- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-130-348/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00175-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Gytis Večerskas, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- D. Ž.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Sandra Pilkauskaitė
Teisėjas Rimantas Grigas Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-348/2015;
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00175-2014-7;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 13 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistajam D. Ž. gynėjai, advokatei Sandrai Pilkauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme;
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Ž. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. vasario 26 d. 16.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), matant D. M., atvirai pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą - 9 skardines alaus „Kalnapilis Grand Select“, kurių vieneto vertė – 2,60 Lt, 6 skardines alaus „Kalnapilis 7:30“, kurių vieneto vertė – 3,15 Lt, 6 skardines sidro „Fizz“, kurių vieneto vertė – 3,30 Lt, taip iš viso atvirai pagrobė 62,10 Lt vertės svetimą turtą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. Ž. apeliaciniame skunde prašo iš naujo išnagrinėti bylą atsižvelgiant į jo situaciją bei nusikalstamos veikos padarymą. Skunde nurodo, kad su skundžiamo teismo sprendimu sutikti negali. Nurodyti, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos visiškai prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad sunkiai dirba, mokosi profesinėje mokykloje, nuo jo pajamų tiesiogiai priklauso jo mama, kuri yra pensininkė. Skunde nurodo, kad jo tėtis mirė prieš daugiau nei metus laiko, jam su mama išlaikyti nuosavą namą yra labai sunku. Taip pat teigia, kad netekus laisvės nuteistasis bei jo mama susidurtų su dideliais sunkumais.
D. Ž. skunde taip pat teigia, kad civilinis ieškinys sumokėtas, nukentėjusioji jam atleido ir patikino, kad jokių pretenzijų jam neturi.
Teigia, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo besaikis alkoholio vartojimas. Nurodo, kad šiuo metu yra užsiregistravęs priklausomybių ligų centre, dirba su psichologais bei socialiniais darbuotojais ir jaučia didelę pažangą taisantis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. Ž. ir jo gynėja – advokatė Sandra Pilkauskaitė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nors skunde apeliantas konkretaus prašymo nesuformuluoja, tačiau iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo D. Ž. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas individualizuodamas ir skirdamas D. Ž. bausmes, aukščiau paminėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nesilaikė, todėl paskyrė netinkamos rūšies ir savo dydžiu aiškiai per griežtą bausmę.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas išvardino nuteistąjį D. Ž. charakterizuojančius duomenis, įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, šias aplinkybes abstrakčiai apibendrino, tačiau dėl kiekvienos jų reikšmės bausmės dydžiui motyvuotai nepasisakė. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis D. Ž. taip pat savo noru atlygino padarytą žalą. Aukštesnysis teismas šią aplinkybę taip pripažįsta atsakomybę lengvinančia. Taigi D. Ž. atžvilgiu nustatytinos dvi lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nėra.
Esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis BK 61 str. 2 d., teismas motyvuotai parenka bausmės rūšį.
Paties nuteistojo tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai patvirtina, jog jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tai, jog šiuo metu jo vertybinė orientaciją yra pasikeitusi.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuose visiškai teisingai nurodė, kad D. Ž. anksčiau teistas 4 kartus už įvairius nusikaltimus, nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Tačiau kartu pažymėtina ir tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino visiškai ir gailėjosi nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 35). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas praeityje teistas daug kartų, tačiau skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo pateiktas ir prie baudžiamosios bylos prijungtas išrašas iš medicininių dokumentų, jog D. Ž. yra registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, nuteistasis teigia, jog lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Konkrečiu nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas yra linkęs dar kartą patikėti nuteistuoju, suteikti jam galimybę pasitaisyti, todėl mano, jog šiuo atveju būtų netikslinga nutraukti D. Ž. reabilitacijos.
BK 178 str. 2 d. numatytos bausmės rūšys – bauda, areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą žalą), gan nedidelę pagrobto turto vertę – žala buvo padaryta tik už 17 Eur, konstatuotina, jog siekiant tinkamai individualizuoti bausmę nuteistajam bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, yra tikslinga nuteistajam D. Ž. skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kadangi šiuo individualiu atveju teismas mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.
BK 64 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrintina su 2014 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015-01-12 pateikė pažymą Nr. TP-7-(2.10)-141, patvirtinančią 44,35 Eur išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam D. Ž., nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka.
BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Išdėstyti motyvai rodo, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl nuosprendis keičiamas Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p. pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p.,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti nuteistojo D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
D. Ž. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu, dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje, bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 val. nemokamų darbų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę D. Ž. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.