu atliko tinkamai, nes į pardavimo vadybininko pareigas neįeina pardavimų didinimas, ieškovas, būdamas pardavimų vadybininku, įmonėje buvo atsakingas už sudarytų sutarčių vykdymą ir kontrolę, o pardavimų strategija, jų didinimas buvo palikta ne ieškovo, o kitų bendrovės darbuotojų kompetencijai.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad ieškovo atleidimo procedūra nepažeista, todėl patenkinti ieškovo apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Atmestinas apelianto motyvas, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad buvo pažeistas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas. Atsakovė 2012-05-15 pateikė ieškovui įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą (b. l. 57). Šį įspėjimą ieškovas gavo tą pačią dieną, t. y. 2012-05-15. Darbuotojas iš darbo atleistas 2012-05-18 (b. l. 58). Tą pačią dieną su ieškovu buvo atsiskaityta ir įformintas darbo sutarties nutraukimas. Pagal Darbo kodekso normas, įspėjimo termino eiga prasideda kitą darbo dieną po tos kalendorinės dienos, kurią darbuotojas gavo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą ir baigiasi atleidimo dieną. Ieškovui įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą įteiktas 2012-05-15, vadinasi, nuo gegužės 16 d. skaičiuojamas 3 dienų terminas, kuris baigiasi atleidimo dieną – gegužės 16 d., 17 d. ir 18 d. atleidimo diena, o tai iš viso sudaro 3 (tris) darbo dienas.

Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.), apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 straipsniais,

n utaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo nekeisti.

Teisėjai Galina BlaževičGintautas KoriaginasArvydas Žibas