Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-360/2015

Teisėja Zita Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-02404-2013-4

2015 m. sausio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo K. A., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir nuteistas 2 (du) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir bausmė mažinta 1/3 ir paskirta bausmė 1 (vieneri) metai ir 10 (dešimt ) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-10 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 (du ) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tenkintas civilinis ieškinys ir priteista iš Karolio A. J. N. - 1016 Lt turtinė ir 3000 Lt neturtinės žalos.

Tenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteista iš K. A. 257,51 Lt J. N. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Jis 2013-12-24 apie 02.00 val., netoli namo esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priėjęs prie J. N. iš nugaros, tyčia rankomis sudavė jam į pečių sritį, o nuo smūgio J. N. nugriuvus ant žemės, jis kelis kartus tyčia spyrė jam į galvos sritį, tuo padarydamas kraujosruvą kairės akies obuolyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairėje rankoje, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. J. N. praradus sąmonę, K. A. nuavė nukentėjusiajam priklausančius batus 150 Lt vertės, nuvilko striukę 100 Lt vertės, iš kelnių kišenės pagrobė 4 raktų ryšulį, kurių bendra vertė 48 Lt bei piniginę 10 litų vertės, kurioje buvo 600 Lt, taip padarydamas J. N. 908 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas konstatuoja, kad skirdamas bausmę K. A., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) aplinkybę, taip pat taikė LR BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Nustatyta, kad nuteistasis padarė tyčinį savanaudišką apysunkį (BK 11 straipsnis 4 dalis) nusikaltimą.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad nuteistasis K. A. padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas, šį nusikaltimą padarė būdamas jauno amžiaus, tačiau šiame nuosprendyje aptartą nusikalstamą veiką jis padarė jau būdamas įtariamuoju dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo, kas jį apibūdina kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas asmenį, niekur nedirba ir nesimoko, kaltu visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, davė išsamius parodymus, todėl jam teismas paskyrė mažesnę už straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmę.

Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. BK 62 str. bendros taisyklės išimtis- teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatytą bausmę, tačiau tam turi būti numatytos sąlygos ( BK 62 str.2d.), kurių nagrinėjamu atveju nėra.

Apylinkės teismas į tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgė ir tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apygardos teismas mano, kad atsižvelgdamas į Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tai yra padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apylinkės teismas nuteistajam K. A. parinko teisingą bausmę. Paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį yra mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuri nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismas subendrindamas bausmes tinkamai pritaikė įstatymą ir bausmes subendrino teisingai ir pagrįstai vadovaudamasis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., nes kaip numatyta įstatyme, pagal 63 str. taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, taigi apelianto argumentas, jog teismas neteisingai pritaikė įstatymą, nes buvo anksčiau įtariamas kitų nusikaltimų padarymu, dėl ko jam buvo paskirta griežtesnė bausmė, yra nepagrįstas.

Taip pat apygardos teismas mano, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino K. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, jog jis nusikalimą padarė dėl sunkios turtinės padėties, kadangi K. A. nepateikė jokių duomenų, kad turtinė padėtis buvo sunki. Vien tai, kad teismo posėdžio metu K. A. nurodė, kad jo mama sirgo ir gydymui buvo reikalingi pinigai, o jis neturėjo darbo, nėra pagrindas teismui pripažinti tai kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal suformuotą teismų praktiką, vien laikinas darbo neturėjimas nėra pripažįstama sunkia turtine padėtimi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti.