- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- eA-1617-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04690-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- J. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. N. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 21S37577 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 6K-1938 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. (Duomenys neskelbtini) yra besivystanti šalis, tačiau dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių, prastų gyvenimo sąlygų, klestinčios korupcijos bei dažnų etninių konfliktų, gyvenimas ypač jauniems asmenims yra sudėtingesnis. Pareiškėjas nurodė, jog neturi galimybių kilmės valstybėje įgyti norimo išsilavinimo, sunku susirasti tinkamą darbą. Prasidėjus COVID-19 pandemijai bei nuolat prastėjančiai situacijai, pareiškėjas, turėdamas tikslą susitvarkyti asmeninį gyvenimą, nusprendė išvykti iš kilmės valstybės. Pradžioje, pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno tris mėnesius, tačiau nepavykus įsidarbinti, nusprendė vykti į Lietuvos Respubliką.
3. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeista jo teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą, nes Migracijos departamento Komisija netenkino pareiškėjo prašymo nagrinėti jo skundą žodinio proceso tvarka. Anot pareiškėjo, asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Atsakovas nenurodė nei vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.
4. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovui nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė etninius konfliktus ir ekonomines priežastis, dėl kurių pareiškėjo gyvybei gresia pavojus. Pasak pareiškėjo, jo pasakojimą patvirtina atsakovo surinkta kilmės informacija. Tai, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Be to, atsakovas nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, susijusių su jo išsiuntimu ir draudimu atvykti į Lietuvos Respubliką.
5. Pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad nori dirbti bei mokytis, tačiau kilmės valstybėje nesaugu ir ten neišeina to padaryti. Pareiškėjas nurodė netekęs tėvų, todėl turėjo bėgti iš miesto, kuriame gyveno. Nepriklausė jokiai politinei partijai. Kilmės valstybėje buvo sunaikintas jo namas, todėl jis nebeturi kur gyventi. Turėdamas studento vizą, metams atvyko į (duomenys neskelbtini), kur galvojo, jog įgis išsilavinimą, susiras darbą, tačiau (duomenys neskelbtini) to nepadarė. Po dviejų mėnesių buvimo (duomenys neskelbtini) baigėsi pinigai, todėl nusprendė vykti į Lietuvos Respubliką, į kurią atvyko neteisėtai kirsdamas (duomenys neskelbtini) sieną. Čia atvyko dėl geresnių gyvenimo sąlygų, darbo ir laisvės.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Migracijos departamentas nurodė, kad žodinis bylos nagrinėjimas Komisijoje numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.
8. Atsakovas paaiškino, jog nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų (pareiškėjas teigė, kad jam (duomenys neskelbtini) niekas negresia). Be to, ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjas savo prieglobsčio prašyme buvo nurodęs, kad jam niekas negrasino, konfliktų ar grėsmių nebuvo, taigi pareiškėjo argumentai, kad dėl etninių konfliktų jam kyla pavojus yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina nei netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tik hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.
9. Migracijos departamentas nurodė, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų, todėl šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Dėl nurodomų priežasčių, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Be to, iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, todėl penkerių metų draudimo laikotarpis atvykti į Lietuvos Respubliką taip pat yra proporcingas ir protingas. Nustatyto draudimo atvykti laikotarpis neviršija Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsakovo teigimu, nors pareiškėjas iš savo kilmės atvyko (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo.
10. Migracijos departamento atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo J. N. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 21S37577 rezoliucinės dalies 3 punktą, išdėstant jį taip: „Uždrausti J. N. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 21S37577 rezoliucinės dalies 4 punktą, išdėstant jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi J. N. 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Migracijos departamento komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 6K-1938 dalį, kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.
12. Remdamasis Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 89 ir 99 punktais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, jog persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog prieglobsčio prašytojas turi galimybę savo prašymą grįsti tiek rašytiniais įrodymais, tiek kitais būdais užfiksuotais duomenimis ar dokumentais, todėl teismas, vertindamas ginčijamų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą, turi išanalizuoti, ar pareiškėjo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomus faktus, ar pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, nuoseklus ir neprieštaringas.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2021 m. rugpjūčio 23 d. vyko pirminė pareiškėjo apklausa, kurioje pareiškėjas nurodė, jog išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes ten nesijautė saugus. Dėl krizės abu tėvai patyrė širdies smūgius ir mirė. 2021 m. spalio 29 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad iki išvykimo jis gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjas nepriklauso jokiai politinei partijai, nebuvo pilietiškai aktyvus. Savo kilmės valstybėje neturėjo jokių problemų, susijusių su grasinimais dėl asmens tautybės ar religijos. Pagrindinėmis išvykimo iš kilmės valstybės priežastimis nurodė norintis mokytis, dirbti bei gyventi laisvai.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas konstatavo, kad atsakovas šiuo atveju surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat įvertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas rinkdamas apie kilmės valstybėje esančią padėtį informaciją, vadovavosi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairėmis.
15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jo kilmės valstybėje. Pareiškėjas nei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo, nei nagrinėjimo Migracijos departamente metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė aplinkybių, kad kilmės valstybėje jis bus persekiojamas, susidurs su grasinimais ir / ar kitais pavojais. Pareiškėjas patvirtino, jog nei dėl tautybės, nei dėl religijos nebuvo persekiojamas, nepriklauso jokiai politinei partijai, nebuvo politiškai aktyvus. Pareiškėjas paminėjo, jog dėl etninių konfliktų (duomenys neskelbtini) taip pat gyventi nesaugu, tačiau jo nurodytos individualios aplinkybės, nesudarė pagrindo manyti, jog dėl etninių konfliktų kilmės valstybėje jam būtų buvę nesaugu gyventi. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, jog pareiškėjo pagrindinis siekis yra gyventi laisvai, įgyti išsilavinimą, susirasti darbą (t. y. ekonominės priežastys). Teismas pritarė atsakovo išvadai, jog ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.
16. Pareiškėjo argumentus dėl žodinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais, atkreipė dėmesį, kad Tvarkos aprašo reglamentavimas neįpareigoja Migracijos departamento komisijos visais atvejais organizuoti žodinį skundo nagrinėjimą. Migracijos departamento komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pareiškėjas.
17. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl, siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai, būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios turėtų įtakos maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, maksimalus penkerių metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu, todėl pakeitė šią Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pakeitė ir aptariamo sprendimo dalį dėl duomenų į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo, nustatydamas, kad į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
18. Pareiškėjas J. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 21S37577 ir Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 6K-1938 bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
19. Pareiškėjas pažymi, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini), nėra saugu gyventi ir dirbti, kad (duomenys neskelbtini) genties (duomenys neskelbtini) grupuotės nuolat terorizuoja vietos gyventojus. Aplinkybė, kad pareiškėjas nepatyrė (duomenys neskelbtini) grupuotės tiesioginio poveikio, nereiškia, kad jis nejautė grėsmės iš šios grupuotės. Tai, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia pareiškėjo potencialios grėsmės patirti grasinimus ar kitokį smurtą kilmės valstybėje.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 21S37577, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat Migracijos departamento Komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 6K-1938, kuriuo paminėtas Migracijos departamento sprendimas paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, paminėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Migracijos departamentas atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, išanalizavęs jo nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, padarė pagrįstą išvadą, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjui grįžti į kilmės valstybę nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjui nesuteiktina. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamento sprendimu pareiškėjui nustatytas penkerių metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, skaičiuojamas nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra neproporcingas, šį terminą sutrumpino iki dviejų metų, taip pat iki dviejų metų sutrumpino duomenų į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo terminą.
26. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl saugumo gyventi ir dirbti kilmės valstybėje bei (duomenys neskelbtini) grupuotės vykdomų teroro veiksmų vietos gyventojų atžvilgiu. Tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nereiškia, potencialios grėsmės pareiškėjui nebuvimo. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo.
27. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
28. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
30. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad gyvenimas (duomenys neskelbtini) yra nesaugus, ypač jauniems asmenims yra sunkus, nes ten sunku susirasti darbą, neįmanoma mokytis. Nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), turėdamas studento vizą ir manė, kad ten galės mokytis ir dirbti, bet ten jam niekas neleido to padaryti, o kai baigėsi jo pinigai jam pasakė, kad jis norėdamas geresnio gyvenimo turėtų vykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką iš esmės nulėmė prastos ekonominės priežastys kilmės valstybėje. Papildomai pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) būriai nuolat terorizuoja taikius gyventojus, tačiau asmeniškai jam niekas negrasino, todėl jokios grėsmės pareiškėjas nepatyrė.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo apklausose teiktus paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.
34. Tyrimo metu nenustatyta persekiojimo požymių, t. y. neidentifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) mieste grėsė arba gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, rinkdamas apie kilmės valstybėje esančią padėtį informaciją, vadovavosi ir 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairėmis, kuriose nurodoma, jog daugelis migrantų grįžta į (duomenys neskelbtini). Dauguma (duomenys neskelbtini) piliečių, grįžusių iš Europos, apie kuriuos 2017–2019 m. pranešė Eurostatas, buvo priverstinai repatrijuoti. Europos vyriausybės sukūrė daugybę programų, skirtų remti grįžusius (duomenys neskelbtini) gyventojus. (Duomenys neskelbtini) grįžtantys asmenys Europoje gali naudoti ES valstybių narių imigracijos agentūrų programomis, Tarptautinės migracijos organizacijos programomis ir parama, teikiamą per Europos grąžinimo ir reintegracijos tinklą. Didelė grįžtančiųjų dalis gali gauti papildomą reintegracijos paramą, visų pirma, pradinius pinigus verslui sukurti arba integraciją į bendruomenes. Pažeidžiami grįžtantys asmenys yra prioritetiniai tokio tipo paramos gavėjai. Tačiau kiti grįžę asmenys taip pat gali kreiptis dėl papildomos paramos, jei jie siūlo tinkamą reintegracijos projektą. Taigi, kaip matyti, atsakovas pareiškėjo aplinkybes, susijusias su prastomis gyvenimo sąlygos (duomenys neskelbtini), įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju pareiškėjo nenoras grįžti į kilmės valstybę grindžiamas išimtinai tik ekonominėmis priežastimis, kurios nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės bei nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui nenurodė aplinkybių, kad kilmės valstybėje jis bus persekiojamas, susidurs su grasinimais ar kitais pavojais. Pareiškėjas patvirtino, jog nei dėl tautybės, nei dėl religijos nebuvo persekiojamas, nepriklauso jokiai politinei partijai, nebuvo politiškai aktyvus. Migracijos departamente apklausos metu patvirtino, jog kilmės valstybėje jam tiesiogiai niekas negrasino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas į Lietuvą atvyko ne dėl jam tariamai gresiančio pavojaus, o dėl geresnių gyvenimo sąlygų (ekonominių priežasčių), tačiau tokios išvykimo iš kilmės šalies priežastys nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės bei atitinkamai nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją, tikėtina, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojui būtų sudaromos galimybės gauti įvairių nevyriausybinių organizacijų pagalbą.
35. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), beatodairiškas smurtas būtų tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taip pat nenustatyta, kad šiuo metu pareiškėjo kilmės valstybėje vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra, todėl pagrįstai konstatuota, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dalyse dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jam atvykti dvejus metus į Lietuvos Respubliką. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijami Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai priimti nepažeidus priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti.
38. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.