- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- 1S-193-177/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42740-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Violeta Ražinskaitė, Sigita Bieliauskienė
- Kaltinamasis
- M. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. S. (M. S.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2017 m. gegužės 23 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta byla ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. 21.00 val. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. 00.00 val. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. K. (V. K.) metu tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam į galvą, padarydamas odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkštųjų audinių kraujosruvą kairio momens srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiajame dilbyje, kairiajame sėdmenyje, kairėje blauzdoje, ko pasėkoje dėl galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkštųjų audinių kraujosruva kairio momens srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio, dešinės smilkininės skilties sumušimu, kuris komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, V. K. 2016 m. rugsėjo 11 d. VŠĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė, taip tyčia nužudė V. K..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2017 m. sausio 23 d. M. S. sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, terminą nustatant nuo 2017 m. sausio 23 d. To paties teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar dviem mėnesiams. 2017 m. gegužės 12 d. baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota Vilniaus apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas M. S. pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis M. S. skunde nurodė, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, teismas savo išvadą, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, iš esmės grindė padaryto nusikaltimo sunkumu. Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažįsta, proceso metu tyrimui netrukdė. Prašo atsižvelgti į šeimines aplinkybes: motinai nustatytas II grupės neįgalumas, jai būtina materialinė pagalba, nes liko viena ir negali pati savęs išlaikyti. Jis iki sulaikymo dirbo, nors ne visada legaliai, ir padėdavo motinai. Dėl susidariusių skolų už komunalines paslaugas motina turės parduoti butą, todėl jis liks be vienintelio turimo gyvenamojo ploto. Paleistas į laisvę, įsidarbins ir galės atiduoti skolas už butą. Nors anksčiau 12 kartų teistas, tačiau niekada nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Be to, gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Kadangi jo asmens dokumentai paimti, objektyviai neturėtų jokių galimybių pabėgti. Šiuo metu byla perduota teismui, todėl visi įrodymai surinkti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo toliau laikyti jį suimtą. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, taikant kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Kaltinamasis M. S. skunde prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir suėmimą pakeisti į kelias švelnesnes kardomąsias priemones: namų areštą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Kaltinamojo M. S. skundas atmetamas.
Skiriant M. S. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.
Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.
Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos M. S. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.
Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, jog M. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo M. S., liudytojų I. T., A. A., V. T. parodymuose, specialistės V. B. paaiškinimuose, specialistų išvadose, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje.
Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
M. S. kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimų kategorijai. Už nužudymą be kvalifikuojamųjų požymių baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.
Kita vertus, nusikaltimo sunkumas, pavojingumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios griežtos bausmės esant paminėtą suėmimo taikymo pagrindą turi patvirtinti ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės. Tokių aplinkybių byloje yra, jas pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog iki sulaikymo M. S. nedirbo, nesiregistravo darbo biržoje, pagal jo paaiškinimus neoficialiai dirbo trumpalaikius atsitiktinius darbus. Tai patvirtina, kad kaltinamasis neturėjo nuolatinio ir stabilaus pragyvenimo šaltinio. Dėl to nėra pagrindo tikėti suimtojo teiginiais, jog iki sulaikymo jis materialiai padėjo motinai. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad kaltinamojo nurodomi įsidarbinimo planai yra nekonkretūs, o tai verčia abejoti dėl jų tikrumo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamasis anksčiau net dvylika kartų teistas, didelė dalis teistumų susijusi su viešosios tvarkos pažeidimais, vagystėmis, skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymais, po vieną kartą M. S. nuteistas už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos heroino neturint tikslo jos platinti ir už akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą bei gabenimą. Be to, keliasdešimt kartų jis baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, girto pasirodymą ar alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje ir kt., tačiau baudų nemokėjo, t. y. ignoravo jam taikomas poveikio priemones, rodydamas aiškų nenorą laikytis visuotinai priimtų elgesio normų.
Naujas kaltinimas siejamas su žymiai sunkesne nusikalstama veika, o tai leidžia spręsti apie M. S. polinkį nusikalsti ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Be to, ši aplinkybė, įvertinus inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad nusikaltimas padarytas, esant suimtajam neblaiviam, o pats M. S. piktnaudžiauja alkoholiu ((duomenys neskelbtini)), pats daromų administracinės teisės pažeidimų pobūdis rodo nusikaltimą padarytą neatsitiktinai.
Suimtojo skunde nurodytos šeiminės aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Šiuo konkrečiu atveju suimtojo socialiniai ryšiai (nevedęs, gyvena su motina, tačiau nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio ir turto), juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį padaręs jis kaltinamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu bei griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai, nei nurodė kaltinamasis, nesumažina jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.
Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą apygardos teismą pagrįstai nustačius, kad yra pagrindas manyti, jog M. S., suvokdamas gresiančios bausmės dydį ir siekdamas jos išvengti, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje suimtasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.
Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad M. S. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kurią padaręs jis kaltinamas, numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad jis, anksčiau jau daug kartų teistas bei baustas administracine tvarka, vėl nusikalto, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Šios aplinkybės rodo, jog suimtasis nepadarė tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų, ir atskleidžia jo polinkį nusikalsti. Be to, kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, jo nusikaltimai tik sunkėja.
Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių jam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.
Kaltinamojo M. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas leidžia susiformuoti teisėjų vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtą M. S. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).
Baudžiamoji byla, kurioje M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 12 d. perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. M. S. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo jo sulaikymo 2017 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatyto maksimalaus termino griežčiausiai kardomajai priemonei taikyti.
Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog suėmimas kaip kardomoji priemonė suvaržė suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju pritartina Vilniaus apygardos teismo išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, net paskyrus kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus M. S. inkriminuoto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė yra adekvati jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Skundžiamoje ir šioje nutartyse išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kaltinamojo M. S. skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.
Pripažinus, jog suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, t. y. konstatavus, kad tik suėmimu gali būti užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas teismo procese, nėra pagrindo jam skirti švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones, o būtent – namų areštą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kaip to skunde prašė suimtasis. Šios kardomosios priemonės yra per švelnios baudžiamojo proceso įstatyme numatytai jų paskirčiai pasiekti.
Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi kaltinamajam M. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.