Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. R., jos atstovui advokatui Jonui Pliekaičiui, atsakovui D. M., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui D. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos atstovė V. R. prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Kadangi atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, todėl priimtinas sprendimas su sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad O. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 6-7) motina yra įrašyta I. R., gim. (duomenys neskelbtini), įrašo apie tėvą nėra. Iš VĮ Registrų centras pažymų ir VĮ „Regitra“ pažymų matyti, kad I. R. turi nekilnojamąjį turtą: 60/100 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), registruotino kilnojamojo turto neturi. Ieškovės I. R. pajamas sudaro socialinės išmokos vaikams. Ieškovė iš viso augina tris nepilnamečius vaikus. Duomenų apie atsakovo D. M. darbinę veiklą šiuo metu nėra, jis turi nekilnojamojo turto: butą, adresu (duomenys neskelbtini).; ½ dalį žemės sklypo, 42/100 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11, 34-44).

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Atsakovas teismo posėdžio pripažino, kad yra ieškovės sūnaus O. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas patvirtino ieškovės nurodytas faktines aplinkybes apie jų bendrą draugystę, dažnus susitikinėjimus, intymų bendravimą bei dažnus apsilankymus pas ieškovę iki vaikų gimimo ir iškart po jo. Taip pat atsakovas patvirtino, kad neabejoja savo tėvyste, nurodė, jog DNR ekspertizę atlikti netikslinga, ketino įregistruoti savo tėvystę, tačiau vis atidėliojo vėlesniam laikui. Minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė pastojimo metu artimai bendravo su atsakovu D. M., 10 metų artimai draugavo, palaikė intymius santykius, mokėjo vaikams išlaikymą, dažnai lankydavosi pas ieškovę ir vaikus namuose. Taigi, pastojimo momentu ieškovė ir atsakovas nors ir nevedė bendro ūkio, tačiau artimai draugavo ir intymiai bendravo. Atsakovas D. M. savo tėvystės neneigė, jam buvo žinoma apie ieškovės vaikų gimimus. Teismas turi diskrecijos teisę tikėti ar ne šalių paaiškinimais, taigi įvertinus ieškovės, atsakovo paaiškinimus, darytina išvada, kad minėti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, atitinka visos faktinės aplinkybės, abejoti šiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, todėl laikytina, kad ieškovė pilnai įrodė aplinkybę, kad atsakovas yra jos sūnaus O. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CPK 178-179 straipsniai, 185 straipsnis).

Konstatavus, kad atsakovas D. M. yra nepilnamečių O. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, tarp jo ir nepilnamečių vaikų atsiranda tėvo ir vaiko teisiniai santykiai, tame tarpe ir atsakovo pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 str. imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis.

Kaip matyti, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R. ir O. R. po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam ir nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai viso reikia 200 Eur. Įvertinus ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms vaiko išlaikymo išlaidoms, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad nėra pagrindo manyti, kad jos yra aiškiai nepagrįstos ar padidintos. Be abejo, negalima pamiršti, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Tačiau vaiko poreikiai negali būti beribiai, nes visais atvejais juos pirmiausia sąlygoja tėvų turtinė padėtis. Iš išlaikymą teikiančio tėvo negali būti priteistas didesnis išlaikymas nei leidžia jo turtinė padėtis. Kaip matyti, šiuo metu atsakovas darbinių pajamų neturi, tačiau turi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, todėl tai neatleidžia jo nuo prigimtinės pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įvertinus šalių nepilnamečių vaikų O. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), amžių, jų poreikius, pateiktus rašytinius įrodymus byloje, paaiškinimus, darytina išvada, kad vaiko išlaikymui būtiniems poreikiams patenkinti pakanka ieškovės nurodytos sumos mėnesiui - 200 Eur. Manytina, kad tokia suma atitinka protingumo kriterijus ir tokio amžiaus vaiko būtinuosius poreikius. Taigi, nurodytais motyvais ir įvertinus tą aplinkybę, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, įvertinus šalių gaunamas pajamas, turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 100 Eur per mėnesį. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos - 2019-02-22 iki vaikų pilnametystės kasmet jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavedamas tvarkyti ieškovei I. R..

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų O. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl to neišreiškė. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė su vaikais gyvena nuosavo būsto dalyje, kur vaikams sudarytos pakankamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Nepilnamečiai O. R. ir A. R. nuo pat gimimo auga su ieškove, duomenų, kad ieškovė įrašyta socialinės rizikos šeimų sąraše, nėra, todėl ieškovė yra pajėgi ir toliau auginti ir auklėti savo vaikus. Iš institucijos, teikiančios išvadą byloje rašytinės išvados ir žodinio bylos nagrinėjimo metu pateiktos išvados matyti, jog skyrius neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vietą būtų nustatyta su ieškove. Dėl šių aplinkybių, nepilnamečių vaikų O. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnis, 92-93 straipsniai, 96 straipsnis, 98 straipsnis). Kitų duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina I. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2019-02-22 iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaikų motinai I. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 172 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir 9,16 Eur (devynių eurų 16 euro ct) išlaidas susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.