Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RAR kompanija“ ieškinį atsakovui Č. A., tretysis asmuo V. K., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – 2017 m. rugpjūčio 4 d. VĮ Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, 2010 m. liepos 30 d. ir 2013 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių – nustatyta, kad 2010 m. liepos 30 d. uždaroji akcinė bendrovė „RAR kompanija“, atstovaujama Č. A., už 27 500 Lt (7 964,55 Eur) iš V. K. įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tą patį žemės sklypą 2013 m. spalio 25 d. V. K. už 1 525 Lt (441,67 Eur) įsigijo iš uždarosios akcinės bendrovės „RAR kompanija“, atstovaujamos Č. A.. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog uždaroji akcinė bendrovė „RAR kompanija“ parduodama žemės sklypą maždaug 18 kartų pigiau nei jį įsigijo, patyrė 7 522,88 Eur žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2.87 straipsnyje nustatyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 punkte reglamentuota, jog bendrovės vadovas privalo veikti bendrovės naudai, laikydamasis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą. Be to, visą juridinio asmens veiklos laikotarpį juridinio asmens valdymo organai, atlikdami tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas, turi veikti taip, kad juridinis asmuo gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir kad, minėta, jam nebūtų padaryta žalos. Atsižvelgiant į tai, valdymo organai įpareigojami ne tik laikytis formalių konkrečių veiksmų atlikimo procedūrų, tačiau veikti maksimaliai protingai, rūpestingai ir atidžiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013)

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje iškeltų reikalavimų, darytina išvada, jog atsakovas Č. A., nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2017 m. birželio 8 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „RAR kompanija“ direktorius, iš V. K. 2010 m. liepos 30 d. už 27 500 Lt (7 964,55 Eur) nusipirko žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2013 m. spalio 25 d., pardavė tai pačiai V. K., tačiau už ženkliai mažesnę kainą – už 1 525 Lt (441,67 Eur). Remiantis pirkimo-pardavimo sutartimis matyti, jog žemės sklypo, kurį įsigijo uždaroji akcinės bendrovės „RAR kompanija“, vidutinė rinkos vertė pakito labai nežymiai: 2010 metais ji buvo – 17 100 Lt (4 952,50 Eur), o 2013 metais – 16 971 Lt (4 915,14 Eur). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas Č. A., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „RAR kompanija“ direktorius, 2013 metais, nesilaikė pareigos veikti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, bei sudarė bendrovei akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingą ir netgi nuostolingą sandorį, t. y. neatsižvelgdamas į rinkos kainą, 18 kartų pigiau nei įsigijo pardavė žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šitaip uždaroji akcinė bendrovė „RAR kompanija“ patyrė 7 522,88 Eur nuostolį, dėl to, tikėtina, pablogėjo bendrovės finansinė padėtis. Todėl, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas ieškinį tenkinti, ieškovei iš atsakovo priteistina 7 522,88 Eur dydžio nuostolių atlyginimas (CK 6.251 straipsnis, 6.256 straipsnis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 169 Eur dydžio žyminio mokesčio ir 7,88 Eur pašto išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu ir 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš Č. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „RAR kompanija“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 7 522,88 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt du eurus 88 centus) nuostolių atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. spalio 3 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš Č. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 176,88 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 88 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.