- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2017-08-11
- Bylos Nr.
- AN2-506-485/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00111-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Pažeidėjas
- M. V.
- Advokatai
- Andželika Vosyliūtė
- Kategorijos
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. ir jo atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarimo M. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. V. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje bei, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nubaustas 1 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams už tai, kad 2017 m. balandžio 8 d., apie 4.30 val., kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,50 prom. neblaivumas, padarė eismo įvykį, - nuvažiuodamas nuo kelio apgadino kelio ženklą Nr. 608 ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė (pasišalino), šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 219, 222 punktų reikalavimus.Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarime konstatuota pažeidėjo M. V. kaltė, ji įrodyta bylos medžiaga, administracinė nuobauda paskirta administracinių nusižengimų sankcijų ribose.Apeliaciniu skundu M. V. ir jo atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną M. V. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, jog teismas nesilaikydamas administracinį procesą reglamentuojančių normų padarė esminius procesinių teisės normų pažeidimus. Nutarime nepagrįstai nurodyti kaltinantys įrodymai dėl M. V. kaltės, kadangi jie nepatvirtina asmens, kuris vairavo transporto priemonę, o tik administracinių nusižengimų padarymo faktą. Atkreipia teismo dėmesį į liudytojų T. A. ir D. Š. rašytinius paaiškinimus duotus policijos pareigūnams, kurie visiškai priešingi jų duotiems paaiškinimams teisme, kadangi D. Š. nematė, kas vairavo kuomet buvo įvažiuota į kelio ženklą, o tik girdėjo smūgį. Pareigūnams duoto paaiškinimo pats nerašė, tik jį pasirašė ir jiems nenurodė, jog matė, kas vairavo transporto priemonę, nes to nebuvo. T. A. patvirtino, jog paties eismo įvykio nematė, tik pasivijo važiuojantį ir eismo įvykį padariusį automobilį Audi A4. Pačioje teismo salėje M. V. neatpažino. Taigi, šių liudytojų parodymai teisme ne tik kad nepatvirtina, bet priešingai paneigia jų duotus paaiškinimus pareigūnams bei kitus duomenis, t. y. N. S. tarnybinį pranešimą bei protokolą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais rėmėsi įrodinėjant M. V. kaltę. Taip pat liudytojai N. S., Š. M. bei A. Š. nematė kas padarė eismo įvykį, nes eismo įvykyje nedalyvavo. Nors D. Š. vienintelis buvo netoli eismo įvykio, tačiau teisme nurodė, kad buvo tamsu, kad jis prie namų rūkė ir tik girdėjo garsą, jog buvo į kažką atsitrenka, bet nematė kas vairavo automobilį tiek atsitrenkiant, tiek pasišalinant iš įvykio vietos. Tokie duomenys, kurie negali būti laikomi įrodymais ANK 569 straipsnio 3 dalies prasme, nepatvirtina aplinkybės, kad eismo įvykį padarė M. V., tuo pačiu nėra pagrindo teigti, kad jis pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Skunde nurodo, kad būtent M. V. parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtina liudytojų P. E. ir D. A. parodymai, kurie teismo įvertinti kaip melagingi vien tai, jog P. E. neprisistatė policijos pareigūnams kaip asmuo, vairavęs Audi A4, ir su juo padaręs eismo įvykį bei iš jo pasišalinęs. Tai, kad pagal iškvietimą atvykę pareigūnai neapklausė visų liudytojų, t. y. D. A. ir P. E., kurie tiesiogiai dalyvavo eismo įvykyje ir paaiškinimus davė vėliau, negali būti jų parodymų nepatikimumo aplinkybė. Be to, liudytoja D. A. teismo posėdyje nurodė, kad atvykusiems pareigūnams sakė, jog vairavo ne M. V., bet jos niekas nesiklausė. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visus jam kylančius neaiškumus traktavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, duomenis, kurie negalėjo būti pripažinti įrodymais, nes gauti pažeidžiant ANK 569 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai pripažino įrodymais, kuriais rėmėsi konstatuojant M. V. kaltę dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies nusižengimų padarymo.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato atsiliepime prašoma M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde ginčijamas įrodymų vertinimas asmens, padariusio eismo įvykį ir pasišalinimą iš jo, atžvilgiu bei padarytos galutinės išvados pagrįstumas.Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Apeliantas nesutinka su skundžiamu nutarimu ir mano, jog jis yra neteisėtas, nes nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis, kurie patvirtintų faktines įvykio aplinkybes, jog eismo įvykį padarė ir iš jo pasišalinimo būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, t. y. M. V.. Nagrinėjamu atveju M. V. padarytų nusižengimų nepripažino, tačiau apylinkės teismo jis nubaustas administracine nuobauda už tai, kad 2017 m. balandžio 8 d., apie 4.30 val., kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,50 prom. neblaivumas, padarė eismo įvykį, t. y. nuvažiuodamas nuo kelio apgadino kelio ženklą Nr. 608 ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė (pasišalino). Iš bylos medžiagos matyti, jog teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad M. V. kaltė dėl padarytų administracinių nusižengimų yra įrodyta, savo sprendimą pagrindė nutarime nurodytais motyvais.Apeliantas ir jo atstovė nesutinka su teismo išvada ir ginčija padarytų ir inkriminuotų nusižengimų subjektą, t. y. neigia, kad šiuos administracinius nusižengimus padarė būtent M. V.. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn trauktini neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, taip pat vengiantys neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas pavartoję po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenys, kurių veiksmais buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmę kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn trauktini vairuotojai, kurie pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įstatyme reglamentuotų normų analizės aspektu matyti, kad administracinėn atsakomybėn dėl šių administracinių nusižengimų padarymo gali būti patrauktas tik vairuotojas, kuris padarė eismo įvykį, t. y. KET pažeidimą ir buvo neblaivus. Nagrinėjamu atveju M. V. nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 608 bei nekvietęs policijos pareigūnų, nesiekdamas susitaikyti su valstybe, iš eismo įvykio vietos pasišalinimo. Dėl faktų, kad buvo nuvažiuota nuo kelio ir atsitrenkta į kelio ženklą bei iš įvykio vietos pasišalinta iš esmės ginčo nėra. Keliamos abejonės dėl vairuotojo asmenybės nustatymo tinkamumo. M. V. teigia, kad automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo P. E., o jis tik sėdėjo keleivio vietoje automobilio priekyje. Analizuojant bylos medžiagą šiuo apeliacinio skundo pagrindiniu argumentu, nustatyta, jog M. V. 2017 m. balandžio 8 d. paaiškinime, kurį pasirašyti atsisakė, nurodė, jog automobilio jis nevairavo, sėdėjo automobilio gale, automobilį vairavo vyras apie 30 metų amžiaus, kuris sustojo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vėliau apklaustas (2017 m. balandžio 10 d.) apeliantas paaiškinime nurodė, kad atsisėdo jis keleivio vietoje, vairuotojo vietoje atsisėdo P. E., o automobilio gale sėdėjo D. A.. Jis užsnūdo ir atsibudo tik pajutęs smūgį. Pamatė, kad jie nuvažiavo nuo kelio į griovį ir atsitrenkė į kelio ženklą. Išstūmęs automobilį atsisėdo į keleivio vietą ir P. pradėjo važiuoti. Sustojo kai iš paskos važiavo automobilis VW Passat. Sustojus, iš automobilio išlipo visi kartu su P. ir D.. Vienas iš Passat automobilio keleivių parodė pirštu į M. V. ir jį policijos pareigūnai nusivedė į tarnybinį automobilį kur nustatė jo neblaivumą. Teisme įrodymų tyrimo metu apeliantas tvirtino, jog automobilį Audi A4 vairavo ir padarė eismo įvykį bei iš jo pasišalino P. E.. M. V. tik sėdėjo keleivio pusėje automobilio priekyje, gale sėdėjo D. A., o už vairo buvo P. E.. P. E. savavališkai automobilį vairavo. Nepaneigta teismo nustatyta aplinkybė, jog pirminiais M. V. paaiškinimais, automobilį vairavo apie 30 metų amžiaus vyras, tačiau vėliau teigtina, kad vis tik automobilį vairavo P. E., kuriam yra 17 metų. Tai, kad automobilį vairavo ir padarė M. V. inkriminuotus administracinius nusižengimus P. E. iš esmės patvirtino ir su M. V. buvę jo draugai P. E. bei D. A., tačiau teismas nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, vertinant visus surinktus byloje esančius įrodymus reikšmingus objektyvios tiesos nustatymui, teisingai nusprendė vadovautis objektyviais liudytojų T. A., D. Š., A. Š. bei pareigūnų N. S. bei Š. M. duotais parodymais teismui, kurie esmingai nesiskyrė nuo duotų paaiškinimų po eismo įvykio. Kaip matyti, jų patikimumui ir objektyvumui priežasčių ir abejonių nekyla, pagrindo nėra, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė kaltės klausimą būtent M. V. atžvilgiu. Skunde itin akcentuojant, kad būtent M. V. paaiškinimai yra nuoseklūs, pagrįstai kėlė abejonių ne tik apylinkės teismui, bet ir nagrinėjant skundą apeliacine tvarka, kadangi padarius dar kartą jų analize, nuoseklumas neįžvelgtinas. Teismas įvertinęs ir P. E. bei D. A. parodymus, jų turinį ir analizę, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, siejant visus nustatytus reikšmingus bylai duomenis, teisingai sprendė, kad šie liudytojų parodymai, teisinantys M. V. poelgį, yra tik siekimas jam padėti išvengti atsakomybės bei įžvelgtinas suinteresuotumas dėl bylos baigties. Objektyvumo ir patikimumo prasme nustatyta, kad iš bylos medžiagos aukštesnysis teismas neįžvelgė konfliktiškumo ar suinteresuotumo aspektų tiek iš apie eismo įvykį pranešusių liudytojų, tiek iš policijos pareigūnų, kurie padarytus nusižengimus užfiksavo ir surinko reikšmingus duomenis bylos nagrinėjimui. Skunde nors ir nurodyta, kad nei vienas iš liudytojų, kurie išvardinti skundžiamame teismo nutarime, nematė vairuotojo, tačiau tai paneigta bylos medžiaga ir liudytojų parodymų kontekste nustatyta, jog vairuotoją matė ir jį pareigūnams nurodė liudytojas T. A., to neneigė ir liudytojas D. Š.. Liudytojas A. Š. teismui patvirtino, jog matė kaip iš automobilio Audi A4 vairuotojo vietos išlipo asmuo, su juo kalbėjosi ir jį parodė policijos pareigūnams, o pastarieji jį nusivedė į tarnybinį automobilį. Jį atpažino ir teismo salėje. Taigi, nors ir skunde nurodyta kritika teismo nutarimo motyvacijos atžvilgiu dėl nusižengimo subjekto nustatymo, tačiau aukštesniajam teismui byloje esančių įrodymų visuma, kuri sietina į loginę nustatytų faktinių aplinkybių grandinę ir formuojančią išvadą kritikuotinu aspektu, leidžia pagrįstai ir neabejotinai konstatuoti, kad administracinius nusižengimus padarė būtent M. V.. Tokiu vertinimu nebuvo pažeistos ANK nuostatos dėl įrodymų ir asmens, kurio veiksmais padarytas teisei priešingas veikimas, liudytojų D. A. ir P. E. parodymai atmestini ir jais nesivadovautina nurodžius tokio sprendimo motyvus, nutarimo teisingumu teismas neabejoja, todėl nors ir apeliantas neigia savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, nurodo nesutikimo argumentus, teismui visuma patikrintų ir apylinkės teismo ištirtų bylos aplinkybių, nesudaro pagrindo skundą tenkinti, nes įvertinus nusižengimo objektyviuosius požymius, juos pagrindžiančius įrodymus, kaltininko neteisėti veiksmai yra įrodyti, o subjektyvioji nusižengimo pusė (subjektas, kaltė) pagrįsta nusižengimo bylos medžiaga. Apibendrinant visa kas išdėstyta aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog viešuose teismo posėdžiuose ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad M. V. padarė ANK numatytus administracinius nusižengimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Vertinant tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarimą nepakeistą ir M. V. ir jo atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.